Kauno apylinkės teismo nutarimas, II-11-667/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2024-05-20
Bylos Nr.: II-11-667/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00312-2022-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Alvydas Rimkevičius
Pareiškėjas: J. G.

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-11-667/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00312-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.3; 16.9.8.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. gegužės 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant pareiškėjui J. G., jo atstovams advokatams Jaroslavui Los, Broniui Varsackiui,

Institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui R. K., G. G.,

ekspertui H. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. vasario 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-3691-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. vasario 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-3691-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) J. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 75 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad J. G. 2021 m. rugpjūčio 3 d. 15.44 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 167 punktą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. G., nesutikdamas su Institucijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tariamas nusižengimas padarytas 2021 m. rugpjūčio 3 d., tačiau apie jį sužinojo tik 2022 m. sausio 14 d., t. y. po penkių mėnesių. Praėjus tokiam ilgam laiko tarpui yra neįmanoma prisiminti tariamo pažeidimo aplinkybes, o būtent, kas vairavo automobilį, ar toks tariamas nusižengimas tikrai galėjo būti atliktas ir kt. Automobilis nepriklauso jam asmeniškai. Pranešimą bei Protokolą gavo elektroninių ryšių priemonėmis (ei. paštu), jam būnant užsienyje. 2022 m. sausio 22 d. vakare grįžo iš kelionės, todėl po kelių dienų, prisiregistravus prie e-policija portalo, pateikė prašymą susipažinti su byla bei vaizdo medžiaga. Praėjus kelioms savaitėms ir nesulaukus nei atsakymo, nei Nusižengimo bylos medžiagos, 2022 m. vasario 7 d. el. paštu kreipėsi tiesiai į Protokolą surašiusį vyriausiąjį tyrėją R. K. (toliau – ir Pareigūnas Nr. 1), tačiau jis jo prašymą persiuntė kažkam iš Nusižengimų skyriaus, kol galiausiai vietoje medžiagos pateikimo, prasidėjo susirašinėjimas. Visgi Nusižengimų skyrius, nors ir nepateikė vaizdo medžiagos, pasiūlė atvykti į Instituciją, kur jam nuvykus, kompiuterio monitoriaus ekrane vieną kartą buvo parodytas 5 sekundžių trukmės vaizdo įrašas (identiškas vėliau pateiktam vaizdo įrašui). Paprašius padaryti šio vaizdo įrašo kopiją į paduotą USB, Pareigūnas 1 atsisakė tai padaryti, kaip ir atsisakė atsiųsti vaizdo įrašą į el. paštą, motyvuodamas, kad turi pateikti dar vieną prašymą (jo pateiktas dingo ar pan.). Visgi, po šio apsilankymo VPK, Nusižengimų skyrius vilkino Nusižengimo bylos dokumentų bei vaizdo medžiagos pateikimą (reikalingi analizuoti situaciją bei konsultacijai su teisininkais) iki pat Protokole nurodyto termino geranoriškai sumokėti baudą, t. y. iki 2022 m. vasario 13 d. Nusižengimų skyrius vilkindamas pateikti Nusižengimo medžiagą, galiausiai dar ir pareiškė, kad patikrino sistemą ir nustatė, kad jis nėra pateikęs prašymo per e-policiją. 2022 m. vasario 11 d., penktadienio darbo dienos pabaigoje į jo el. paštą Nusižengimų skyrius atsiuntė dalį prašomos Nusižengimo medžiagos (atsiuntė susirašinėjimą bei vaizdo medžiagą, tačiau neatsiuntė prašytos medžiagos apie filmavimo ypatumus). Pažymėtina, jog kartu su atsiųsta medžiaga nebuvo pateiktas kodas, kuris būtinas norint atsidaryti vaizdo įrašą. Sumažintą 30 eurų baudą susimokėti turėjo galimybę tik iki 2022 m. vasario 13 d., o kodą, kad vien tik galėtų peržiūrėti vaizdo medžiagą, gavo nedarbo dieną (sekmadienį), t. y. 2022 m. vasario 13 d. Mano, kad kiekvienas pilietis turi turėti galimybę ne tik savalaikiai gauti visus prašomus dokumentus (Nusižengimo bylos medžiagą), bet ir turėti galimybę ją savalaikiai pasinaudoti ginantis nuo nepagrįstų policijos kaltinimų. Negana to, Pareigūnas Nr. 1, oficialiame dokumente (Protokole) nurodydamas aplinkybę, kad nusižengimo faktą liudija J. G., galimai suklastojo oficialų dokumentą ir jį panaudojo (BK 300 straipsnio 1 dalis ir BK 300 straipsnio 4 dalis) ir tai nėra klaida.

Pareiškėjas nurodė, kad Institucijos vyresnysis tyrėjas L. M. (toliau – ir Pareigūnas Nr. 2) Nutarime nurodo, kad „nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui“, viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą bei cituoja nutarime nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas nurodė, kad surašydamas Nutarimą Pareigūnas 2 pradžioje Nutarimo nurodo <...nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui...>, tačiau vėliau Nutarime jau nurodo <...dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G.. Gal tai ir techninė klaida, tačiau tokių klaidų turėtų būti išvengiama oficialiuose dokumentuose. Juo labiau, šiuo atveju įvyko ir kitų nepaaiškinamų aplinkybių tokių kaip, kad pateikto prašymo e-policijos sistemoje dingimas, medžiagos pateikimo vilkinimas ir kt. Dėl tokio aplaidaus policijos darbo negalėjau pasinaudoti teisininkų bei kitų specialistų pagalba, o tuo pačiu galbūt ir galimybės sumokėti pasiūlytą 30 eurų baudą, jei būtų gavęs tokį patarimą. Policijos buvo prašoma pateikti dokumentus ir vaizdo medžiagą bei nustatyti naują terminą, tačiau policija ignoravo jo teises, todėl negalėjo priimti jokio sprendimo. Be to, dar surašant Protokolą, Pareigūnas 1 galimai suklastojo Protokolą, nurodydamas, kad „Nusižengimo faktą liudija J. G.“ ir tai yra akivaizdi netiesa. Tokių fakto kaip yra nurodyta Protokole, niekada neliudijo, todėl Pareigūnas Nr. 1 rėmėsi paties išgalvotomis aplinkybėmis. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei iki šiol nėra supažindintas su visa nusižengimo bylos medžiaga, kuri tiesiogiai liečia nusižengimo fakto buvimą/nebuvimą, o būtent filmavimo vietą, techniką, jos parametrus, atitikimą atitinkamai paskirčiai, kas filmavo ir t. t. Nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, Pareigūnas Nr. 2 išvardindamas esamą bylos medžiagą, tokios medžiagos nenurodė, kas matyt akivaizdu, jog tokios medžiagos tiesiog nėra ir tai kelia susirūpinimą dėl įrodymų surinkimo bei teisėtumo, atitinkamai ir vertinimo. Filmavimo medžiaga nebuvo ir nėra pateikta, nors buvo prašoma pateikti. Kodėl policija nepateikė/neprijungė prie bylos kaip ir iš kur buvo atliekamas filmavimas, kas filmavo, kokia kamera filmavo, galiausiai ar filmavimo kamerai buvo atlikta ir galiojanti metrologinė patikra ir pan. kelia pagrįstas abejones dėl tokio filmavimo legalumo aplamai ir ar galima remtis filmavimo kameros medžiaga, nes tai pirmiausiai iškreipia esamą/buvusią situaciją. Pareigūnas Nr. 2 nurodo, kad visapusiškai įvertino visas aplinkybes, bet yra akivaizdu, kad šių aplinkybių, kaip beje ir kitų, nenagrinėjo, nevertino, dėl ko galimai ir priėmė neteisingą/netinkamą ar klaidinantį sprendimą. Be kita ko, mano, kad svarbu, ar vaizdo įrašas teisėtas, ar juo galima remtis padarius nusižengimą, jau nekalbant apie filmavimo kameros užfiksuotus prieštaringai vertinamus vaizdus, ypač likusį atstumą iki šviesoforo.

