Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2020-10-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-3424-377/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-09
Bylos Nr.
e2YT-3424-377/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
D. M.
Suinteresuotas asmuo
Tauragės rajono savivaldybės administracijai, V. Ž., L. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3424-377/2020Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01197-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; (S) 3.2.3.2; 3.4.5.2
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 9 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja G. G.,sekretoriaujant Militai Balandienei,dalyvaujant pareiškėjui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims Tauragės rajono savivaldybės administracijai, V. Ž., L. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – pripažinimo šeimos nariu, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, D. M., buvo G. M., mirusios (2020-05-05) šeimos narys.

Pareiškėjas pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jo mama G. M. savivaldybės būsto nuomos sutarties pagrindais valdė dviejų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini) . Mama butą valdė daug metų, o savivaldybės būsto nuomos sutartis su mama periodiškai būdavo pratęsinėjama. Su mama faktiškai kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį ir jis, pareiškėjas, D. M.. Mama gyveno viename, o jis kitame nuomojamo buto kambaryje. 2014 ir 2015 metais bute savo lėšomis pakeitė plastikinius langus, palanges, radiatorius, bei apmokėjo už remonto darbus. Tais pačiais metais bute savo lėšomis buvo keista santechnika. Keitė langų roletus. Taip pat savo lėšomis atliko kitus buto priežiūros darbus. Faktiškai jis mokėjo buto išlaikymo mokesčius, prižiūrėjo sunkiai sergančią mamą. Kartu su mama bute gyveno nuo pat savo vaikystės. Kadangi mama sunkiai pasiligojo, jam reikėjo pasirūpinti pinigais jos gydymui. Kadangi Lietuvoje nesisekė susirasti darbo, nutarė trumpam periodiniam laikui išvykti į užsienį užsidirbti lėšų, reikalingų mamos gydymui. Tačiau mama mirė. Jis neturi visiškai jokio nekilnojamojo turto, todėl po mamos mirties kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti nuomos sutartį, ją perrašant jo vardu, tačiau buvo atsakyta, kad savivaldybė neturi teisinio pagrindo pakeisti nuomos sutartį. Tik teismui pripažinus jį mirusios šeimos nariu bus galima pakeisti nuomos sutartį. Jis visada, tik su pertraukomis darbui užsienyje, gyveno kartu su mama. Jį kartu su mama matydavo ir kaimynai, kurie pažinojo jo šeimą. Kodėl jis nebuvo įrašytas į sutartį šeimos nario teisėmis, nežino.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškėjo pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo. Patvirtino, kad jos brolis su mama gyveno kartu nuo vaikystės, vedė bendrą ūkį, bendrai rūpinosi buitimi. Mama buvo ligota, todėl brolis rūpinosi ir jos sveikata. Brolio pastovi gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini) . Mamai mirus, brolis liko gyventi mamos nuomojamame bute, jį išlaiko, moka mokesčius. Kitos gyvenamosios vietos brolis neturi. Brolis gyvena kartu ir augina savo du nepilnamečius vaikus.

Suinteresuotas asmuo L. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo reikalavimui neprieštarauja. Patvirtino, kad brolio pastovi gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) . Čia jis su mama gyveno nuo vaikystės. Broliui tapus pilnamečiu, kartu su mama vedė bendrą ūkį, išlaikė butą, jį remontavo, rūpinosi mamos sveikata. Važiuodavo į užsienį uždirbti lėšų mamos gydymui. Mamai mirus, brolis ir toliau liko gyventi mamos nuomojamame bute.

Liudytoja D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad M yra jos kaimynai ir gyvena greta apie 10 metų. Su kaimynais susitinka laiptinėje, pasikalba. Kas už butą mokesčius mokėjo, pasakyti negali, nesigilino. Mano, kad bute remontus darė D. D važiuodavo į užsienį, uždirbdavo pinigų. D su mama vedė bendrą ūkį.

