- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- II-173-919/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Pareiškėjas
- R. V.
- Advokatai
- Linas Šarkys
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Š. J. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal R. V. pareiškimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teisme 2019 m. kovo 14 d. gautas pareiškėjos R. V. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities VPK Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. sausio 31 d. nutarimą.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodė, jog skundžiamame nutarime buvo nurodyta, kad, tikslinant įvykio aplinkybes, buvo apklaustas (duomenys neskelbtini), gyvenantis M. U.. kuris apie pareiškėjos R. V. buto durų sugadinimą nieko paaiškinti negalėjo, kas jas sugadino nežinojo ir nepastebėjo, kad jos buvo sugadintos. Pareiškėjo nuomone, ši aplinkybė nėra pagrindas nutraukti bylos teiseną, kadangi M. U. gali būti vienintelis asmuo, atsakingas už pareiškėjai padarytą žalą. Nėra pagrindo tikėtis nuoširdaus jo prisipažinimo, nes jau daugelį metų tarp namo bendraturčių santykiai yra įtempti ir konfliktiški. Pareiškėjos teigimu, prie jai priklausančių miegamojo kambario durų galima patekti per bendro naudojimo patalpą, kuria negali pasinaudoti joks pašalinis asmuo, išskyrus name gyvenančius asmenis. Kad patekti į bendro naudojimo patalpą, pirmiausia nuo gatvės reikia patekti į tvora aptvertą privatų kiemą, po to – pro dvejas nuolat rakinamas individualaus namo lauko ir verandos duris. Todėl, pareiškėjos nuomone, duris galėjo sulaužyti tik teisėtai gyvenamajame name esantys asmenys. O nuo jos išvykimo dienos – 2018 m. rugpjūčio 9 d., name gyveno tik M. U..
Pareiškėja savo skunde taip pat nesutinka su nutarimo teiginiu, kad ji nepateikė ir atsisakė pateikti pagristus duomenis apie padarytą materialinę žalą. Ši aplinkybė neatitinka tikrovės, kadangi tyrėjui visa reikalinga informacija apie žalą buvo pateikta. Be to, žalos padarymo faktą policijos tyrėjai užfiksavo sulaužytų durų apžiūros metu Taigi, turtinės žalos faktas yra akivaizdus o atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą atsiranda, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y, nuo 0 iki 150 Eur. Tyrėjas buvo informuotas, kad turtas apdraustas, todėl tikslią nuostolių sumą nustatinės draudimo bendrovė. Informaciją apie įvykį R. V. pateikė ir jos turtą apdraudusiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. sausio 7 d. draudimo bendrovė raštu informavo R. V. apie tai, kad draudikas raštu kreipėsi į įvykį įregistravusią instituciją (Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą), tačiau vis dar nėra gavęs pažymos apie įvykio faktą, aplinkybes, priežastinį ryši bei atsakomybę. todėl negali priimti sprendimo dėl draudimo išmokos. 2019 m. sausio 15 d. draudimo bendrovė informavo R. V. apie tai, kad dėl turto sugadinimo yra paskaičiuoti 185,03 Eur nuostoliai, o jai išmokėtina suma sudaro 135,03 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. V. pareiškimą apie sulaužytas duris tyrusi policijos įstaiga ir pareiškėjos turtą apdraudusi bendrovė tiesiogiai bendravo, sprendžiant žalos ir nuostolių klausimus, todėl policijos tyrėjo išvada, kad teisena nutraukiama negavus duomenų apie padarytą žalą yra nepagrįsta.
Pareiškėjos nuomone, vertinant skundžiamame nutarime išdėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad tyrimą atlikęs pareigūnas elgėsi neatsakingai, pasyviai, neatliko visų būtinų veiksmų ir nenustatė svarbių aplinkybių, kad kaltas asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, kuris turėtų būti panaikintas, o įvykio tyrimas tęsiamas toliau. Paaiškėjus, kad sugadinto turto nuostoliai viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnis), turi būti sprendžiamas klausimas dėl kaltininko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 187 straipsnio 3 dalį.