Pareigūnas Nr. 2 atstumą iki Stop linijos nustatė remiantis ženklinimo linijų brūkšnių ir tarpų ilgiais, tačiau nepatikrino visų kitų faktinių aplinkybių, ir tai kelia abejones dėl nustatymo patikimumo. Akivaizdu, kad Stop linija yra vos įžiūrima, tiksliau realiai jos nėra, taigi toks vertinimas nėra tikslus, tuo labiau, kad skiriamosios juostos borteliai rodo visai kitokį vaizdą, kaip beje ir automobilio ilgis ir pan. Pareiškėjas nurodo, kad jis iš vaizdo įrašo mano, kad nuo automobilio iki Stop linijos (jei tokia buvo) fragmentų buvo trumpesnis atstumas, jis galėjo būti apie 13-14 metrų. Su Pareigūnu Nr. 2 galima sutikti tik dėl to, kad automobilis praėjus dviem sekundėm nuo vaizdo įrašo pradžios, kai pasirodo automobilis, jau buvo kirtęs visą sankryžą, degant tam pačiam geltonam šviesoforo signalui. Visgi, koks yra bendras sankryžos ilgis metrais, taip ir nėra nurodoma (atitinkamai nebuvo vertinama), todėl vizualiai vertinamas atstumas yra klaidingas ir netikslus, ypač, kad filmuota buvo iš šono ir kampu. Mano, kad tai atitinka situacijas, kuomet automobilio greitis yra nustatomas „iš akies“. Juk tam ir yra priemonės, kurios nustato greitį, o tuo pačiu parodo atstumą ir pan. Taigi, byloje nėra duomenų, koks yra visos sankryžos atstumas (ilgis), o iš vaizdo įrašo tai padaryti nėra galimybės, dėl vaizdo įrašo kokybės bei vaizdo kameros lokacijos vietos ir pan. Todėl galima daryti išvadą, kad tyrimas atliktas paviršutiniškai, o tiksliau visai nebuvo tirtas, turint išankstinę nusistatytą ir klaidingą nuomonę. Pareigūnas Nr. 2 „iš akies“ nustatė, kad automobilio atstumas iki Stop linijos fragmento yra 17 metrų, tačiau jis gali būti ir klaidingas, o tikslaus atstumo nei Pareigūnas Nr. 1, nei Pareigūnas Nr. 2, nenustatė atlikdami matavimą. Be to, Pareigūnas Nr. 2, nustatydamas ar automobilis galėjo sustoti prie Stop linijos staigiai nestabdydamas, remiasi aplinkybėmis, kurių vaizdo įraše tiesiog nėra, t. y. jas tiesiog išgalvojo. Kaip argumentą, pagrįsdamas Nutarimą, Pareigūnas 2 nurodo internetinį puslapį (duomenys neskelbtini) Vis dėlto, tai nėra joks oficialus dokumentas, kuriuo remiantis būtų galima apkaltinti padarius pažeidimą ir už tai nubausti. Be to „(duomenys neskelbtini)“ nėra automobilių transporto tyrinėjimo ir/ar mokslo įstaiga ar bent jau autoritetingas leidinys, ji viso labo tėra Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija. Todėl jeigu tokius duomenis bent paskelbtų viešai Susisiekimo ministerija, Automobilinių kelių direkcija, Kauno technologijos universitetas ar Lietuvos Gedimino technikos universitetas, autoritetingas leidinys, atliekantis išsamius tyrimus ir testus, galima būtų gal ir sutikti, tačiau tai ne „(duomenys neskelbtini)“ kompetencija. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad lentelėje nėra pateiktų jokių duomenų ir/ar aplinkybių, kokiomis buvo atliekamas tyrimas, o tokie duomenys yra būtini, nuo daugelio parametrų priklauso automobilio stabdymo ir sustojimo kelias, todėl tokie Pareigūnas Nr. 2 argumentai yra tiesiog vaikiški. Kita vertus, niekas netrukdo įmonei atlikti kokius nors tyrimus susijusius su automobilio stabdymo keliu, bet tie tyrimai yra orientuoti į automobilio techninės būsenos stebėjimus ar tyrinėjimus, bet ne į stabdymo ar sustojimo kelią ar kelių eismo taisykles ir taisyklių traktavimą. Visgi, sustojimo kelias tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo kliūties pamatymo momento, vairuotojo reakcijos laiko bei stabdymo kelio. Jei vairuotojo oficialiai skelbiamas reakcijos laikas yra 0,5-2 sek. per kurias automobilis, važiuodamas nuvažiuoja apie iki 30 metrų, tai kliūties pamatymo laikas gali būti ir daug vėlesnis. Ir taip yra ne tik dėl to, kad vairuotojas su kuom nors kalbasi ar tiesiog nėra atidus, bet jis gali kokiu nors momentu pav. pažiūrėti, kad ir į galinio vaizdo ar šoninį veidrodėlį ir tai yra vairavimo dalis, kuri užtruks tikrai bent sekundę, galiausiai vairuotojas gali įjungti ar išjungti kokį nors jungiklį ir 1.1. Tuo tarpu stabdymo kelias, savo ruožtu tiesiogiai priklauso nuo padangų, oro sąlygų, kelio dangos, o taip pat ir nuo stabdžių efektyvumo, kuriam įtaką daro begalė kitų veiksnių, tokių kaip nusidėvėjimas, gamintojas, automobilio markė, stabdžių kaladėles, stabdžių diskai, važiuoklės būsena ir pan. Taigi, kas liečia automobilio stabdymo kelią, matyt pirmoje eilėje turėtume vertinti padangų testus bei automobilio markę ir jo techninę būseną (naujas automobilis ar ne, kokia nusidėvėjimo būsena, stabdžių kaladėlės, stabdžių diskai, stabdžių efektyvumas, automobilio važiuoklė ir 1.1.), o taip pat ir metrologines sąlygas, kelio dangą ir pan, Pavyzdžiui, net ir nuo naujų stabdžių kaladėlių ar stabdžių diskų gamintojo priklauso stabdžių efektyvumas, jau nekalbant apie jų nusidėvėjimą. Automobilio gamintojas pats negamina stabdžių kaladėlių ar stabdžių diskų, kaip ir atskirų kitų automobilio detalių, juos gamina įvairūs kiti gamintojai. Be abejo, daugiau susijusių aspektų nagrinėja atitinkamos mokslo bei sertifikavimo įstaigos, gamintojai bei atitinkamus tyrinėjimus atlieka ir didelių autoritetingų leidinių rašančių automobilių temomis žurnalistiniai tyrimai, kurių metu atliekami įvairūs testai. Taigi, vien iš anksto pažymėtoje vietoje paspausti stabdžius, važiuojant tam tikru greičiu, neužtenka stabdymo keliui nustatyti, jau nekalbant apie stabdymo jėgą. Todėl, visų pirma, profesionaliuose padangų testuose, kuriuos atlieka padangų gamintojai bei sertifikatą išduodančios įstaigos, daugelis leidinių rašančių automobilių temomis, tame tarpe ir techniniai automobilių aptarnavimo centrai, visada yra nurodoma oro temperatūra, kuriai esant buvo atlikti testai, tikslūs padangų matmenys, kelio dangos, ant kurios buvo atliktas testas, rūšis. Profesionaliame teste visuomet nurodomi šie duomenys oro temperatūra, kuriai esant buvo atliktas testas: tikslūs padangos matmenys; kelio dangos, ant kurios buvo atliktas testas, rūšis. Visgi ir to neužtenka, kadangi padangų testai dažniausiai yra atliekami su naujomis padangomis (kai kada yra atliekami testai su vienokiu ar kitokiu padangų nusidėvėjimu), jas testuojant, tačiau ne stabdymo keliui nustatyti, todėl net ir kartais nurodant oro temperatūrą, padangos matmenis, kelio dangos rūšį bei automobilio markę ar modelį, kuriuo buvo atliekami testai, lieka neatsakyti kiti svarbūs klausimai, pirmoje eilėje koks bus stabdymo kelias pavyzdžiui nusidėvėjus padangai 10%, 20%, 30%, 40%, 50%, 60% ar 70% ar net 80% (80% nusidėvėjimas yra dar leistina eksploatuoti 1 6 mm. riba - naujų vasarinių padangų protektoriaus gylys dažniausiai yra apie 8 mm.), tokie kaip padangų slėgis, automobilio gamintojas, modelis, automobilio mazgų nusidėvėjimas ir pan. Todėl akivaizdu, kad „(duomenys neskelbtini)“ atliktu testu remtis Pareigūnas Nr.2 ne tik negalėjo, bet ir neturėjo, tai neprofesionalu, nes iš esmės toks testas yra niekinis. Yra daug rimtų leidinių bei automobilių padangų testais užsiimančių įmonių. Remdamasis išimtinai tik „(duomenys neskelbtini)“ atlikto tyrimo lentele, pareigūnas padarė absoliučiai netinkamą ir klaidingą išvadą, kadangi nėra duomenų, kokiomis sąlygomis buvo atliekamas tyrimas, o būtent koks buvo automobilis ir jo techniniai parametrai, kokios padangos (gamintojas, modelis, nusidėvėjimas ir pan.), automobilio stabdžių diskai bei stabdžių kaladėlės, per kiek laiko suveikia stabdžių sistema nuspaudus stabdžių svirtį ir pan. Automobilio stabdymo ir sustojimo kelią lemia daug daugiau parametrų, kuriuos ir būtina visus įvertinti. Stabdymo ir sustojimo kelią lemia automobilio padangos, todėl pirmiausiai ir reikėtų kreipti dėmesį ne tik į padangų gamintoją ir padangų duomenis, bet ir į padangų nusidėvėjimą. Lietuvoje lengvojo automobilio padangų protektoriaus gylis vasaros metu turi būti ne mažesnis kaip 1,6 mm. Šis reikalavimas galioja padangų protektoriaus gyliui nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 dienos. Tinkamos padangos nėra tik tos, kurių protektoriaus gylis vasarą atitinka reikalavimus. Padangų kontrolę apima ir kitus veiksnius, tokius kaip padangų amžius, slėgio lygis, gamybiniai sugadinimai, įstrigę šalutiniai elementai (pvz., stiklas, metalas) ir panašiai.