Šalies argumentai

L. V. U teismo posėdyje paaiškino, kad Mažučių šeimą pažįstą nuo namo pastatymo momento. Jau 40 metų gyvena šiame name. D. M. kaimynų vaikas. Jos mergaitės kartu augo. Jai mirusi kaimynė G yra sakiusi, kad Darius išvažiavo į užsienį dirbti. Ji matė, D. M. gyveno kartu su mama, kad jis su mažu vaikeliu vaikšto. Kas mokėjo mokesčius už butą, nežino. Žino, kad M buvo sunki padėtis, ji susirgo onkologine liga. D mama rūpinosi, nes ji negalėjo dirbti. Mano, kad remontus bute darė Darius, baldus keitė.

Suinteresuotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko. Jiems apie bylos nagrinėjimo laiką, datą ir vietą pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad gyvenamosios patalpos, adresu(duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso Tauragės rajono savivaldybei. 1998 m. vasario 27 d. Tauragės rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 77 pagrindu su G. M. sudaryta nuomos sutartis mirus pagrindiniam nuomininkui. Sutartyje buvo įvardinti kiti šeimos nariai. 2017 m. sausio 13 d. su nuomininke G. M. buvo atnaujinta savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 25-22, kurioje nurodytas vienas asmuo. Duomenų apie tai, kad pagrindinės mirusios nuomininkės sūnus gyvena kartu su mama Tauragės rajono savivaldybės administracijai žinoma nebuvo. Gyventojų registro duomenimis pareiškėjo D. M. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) . Tačiau formalus gyvenamosios vietos deklaravimas nesuteikia teisės perrašyti savivaldybės gyvenamosios patalpos sutarties. Pareiškėjas turi įrodyti, kad jis su mirusia mama gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš pareiškėjo paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Tauragės rajono savivaldybei. 1998 m. vasario 27 d. Tauragės rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 77 pagrindu su G. M. sudaryta gyvenamojo būsto nuomos sutartis mirus pagrindiniam nuomininkui. 2017 m. sausio 13 d. su G. M. atnaujinta Tauragės rajono savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 25-22. Iš savivaldybės administracijos atsiliepimo matyti, kad duomenų apie tai, kad pagrindinės mirusios nuomininkės sūnus D. M. gyvena kartu su mama ir veda bendrą ūkį, duomenų neturėjo. Iš Gyventojų registro matyti, kad pareiškėjo D. M. deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) .

Pareiškėjo mama G. M. mirusi 2(duomenys neskelbtini) Pareiškėjas D. M. kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės administraciją su prašymu perrašyti buto, adresu(duomenys neskelbtini) nuomos sutartį jo vardu. Tauragės rajono savivaldybės administracija atsisakė sudaryti nuomos sutartį su pareiškėju, nes neturi duomenų, kad jis yra mirusios nuomininkės G. M. šeimos narys ir su ja vedė bendrą ūkį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.135 straipsnį, motina ir sūnus yra artimieji giminaičiai. CK 6.602 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mirus nuomininkui, numojamojoje patalpoje gyvenantys nuomininko šeimos nariai gali prašyti nuomotojo pakeisti nuomos sutartį ir pripažinti nuomininku kitą šeimos narį ir per du mėnesius po nuomininko mirties apie tai informuoti nuomotoją. Pagal CK 6.588 straipsnio 2 dalį pilnamečiai vaikai yra priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.

Byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas nuo pat vaikystės gyveno kartu su mama G. M. jai savivaldybės išnuomotose gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjas tapęs pilnamečiu toliau gyveno nuomojamame būste kartu su mama iki jos mirties, vedė su ja bendrą namų ūkį, mokėjo mokesčius už butą, jį prižiūrėjo. 2014 m. – 2015 m. bute savo lėšomis pareiškėjas atliko nuomojamo būsto remontą (keitė langus, palanges, radiatorius, kitą buto santechniką). Po nuomininkės G. M. mirties, pareiškėjas toliau liko gyventi savivaldybės suteiktame būste ir gyvena jame iki šios dienos, moka komunalinius mokesčius, prižiūri butą. Minėtas aplinkybės teisme patvirtino suinteresuoti asmenys V. Ž. ir L. Z., bei liudytojos D. J. ir V. U..

Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti pareiškėją D. M. nuomininkės G. M., mirusios 2020 m. gegužės 5 d., šeimos nariu.

Pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl būsto nuomos sutarties sudarymo (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos C. K. 3.135 straipsniu, 6.588 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nuomininkės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) , šeimos narys.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja G. G.