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK Veiklos skyriaus viršininkė J. D. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tyrėjas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutarimą dėl administracinės teisenos nutraukimo pagal ANK 115 straipsnį, nesant nustatyto turtinės žalos dydžio. Pareiškėja R. V. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. sausio 31 d. nepranešė ir nepateikė duomenų apie padarytą materialinę žalą, todėl nesant vienam iš objektyvių veikos požymių, šiuo atveju administracinė nusižengimų teisena negalima.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė pareiškėjos skundą tenkinti, kadangi patirti nuostoliai akivaizdūs. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą matė sugadintą durų staktą ir spyną. Turtas buvo apdraustas, draudimo bendrovė paskaičiavo nuostolius – 185,06 Eur, apie tai policijai žinoma. Žalos dydis labiau aktualus civiliniam ieškiniui, todėl nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas)
Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš administracinio nusižengimo medžiagos pagal R. V. pareiškimą ROIK 011800066009, matyti, kad buvo apklaustas liudytoju M. U., kuris yra vienintelis pareiškėjos R. V. kaimynas, ir kuris paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 10 d., grįžus kaimynei iš užsienio sužinojo, kad apgadintos jos buto durys, kurios yra jų bendrose patalpose. Jis bendras patalpas dažniausiai nakčiai rakina, tačiau jos laisvai prieinamos. Jis pro duris toje vietoje nevaikšto ir kaimynės durų nežiūri. Kas galėjo apgadinti R. V. duris, nežino, jis to nedarė (administracinio nusižengimo Nr. ROIK 011800066009 medžiaga b. l. 3, 4) . Medžiagoje taip pat pateiktas draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ užklausimas Kauno AVPK dėl įvykio aplinkybių (b. l. 5), į kurį 2019 m. sausio 8 d. raštu atsakyta, jog 2018 m. gruodžio 10 d. buvo gautas pareiškėjos R. V. pareiškimas apie durų, spynos bei staktos apgadinimą, apie padarytą materialinę žalą duomenų nėra, įtariamieji nenustatyti (b. l. 6). 2019 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 7) nurodyta, kad‚ „vykdant administracinės bylos teiseną du kartus buvo nuvykta pas R. V., tačiau ji dėl sugadintų buto durų, padarytos materialinės žalos nepateikė. 2019 m. sausio 31 d. R. V. atvykus į Kauno apskr. VPK Kauno m. Panemunės PK ir žodžiu pasakė, kad kokia jai yra padaryta materialinė žala dėl sugadintų buto durų, nepateiks“. To pagrindu, kad tyrimo metu pareiškėja nepateikė pagrįstų duomenų apie jai padarytą materialinę žalą, tyrėjas sprendė, kad pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 115 straipsnį, tikslinga nutraukti, dėl ko buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau, kaip matyti jau ne pagal pareiškėjos pareiškimą, registruotą Nr. ROIK 011800066009, bet pagal kitą registracijos Nr. ROIK 19097019863.
Prie skundo esančioje medžiagoje yra pateikti duomenys, kad draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ R. V. pranešimu apie priimtą sprendimą įvykio byloje GT/18/003314, remiantis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, buvo paskaičiuota 135,06 Eur dydžio draudimo išmoka, dėl 185,06 Eur patirtų nuostolių (išskaita 50,00 Eur) (administracinio nusižengimo byla b. l. 11).
Dėl šių paminėtų aplinkybių matyti, kad duomenys yra prieštaringi keliais aspektais – R. V. patirti nuostoliai konstatuoti draudimo bendrovės įvykio byloje, Panemunės PK tyrimo medžiagoje šių duomenų nėra, taip pat nėra duomenų apie dalį tyrimo veiksmų – nėra atlikta įvykio vietos apžiūra, jokia forma nefiksuoti apsilankymai pas R. V. dėl tyrimo veiksmų, sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priimtas ne pareiškėjos R. V. pareiškimo medžiagoje, registruotoje Nr. ROIK 011800066009, o pagal Nr. ROIK 19097019863 ir kt.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apskrities VPK Panemunės policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2019 m. sausio 31 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, priimtas nesurinkus ir neišanalizavus visų aplinkybių. Pareiškėjos R. V. pareiškimas išanalizuotas nepilnai, nenustatytos aplinkybės, kurios leistų pagrįstai teigti, kad nenustatytas veiką padaręs asmuo ir nėra administracinio ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, nenustatytas galimai padarytos žalos dydis, todėl Kauno apskrities VPK Panemunės PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Š. J. 2019 m. sausio 31 d. nutarimas panaikintinas ir byla grąžinama atlikti papildomą tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Kauno apskrities VPK Panemunės Policijos komisariato vyresniojo tyrėjo Š. J. 2019 m. sausio 31 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinti ir grąžinti bylą Kauno apskrities VPK Panemunės Policijos komisariatui atlikti papildomą nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Kauno apygardos teismui.