Pareiškėjo nuomone, „(duomenys neskelbtini)“ bandymas ir sudaryta Lentelė, yra niekiniai šioje situacijoje, nes, visų pirma, jis greičiausiai buvo atliekamas staigiai stabdant automobilį, o antra - iš anksto žinant stabdymo vietą, kur automobilis bus stabdomas. Kitaip tariant, automobilis buvo stabdomas iš anksto nustatytoje vietoje, todėl ir padarytoje Išvadoje nėra įvertintas vairuotojo reakcijos laikas, kuris pagal oficialiai skelbiamus duomenis yra nuo 0,5 iki 2 sek., kai tuo tarpu per 1 sek. automobilis važiuodamas 50 km/val. greičiu nuvažiuoja apie 14 metrų. Beje, stabdymo keliui visgi įtakos turi ne tik padangų gamintojas, rūšis/markė, pagaminimo laikas, padangos nusidėvėjimas (nauja ar nusidėvėjusi, kiek nusidėvėjusi) ir kiti automobilio parametrai ar sausa, šlapia, snieguota ar apledėjusi kelio danga ir šalta oro temperatūra, bet ir vasaros karštis, nes įkaitęs asfaltas irgi gerokai pablogina/pailgina automobilio sustojimo kelią. Tuo tarpu Pareigūnas Nr. 2 tokių duomenų visiškai neįvertino. Tokie dalykai žinomi ir savaime suprantami ne tik bet kuriam automobilių sportu užsiimančiam asmeniui, bet ir bent kiek automobilį suprantančiam asmeniui/vairuotojui. Pareigūnas Nr. 2 galėjo pasiremti bent jau KTU ar Gedimino technikos universitetų mokslininkų tyrinėjimais, ar Lietuvos automobilinių kelių direkcijos nuoroda <...automobilio sustojimo kelias yra atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo kliūties pastebėjimo iki visiško sustojimo, t. y. skaičiuojamas ir vairuotojo reakcijos, pamačius kliūtį laikas. Važiuojant 50 km per valandą greičiu, vidutinis sustojimo kelias turėtų būti apie 30 metrų. Vairuotojo reakcijos laikas įprastai atima maždaug vieną sekundę - per tiek laiko, važiuojant minėtu greičiu, nuvažiuojama maždaug 14 metrų. Taigi, jei kliūtis pastebima per vėlai, esant mažesniam nei 30 metrų atstumui, sustoti tiesiog nebus įmanoma... > Nors kiek patyręs vairuotojas jaučia automobilio stabdymo galimybes, tame tarpe priklausančias ir nuo padangų nusidėvėjimo. Padangų su mažiau kaip 50 % protektoriaus efektyvumas, vertinant stabdymo kelią, bus praktiškai beveik dvigubai ir ilgesnis. Pareigūnas Nr. 2 nevertino padangų būsenos, nagrinėjant tariamą nusižengimą, ir tai yra absoliučiai netinkama ir neteisinga praktika, vertinti tariamus nusižengimus remiantis tik vaizdo medžiaga, nes esmė yra tokia - galėjo ar negalėjo sustoti iki šviesoforo ar Stop linijos, kurios realiai nėra. Jei vaizdo įrašą darė pareigūnas - kodėl tuomet automobilis nebuvo stabdomas. Sustabdęs tariamą pažeidėją būtų įvertinęs ir kitus parametrus, nuo kurių priklauso stabdymo bei sustojimo kelias, Minėto automobilio vasarinės padangos iš esmes jau yra nudėvėtos, nors ir protektoriaus gylis visiškai atitinka leistiną eksploatuoti gylį. Iš esmės, minėtas automobilis yra eksploatuojamas labai mažai, tai daugiau ar mažiau kelioninis automobilis ir praėjusiais metais iš garažo jis išvažiavo tik balandžio mėnesį pasikeisti žiemines padangas į vasarines ir per praėjusį sezoną automobilis nuvažiavo ne daugiau kaip 2 000 km. Rudenį buvo nuimtos vasarinės padangos ir sumontuotos žieminės. Kilus ginčui, pamatavo protektoriaus gylį bei nufotografavo minėtas vasarines padangas (jos originalios, todėl nebūtų ginčų tai patikrinti). Protektoriaus gylis yra apie 2,2-2,8 mm (nuotraukos pridedamos), o padangų pagaminimo data yra 2016 m. 37 savaitė. Taigi iš padangų būsenos matyti, kad realus stabdymo kelias būtų gerokai ilgesnis nei Pareigūnas Nr. 2 nustatė iš „(duomenys neskelbtini)“ lentelės - 16.40 metrų, tačiau padangos atitinka leistiną normą - ne mažiau 1,6 mm. „(duomenys neskelbtini)“ lentele remtis Pareigūnas Nr. 2 negalėjo, nes lentelėje nėra nurodyti jokie parametrai, kaip ir nėra nurodytas stabdymo būdas, jau nekalbant apie vairuotojo reakcijos laiką ar kliūties (duotuoju atveju šviesoforo signalo) pastebėjimo laiką/momentą. Pareigūnas Nr. 2 nevertino reakcijos laiko, pasitenkindamas tik „(duomenys neskelbtini)“ lentele, kuri duotoje situacijoje negali būti nei argumentas nei įrodymas, dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Oficialiai nurodomas žmogaus reakcijos laikas yra 0,5-2,0 sek., kaip vidurkis nurodyta 1 sek., per kurią automobilis nuvažiuoja apie 14 m, tačiau reakcijos laikas taip pat priklauso nuo daugelio aplinkybių, todėl gali būti ir daug didesnis. Visgi, šioje situacijoje, reikėtų vertinti ne tik patį reakcijos faktą ir net ne vidutinį reakcijos laiką, bet ribinę leistiną normą, kas yra 2 sek. (kitais atvejais galima būtų ginčytis dėl vairuotojo galimybės duotuoju metu vairuoti automobilį), o tai reiškia, kad automobilis per dvi sekundes nuvažiuoja apie 28 metrus, kol vairuotojas sureaguoja nuspausti stabdžius, tačiau dar yra ir stabdžių suveikimo laikas ir aukščiau minėti parametrai dėl automobilio amžiaus, klasės, svorio, markės, gamintojo, padangų, stabdžių diskų ir stabdžių kaladėlių gamintojo bei nusidėvėjimo lygio, automobilio pakabos, o taip pat ir dėl metrologinių sąlygų, Vidutinis automobilio stabdymo kelias važiuojant leistinu 50 km/ val. greičiu, staigiai stabdant, ekspertų yra nurodomas 15 metrų (nors ir jis dėl aukščiau minėtų priežasčių gali būti ilgesnis), o tai reiškia, kad važiuojant leistinu greičiu, priimant domėn oficialiai patvirtintos ribinės 2 sek. reakcijos laiką, automobilio sustojimo kelias būtų ne mažiau kaip 43 metrai ir tai staigiai stabdant, o realiai gali būti ir dar didesnis dėl aukščiau minėtų priežasčių.

Pareiškėjas, cituodamas Kelių eismo taisyklių (toliau - Taisyklės) 73.7. punktą, 166 punktą, 165 punktą, nurodo, kad Pareigūnas Nr. 2, nurodydamas Taisyklių 165 punktą, turėjo, o ir privalėjo atkreipti dėmesį ir į 166 punktą, kuris kaip tik duotuoju atveju ne tik vienareikšmiai leidžia eismą, bet ir matyt rekomenduoja. Nr. Pareigūnas Nr. 2 Nutarime nurodo <... Prieš J. G. vairuojamą transporto priemonę nėra jokių kitų važiuojančių automobilių, taip pat iš paskos irgi nėra važiuojančių transporto priemonių, kurioms J. G. stabdydamas vairuojamą automobilį sukeltų pavojų ar priverstų iš galo važiuojančias transporto priemones staigiai stabdyti...> Keistai atrodo ir Pareigūnas 2 argumentas/įrodymas <...iš paskos irgi nėra važiuojančių transporto priemonių...>. Būtų daugiau negu keista, jei tokia transporto priemonė butų matoma vaizdo įraše ir visų pirma dėl to, kad ji realiai netilptų į tarpą laikantis saugaus atstumo tarp automobilių, net ir darant prielaidą ir sutinkant su Pareigūnas Nr. 2 nustatytu 17 metrų atstumu, likusių nuo automobilio „Volvo XC 90“ iki menamos Stop linijos. Visų pirma „Volvo XC 90“ švarus ilgis yra 4950 mm, t. y. 5 metrai, todėl tuomet grynai teorinis (švarus) atstumas tarp transporto priemonių aplamai liktų tik 12 metrų įskaitant ir menamo automobilio ilgį. Geriausiai tai iliustruoja pateikta nuotrauka, kur automobilis randasi prie šviesoforo. Iš nuotraukos akivaizdžiai matyti, kad už automobilio „Volvo XC 90“ realiai yra toks pat atstumas kaip ir „Volvo“ ilgis, o tai reikštų, kad stabdant automobilį, menamas automobilis neabejotinai atsitrenktų į automobilio galą. Todėl Pareigūnas Nr. 2 gerokai perdėjo, nurodydamas aplinkybę, kad iš paskos irgi nėra važiuojančių transporto priemonių. Laikantis saugaus atstumo, iš galo važiuojantis automobilis 50 km/val. greičiu turėjo laikyti bent 30 metrų atstumą (stabdymo ir sustojimui būtino mažiausio atstumo), o tai ir dar daugiau (priklausomai dėl daugelio aplinkybių), kad neatsitrenktų į automobilio galą. Todėl vaizdo įraše, negalėjo ir matytis jokio automobilio, laikantis net ir minimalaus saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į staiga stabdomo automobilio galą. Mano, jog Pareigūno Nr. 2 atliktas tyrimas nėra nei objektyvus, nei tinkamai atliktas, todėl tai sutrukdė Pareigūnui Nr. 2 tinkamai įvertinti visas bylos aplinkybes ir priimti tinkamą ir teisingą Nutarimą, t. y. nutraukti nusižengimo bylą, nesant nusižengimo sudėties. Akivaizdu, kad Pareigūnas Nr. 2 ne tik tinkamai neatliko savo darbo, bet ir padarė esminių klaidų, vertindamas faktines aplinkybes ir situaciją.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad ANK 618 straipsnyje reglamentuota ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį. Administracinio nusižengimo byloje esantis nutarimas yra išsamus, jame išdėstytos ir motyvuotai įvertintos tyrimo metu nustatytos įvykio aplinkybės. Institucijos nuomone, Pareiškėjas apskųsdamas nutarimą siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta dėl to, kad vaizdo įrašu buvo užfiksuotas automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojantis pro draudžiamą šviesoforo signalą. Administracinį nusižengimą tiriančiam pareigūnui automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje automobilį valdė Pareiškėjas. Tuo pagrindu administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas Pareiškėjui, po ko nurodytą bylos nagrinėjimo dieną žodinio proceso tvarka buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ir priimtas skundžiamas nutarimas.

Institucijos nuomone, Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir vertintini kaip gynybinė pozicija. Administracinis nusižengimas yra pilnai įrodytas byloje esančia informacija - įrodymais. Kelių eismo taisyklių 167 punktas apibrėžia, kad kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais. Kelių eismo taisyklių 165 punktas apibrėžia, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklų „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linijų, o jeigu jų nėra. - prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Kelių eismo taisyklių 166 punktas apibrėžia, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Kelių eismo taisyklių 73.3 punktas apibrėžia, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis. Kelių eismo taisyklių 73.7 punktas apibrėžia, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui; jeigu signale yra dviračio simbolis, signalas galioja tik dviračiams. Kelių eismo taisyklių pagrindu atitinkamai galima padaryti išvadas, kad Pareiškėjas turėdamas ilgametę vairavimo patirtį suvokia eismo veikimo principus ir tvarką, t. y. kokiu principu veikia šviesoforai. Pareiškėjas važiuodamas gatvėje ir būdamas atsakingu ir atidžiu vairuotoju turėjo ir privalėjo matyti iš toliau, kad artėja prie sankryžos, reguliuojamos šviesoforu, bei turėjo matyti mirksintį žalios spalvos signalą, kas vairuotojus įpareigoja imtis atitinkamų veiksmų saugiam eismui užtikrinti ir stoti prie šviesoforo, nes po mirksinčio žalio persijungia geltonas ir po to raudonas signalai. Atitinkamai Pareiškėjas būdamas atsakingu ir dėmesingu eismo dalyviu turi žinoti iš praktikos, kad žalias mirksintis signalas dažnu atveju mirksi apie tris sekundes. Vaizdo įrašas parodo, kad Pareiškėjas akivaizdžiai važiuoja viršydamas toje kelio atkarpoje nustatyta leistina 50 km/val. greitį, todėl taip sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, kas įpareigoja prisiimti ir kilusią administracinę atsakomybę. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, dalytina pagrįsta išvada, kad Pareiškėjas padarė jam inkriminuotą nusižengimą. Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie Pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą, pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Institucija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir administracinio nusižengimo byloje esančia informacija, įrodymais, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, teismo prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pažeidimo faktą liudija J. G., tačiau tokio fakto nebuvo, pareigūnas R. K. tai išgalvojo, mano, kad už dokumentų klastojimą gali kilti baudžiamoji atsakomybė. Jis negali patvirtinti, kad galimo pažeidimo padarymo metu jis vairavo automobilį. Automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuoja jis ir jo dukra A. G.. Ši mašina skirta šeimos kelionėms, būdavo, kad paskolina draugams. Pranešimą apie nusižengimą gavo tik pusės metų, jau daug ko priminti negali. Jis prašė policijos pateikti jam bylos medžiagą, vaizdo įrašą, tačiau iš karto jų negavo, o per tą laiką, kol ją gavo, suėjo terminas sumokėti pusei baudos. Su pažeidimu nesutinka, jam įvažiuojant į sankryžą degė geltonas šviesoforo signalas, geltonas signalas degė ir jam išvažiuojant iš sankryžos. Nesimato įraše, ar iš paskos važiavo kitas automobilis. Įvykis buvo darbo metu, judrioje gatvėje. Pareigūnas neatsižvelgė į automobilio sustojimo kelią, jis skiriasi nuo stabdymo kelio. Vaizdo įrašas jam buvo parodytas policijoje, subėgę pareigūnai jam aiškino KET. Patvirtina, kad įvykio dieną automobilį „Volvo“ vairavo jis. Nesutinka su pareigūno teiginiu, kad jis atvažiuodamas turėjo matyti žalią mirksintį signalą, nes šviesoforas galėjo būti sugedęs. Jo nuomone ekspertas pakeitė 3-io klausimo esmę (1 t., b. l. 113)

Atsiliepimas

Institucijos atstovas su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas. Įprastai jų skyrius nesurašo protokolų, jie nagrinėja bylas. Šiuo atveju yra išlygos, kada jų skyrius surašo protokolus, tai yra, jei gauna pranešimą, kad automobilį vairavo ne savininkas, o kitas pažeidėjas, arba pamato, kad nėra tinkamai įteiktas protokolas. Tokiu atveju perrašomi protokolai, jei yra tam pagrindai, paskiriama kita nagrinėjimo data ir išsiunčiama pažeidėjui. Šio įvykio jis neprisimena. Šiuo atveju jis buvusio protokolo pagrindu perrašė jį ir paskyrė kitą bylos nagrinėjimo datą. Dėl protokole esančio nurodymo, kad įvykio aplinkybes liudija J. G., mano, kad tokie duomenys į registrą buvo įtraukti klaidingai. Jei žmogus nedalyvauja protokolo surašyme, jis negali paliudyti. Surašant protokolą, tuo pačiu siunčiamas pranešimas, pagal kurį automobilio savininkas turi pranešti, jis ar ne jis vairavo automobilį. Šie dokumentui asmeniui siunčiami elektroniniu paštu. Gali būti, kad policijos įstaigoje pareiškėjui buvo rodomas vaizdo įrašas iš įvykio vietos.

Liudytojas L. M. paaiškino, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas. J. G. buvo nubaustas už tai, kad pravažiavo sankryžą per draudžiamą šviesoforo signalą. Pažeidimas buvo nustatytas iš vaizdo įrašo. Pareiškėjo duktė atsiuntė duomenis, kad įvykio metu automobilį vairavo J. G.. Iš šių duomenų buvo nustatyta, kad pažeidimą padarė būtent J. G. ir buvo priimtas sprendimas nubausti asmenį. Jis taip pat rėmėsi apskaičiavimu, kad jei mašina važiuotų leistinu 50 km/val. greičiu, mašina galėtų sustoti prie sankryžos ir nekirsti Stop linijos. Jis naudojosi Susisiekimo ministerijos nustatyta formule, taisyklėmis. Nutarime nėra nurodyta, kad buvo degantis žalias mirksinti signalas, nutarime nurodyta, kad degė geltonos spalvos signalas. Įrašo pradžioje matyti, kad dega geltonas signalas. Apie 0.00 val. transporto priemonė pasirodo vaizdo įraše. Apie 0.02 val. transporto priemonė jau kerta sankryžą, degant geltonos spalvos signalui. Prieš įrašo pradžią atvažiuodamas pareiškėjas turėjo matyti mirksinčią žalią šviesą. Jei pareiškėjui iš galo būtų važiavęs automobilis, jis būtų pasirodęs vaizdo įraše, kai pareiškėjas jau pravažiavo sankryžą. Pagal meteorologines sąlygas, kaip matyti iš įrašo, kelio danga sausa, oro sąlygos geros, tai buvo vertinama priimant nutarimą. Esant kitokioms oro sąlygoms, vertinimas būtų kitoks. Matyti, kad pareiškėjas važiavo didesniu nei leistinas 50 km/val. greitis. Skaičiavimai daryti įvertinant leistiną maksimalų greitį. Padangų nusidėvėjimą, būklę, kaladėles ir kitus parametrus vertina techninių apžiūrų centras, o ne bylą tiriantis pareigūnas. Jis, tokių duomenų nematydamas, jų ir nevertina. Sustojimo keliui turi įtakos ir reakcijos laikas. Nuo pažeidimo padarymo iki nutarimo priėmimo praėjo apie pusė metų. Nagrinėjant bylą J. G. nebuvo tikras, ar jis vairavo automobilį įvykio metu. Neklausė, ar jis išsaugojo automobilį tokiame stovyje, kaip kad buvo padarius pažeidimą. Transporto priemonė dėvisi, maža tikimybė, kad automobilio pusę metų neeksploatuos. Prašymo skirti ekspertizę nebuvo. Jis vadovavosi 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3-82, „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, Lietuvos techninės apžiūros stabdymo lentele, kas nurodyta Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos puslapyje. Jis rėmėsi šios įstaigos puslapyje patalpintu atliktu oficialiu tyrimu, eksperimentu. Šiuo atveju buvo paskaičiuotas stabdymo kelias, lyginamas maksimalus leistinas greitis, proporcija ir nustatyta, kad pareiškėjas turėjo sustoti, todėl jo atveju KET 166 punktas nutarime nenurodytas. Jei pareiškėjas būtų važiavęs leistinu greičiu, jis privalėjo sustabdyti transporto priemonę. Pareiškėjas tikrai važiavo ne leistinu greičiu.

Liudytojas M. J. paaiškino, kad jis dirba tyrėju Kelių policijos 2-ajame poskyryje, tiria eismo įvykius, anksčiau turėjo kitas funkcijas Kelių policijos skyriuje. Tuo metu vykdė užduotis, vykdė neviešą patruliavimą, su tarnybiniu fotoaparatu „Cannon“ fiksavo kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis sėdėjo automobilyje netoli VSD pastato ir per langą fiksavo pažeidimus, tai buvo numatyta būrio vado suformuotoje užduotyje. Prie Šilainių „Maximos“ dažnai tekdavo patruliuoti, jis su automobiliu „Renault Megane“ stovėjo dešiniame kelkraštyje, labai arti bordiūro. Jis sėdėjo automobilyje ir fotoaparatu fotografavo per priekinį automobilio tarnybinio stiklą. Jis matė pravažiuojančius automobilius ir sankryžą. Iki sankryžos buvo apie 50-60 metrų. Šiuo atveju matė, kad pravažiavo visi automobiliai, pradėjo mirksėti geltonas šviesoforo signalas. Tuo metu jau buvo tuščia ir tada išgirdo, kad atvažiuoja dar vienas automobilis, girdėjo, kaip jis padidino greitį. Tai buvo mėlynos spalvos „Volvo“ džipas. Jam iš galo nevažiavo joks automobilis. Automobilis greitai lėkė, jis čiupo kamerą ir puolė filmuoti jį. Neįsidėmėjo, kas vairavo automobilį. Šį atvejį prisimena, nes surašė administracinio nusižengimo protokolą. Kaip matyti iš užduoties, jis dirbo automobilyje „Peugeot“, o ne „Renault Megane“.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo paskirta vaizdo įrašo ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teosmo ekspertizės centrui, užduodant ekspertams klausimus: 1. Kokiu greičiu J. G. vairuojamas automobilis „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 3 d. 15.44 val. važiavo prieš Šarkuvos - Žemaičių pl. sankryžą Kaune, užsidegant draudžiamam šviesoforo signalui, ir kokiu greičiu pervažiavo sankryžą? 2. Koks buvo automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atstumas nuo automobilio, nuo to momento kai jis pasirodo vaizdo įraše, iki STOP linijos ir šviesoforo? 3. Ar automobilis „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turėjo techninę galimybę sustoti prie STOP linijos ar šviesoforo, nuo to momento kai jis pasirodo vaizdo įraše, jam važiuojant leistinu 50 km/h greičiu. 4. Ar galima nustatyti, atsižvelgiant į vaizdo įrašą, kurioje tiksliai vietoje galėjo stovėti policijos automobilis, iš kurio policijos pareigūnas nufilmavo kaip automobilis „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 3 d. 15.44 val. pervažiavo Šarkuvos - Žemaičių pl. sankryžą Kaune.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. kovo 7 d. ekspertizės akte Nr. 11-104(23) nurodyta, kad: 1. Vidutinis automobilio „Volvo XC90“ judėjimo greitis nagrinėjamoje 25,0 m kelio atkarpoje ties Šarkuvos g. ir Žemaičių pr. sankryža ir įvažiuojant į sankryžą, buvo apie 83-84 km/h. 2. Klausime nurodomomis aplinkybėmis, atstumas nuo automobilio „Volvo XC90“, nuo to momento, kai jis pasirodo vaizdo įraše, iki STOP linijos buvo apie 23,5 m, o iki šviesoforo skiriamojoje juostoje automobilio važiavimo kryptimi buvo apie 28,7 m (žr. tiriamosios dalies 3 pav., atstumai pažymėti žaliai). 3. Automobilio „Volvo XC90“ vairuotojas J. G., jo vairuojamam automobiliui iki „STOP“ linijos būnant ne mažesniu kaip 35,9 m atstumu, važiuodamas maksimaliu įvykio vietoje leistinu 50 km/h greičiu, kuomet jo atžvilgiu užsidegė geltonas šviesoforo signalas, būtų turėjęs techninę galimybę sustoti iki „STOP“ linijos stabdydamas ne intensyviai ne didesniu kaip apie 3,77 m/s² (jn) lėtėjimo pagreičiu, kas sudaro apie 50,9 % nuo lėtėjimo intensyviai stabdant ant sausos asfalto dangos (7,4 m/s²). 4. Automobilio, iš kurio policijos pareigūnas nufilmavo, kaip automobilis „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pervažiavo Šarkuvos - Žemaičių pl. sankryžą, apytikslė padėtis (vaizdą fiksuojančio įrenginio padėtis) buvo Žemaičių pl. nuvažiavime nuo Baltų pr. arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, apie 54,8 m atstumu iki „STOP“ linijos prieš Žemaičių pl. - Šarkuvos g. sankryžą. Automobilio, iš kurio filmavo policijos pareigūnas, padėtis plane masteliu (žr. tiriamosios dalies 1 ir 3 pav.) pavaizduota mėlynu siluetu (1 t., b. l. 113–118).

Ekspertas H. V. paaiškino, kad ekspertizės akto 5 psl. yra techninė klaida- vietoj automobilio „Volvo XS90“ klaidingai nurodytas automobilis „BMW“. Jis palaiko savo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. kovo 7 d. ekspertizės akte Nr. 11-104(23) duotas išvadas. Jas surašė pagal gautą teismo nutartį. Dėl pakeistų klausimų formuluotės, nurodė, kad išvadas turi teisę vertinti teismas. Atliekant ekspertizę jis buvo gavęs bylos medžiagą, susipažino su ja, suprato ginčo esmę. Išvadą davė remdamasis bylos medžiaga ir ekspertinėmis žiniomis. Jis nenagrinėjo klausimo dėl vaizdo įrašo redagavimo. Buvo tiriamas byloje pateiktas vaizdo įrašas. Jei duota išvada, tai duomenys buvo korektiški. Atliekant tyrimą vieno kadro trukmė – 0,02 s. Maksimali laiko paklaida 0,01 s. Laiko nustatymui kintančio vaizdo fiksavusio įrenginio padėtis įtakos neturėjo. Skirtumo tarp policijos nustatyto 17 m atstumo iki Stop linijos ir ekspertizės išvadoje duoto 23 m atstumo negali paaiškinti. Nemano, kad jo nustatytas atstumas yra neteisingas. Negali paaiškinti apie tai, kodėl jo ekspertizės akte nesimato kelio ženklo. Greičiui nustatyti naudojo būdą projekcijas išvedus, kas buvo tinkama šiam atvejui. Tokį būdą naudojo ne pirmą kartą. Jis nežino, kokį būdą naudojo policijos pareigūnai, jis panaudojo turimą medžiagą. Išvada yra kategoriška, matavimai apytiksliai. Metodiniai duomenys imami iš mokslinės literatūros. Greitesnis ar lėtesnis vaizdas turi esminės įtakos greičio nustatymui. Negali pasakyti, kiek laiko užtrunka pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinė vaizdo įrašo ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, jos neskiriant atlikti ekspertui H. V.. Ekspertams užduoti klausimai: 1. Kokiu greičiu J. G. vairuojamas automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 3 d. 15.44 val. važiavo prieš Šarkuvos - Žemaičių pl. sankryžą Kaune, užsidegant draudžiamam šviesoforo signalui, ir kokiu greičiu pervažiavo sankryžą? 2. Koks buvo automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atstumas nuo automobilio, nuo to momento, kai jis pasirodo vaizdo įraše, iki STOP linijos ir šviesoforo? 3. Ar automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo techninę galimybę sustoti prie STOP linijos ar šviesoforo, nuo to momento kai jis pasirodo vaizdo įraše, jam važiuojant leistinu 50 km/h greičiu. 4. Ar galima nustatyti, atsižvelgiant į vaizdo įrašą, kurioje tiksliai vietoje galėjo stovėti policijos automobilis, iš kurio policijos pareigūnas nufilmavo kaip automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 3 d. 15.44 val. pervažiavo Šarkuvos - Žemaičių pl. sankryžą Kaune.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-1451(23) nurodyta, kad: 1. Negalima nustatyti kokiu greičiu važiavo J. G. vairuojamas automobilis „Volvo XC90“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. 15.44 val. prieš Šarkuvos - Žemaičių pl. sankryžą Kaune, jo važiavimo kryptimi užsidegant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, taip pat negalima nustatyti kokiu greičiu minėtas automobilis pravažiavo minėtą sankryžą. Tarp tyrime nurodytų atskaitos taškų vidutinis automobilio greitis siekė 80,7-81,9 km/h. 2. Automobilio „Volvo XC90“ atstumas tuo momentu, kai jis pasirodo vaizdo įraše, iki „STOP“ linijos buvo apie 24,2 m, iki artimiausio šviesoforo jo judėjimo kryptimi - apie 27 m. 3. Automobilio „Volvo XC90“ vairuotojas, važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustoti prie „STOP“ linijos nuo to momento, kai automobilis pasirodo vaizdo įraše, vairuotojui stabdant ne mažesniu kaip 72,9%=91,3% intensyvumu (7=8,76 m/s²) nuo maksimalaus. Automobilio „Volvo XC90“ vairuotojas, važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustoti prieš artimiausią jo judėjimo kryptimi šviesoforą nuo to momento, kai jis pasirodo vaizdo įraše, vairuotojui stabdant ne mažesniu kaip 60,6%=72,8% intensyvumu (5,82=6,99 m/s²) nuo maksimalaus. 4. Kameros, kuria padarytas vaizdo įrašas, apytikslė padėtis pavaizduota tiriamojoje dalyje, 4 pav. Kokia buvo automobilio padėtis, iš kurio buvo filmuojama, nustatyti negalima (1 t., b. l. 161–169).

Ekspertas V. L. paaiškino, kad jis palaiko savo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-1451(23) duotas išvadas. Automobilio „Volvo“, važiuojančio maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu, sustabdymo atstumas staiga nestabdant būtų nuo 29,5 iki 32,3 m (ekspertizės akto 8 psl.), jeigu vairuotojas adekvačiai reaguoja į situaciją. Staiga stabdant – atstumo negali pasakyti, reikėtų skaičiuoti, jis būtų mažesnis. Bet šiuo atveju jis nespręstas. Stabdant staiga 50 km/h greičiu važiuojantį automobilį, jo stabdymo kelias būtų 20,43 m, esant 0,4 s reakcijai ir 23,2 m, esant 0,6 s reakcijai. Tokie laikai (0,4 s ir 0,6 s) yra aptarti tyrime. Normatyvinis vairuotojo reagavimas į šviesoforo signalo pasikeitimus yra 0,6 s. Jei vairuotojas įspėtas apie signalo pasikeitimą, jis gali sureaguoti ir per 0,4 s. Reakcijos laikas didėja, jei yra nenumatyta kliūtis, pvz. išėjo pėsčiasis. Reagavimas laikas būtų iki 1,2 s, jei vairuotojui užstojamas vaizdas, iki 2 s, jei tamsus paros metas. Šiuo atveju buvo dienos metas, šviesoforas gerai matomas. Kaip nurodyta byloje, prieš geltoną signalą žalias šviesoforo signalas mirksi, tai reiškia vairuotojas gerai informuotas apie būsimą pasikeitimą, todėl skaičiuojama 0,4 s ir 0,6 s reagavimo laikas. Tyrimas buvo atliekamas pagal pateiktą medžiagą, visi duomenys perkelti į kompiuterio programą. Pagal KET, protektorius turi atitikti gamintojo reikalavimus. Jei protektoriaus rašto dydis yra didesnis nei 1,6 mm, tai automobilis atitiks įstatymų reikalavimus. Jei protektorius 6 ar 9 mm, tai konkrečiam atvejui įtakos neturės, automobilis stabdys ant sausos dangos, taip kaip nurodyta gamintojo. Automobilio greitis nustatytas pagal vaizdo įrašą, nustatyta, kad jis turėjo būti apie 80,7-81,9 km/h.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2022 m. vasario 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-3691-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) J. G. už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 75 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad J. G. 2021 m. rugpjūčio 3 d. 15.44 val. Kaune, Šarkuvos – Žemaičių pl., vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 167 punktą.

ANK 417 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė ir nukreipianti į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.7 ir 165 punktų reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 167 punkte nurodyta, kad kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais.

Pareiškėjas nepripažįsta padaręs nusižengimą, be to, nurodė, kad jis nėra įsitikinęs, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. 15.44 val. būtent jis naudojosi ir vairavo dukrai priklausantį automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neprisimena, nes tai buvo pusmetis iki pranešimo iš policijos gavimo. Teismo posėdžio metu, kaip ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą institucijoje, pareiškėjas šiuo klausimu buvo nenuoseklus ir savo poziciją - vairavo automobilį ar ne - nuolat keitė. Pažymėtina tai, kad Institucija administracinio nusižengimo teiseną Pareiškėjo atžvilgiu pradėjo dėl to, kad vaizdo įrašu buvo užfiksuotas automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojantis pro draudžiamą šviesoforo signalą. Administracinį nusižengimą tiriančiam pareigūnui automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje automobilį valdė jos tėvas J. G.. Tuo pagrindu administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas J. G., po ko nurodytą bylos nagrinėjimo dieną žodinio proceso tvarka buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ir priimtas skundžiamas nutarimas.

Nors pareiškėjas J. G. nurodė nesąs įsitikinęs, kad įvykio dieną jis vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau tai paneigiama jo dukters A. G. pranešimu policijai, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. 15.44 val. būtent J. G. naudojosi ir vairavo jai priklausantį automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jokių duomenų apie kitus galimai vairavusius asmenis byloje nėra, tuo labiau tokių asmenų nenurodė automobilio savininkė. Tai, kad J. G. šių aplinkybių negali nei patvirtinti, nei paneigti, paaiškintina tuo, kad pareiškėjas yra pagyvenusio amžiaus ((duomenys neskelbtini)metų) bei apie galimai padarytą pažeidimą sužinojo praėjus pusei metų nuo jo, todėl visų įvykio aplinkybių gali ir neprisiminti. Nagrinėjamu atveju laikytina nustatytu, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. 15.44 val. būtent J. G. naudojosi ir vairavo jo dukrai A. G. priklausantį automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas nurodė, kad jis administracinio nusižengimo nepadarė. Pareiškėjo teigimu, kaip matyti iš įrašo, įvažiuojant į sankryžą degė geltonas šviesoforo signalas, geltonas signalas degė ir jam išvažiuojant iš sankryžos. Nesimato įraše, ar iš paskos važiavo kitas automobilis. Įvykis buvo dienos metu, vyko automobilių judėjimas, todėl staigiai stabdyti nebūtų galima. Be to, pareigūnas neatsižvelgė į automobilio sustojimo kelią, jis skiriasi nuo stabdymo kelio. Nesutinka su pareigūno teiginiu, kad jis atvažiuodamas turėjo matyti žalią mirksintį signalą, kuris užsidega prie geltoną signalą, nes šviesoforas galėjo būti sugedęs.

Byloje surinkti duomenys šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigia. Pareiškėjo parodymai laikytini jo gynybine versija ir siekiu išvengti administracinės atsakomybės.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. J. paaiškino, kad jis dirba tyrėju Kelių policijos 2-ajame poskyryje, tiria eismo įvykius. Įvykio metu pagal užduotį vykdė neviešą patruliavimą, prie Šilainių „Maximos“, netoli VSD pastato, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje su tarnybiniu fotoaparatu „Cannon“ per priekinį langą fiksavo kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis stovėjo dešiniame kelkraštyje, labai arti bordiūro. Jis matė pravažiuojančius automobilius ir sankryžą, kuri buvo apie 50-60 metrų atstumu. Šiuo atveju matė, kad pravažiavo visi automobiliai, pradėjo mirksėti geltonas šviesoforo signalas. Tuo metu jau buvo tuščia ir tada išgirdo, kad atvažiuoja dar vienas automobilis, girdėjo, kaip jis padidino greitį. Tai buvo mėlynos spalvos „Volvo“ džipas. Jam iš galo nevažiavo joks automobilis. Automobilis važiavo greitai. Liudytojas nurodė, kad jis čiupo kamerą ir puolė filmuoti jį, o po to surašė administracinio nusižengimo protokolą.

Nustačius, kad automobilį vairavo ne jo savininkė, o J. G., administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį buvo surašytas jam, o po to priimtas nutarimas, kuriuo J. G. buvo nubaustas 75 Eur bauda.

Nutarimą priėmęs pareigūnas L. M. paaiškino, kad J. G. buvo nubaustas už tai, kad pravažiavo sankryžą per draudžiamą šviesoforo signalą. Pažeidimas buvo nustatytas iš vaizdo įrašo. Pareiškėjo duktė atsiuntė duomenis, kad įvykio metu automobilį vairavo J. G.. Priimant sprendimą nubausti asmenį buvo remtasi Susisiekimo ministerijos nustatyta formule, taisyklėmis, paskaičiavimu, kad jei mašina važiuotų leistinu 50 km/val. greičiu, ji galėtų sustoti prie sankryžos ir nekirsti Stop linijos. Liudytojas nurodė, kad vaizdo įrašo pradžioje matyti, kad dega geltonas signalas, apie 0.00 val. transporto priemonė pasirodo vaizdo įraše. Apie 0.02 val. transporto priemonė jau kerta sankryžą, degant geltonos spalvos signalui. Liudytojas L. M. pabrėžė, kad atvažiuodamas pareiškėjas dar prieš įraše fiksuojamu metu turėjo matyti mirksinčią žalią šviesą, su kuo teismas visiškai sutinka. Tokiu būdu pareiškėjas buvo aiškiai įspėtas apie artėjantį šviesoforo signalo pasikeitimą į draudžiamą ir kaip atsakingas vairuotojas turėjo tinkamai į jį reaguoti, tai yra sustoti prie Stop ženklo, tačiau to nepadarė ir pravažiavo sankryžą jau degant draudžiamam signalui. Iš įrašo akivaizdu ir tai, kad pareiškėjui iš galo nevažiavo joks automobilis, nes tuo metu jau degė draudžiamas šviesoforo signalas ir eismas šia kelio kryptimi buvo negalimas. Kaip teisingai nurodė liudytojas, jei pareiškėjui iš galo būtų važiavęs automobilis, jis būtų pasirodęs vaizdo įraše, kai pareiškėjas jau pravažiavo sankryžą. Galimybę sustabdyti automobilį liudytojas vertino pagal meteorologines sąlygas, o jos, kaip matyti iš įrašo, buvo geros, kelio danga sausa. Skaičiavimai daryti įvertinant leistiną maksimalų 50 km/h greitį. Bylą tiriantis pareigūnas neturi galimybės vertinti padangų nusidėvėjimą, būklę, kaladėles ir kitus parametrus, nes jų nematė.

Pareiškėjas J. G. nesutinka su policijos pareigūnų atliktais skaičiavimais, jų naudotomis metodikomis tikslu paskaičiuoti atstumą nuo tuo momento, kai jis pasirodo vaizdo įraše, iki „STOP“ linijos, tačiau šie duomenys byloje pateikti ne tik policijos pareigūnų, kurie skaičiavimams naudoja turimus duomenis ir juos vertina pagal savo galimybes. Šias aplinkybes aiškiai konstatuoja teismo ekspertai, surašydami ekspertizės aktą. Atlikus pakartotinę teismo ekspertizę pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės aktą Nr. 11-1451(23) nustatyta, kad: 1. Negalima nustatyti kokiu greičiu važiavo J. G. vairuojamas automobilis „Volvo XC90“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. 15.44 val. prieš Šarkuvos - Žemaičių pl. sankryžą Kaune, jo važiavimo kryptimi užsidegant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, taip pat negalima nustatyti kokiu greičiu minėtas automobilis pravažiavo minėtą sankryžą. Tarp tyrime nurodytų atskaitos taškų vidutinis automobilio greitis siekė 80,7-81,9 km/h. 2. Automobilio „Volvo XC90“ atstumas tuo momentu, kai jis pasirodo vaizdo įraše, iki „STOP“ linijos buvo apie 24,2 m, iki artimiausio šviesoforo jo judėjimo kryptimi - apie 27 m. 3. Automobilio „Volvo XC90“ vairuotojas, važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustoti prie „STOP“ linijos nuo to momento, kai automobilis pasirodo vaizdo įraše, vairuotojui stabdant ne mažesniu kaip 72,9%=91,3% intensyvumu (7=8,76 m/s²) nuo maksimalaus. Automobilio „Volvo XC90“ vairuotojas, važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustoti prieš artimiausią jo judėjimo kryptimi šviesoforą nuo to momento, kai jis pasirodo vaizdo įraše, vairuotojui stabdant ne mažesniu kaip 60,6%=72,8% intensyvumu (5,82=6,99 m/s²) nuo maksimalaus. 4. Kameros, kuria padarytas vaizdo įrašas, apytikslė padėtis pavaizduota tiriamojoje dalyje, 4 pav. Kokia buvo automobilio padėtis, iš kurio buvo filmuojama, nustatyti negalima (1 t., b. l. 161–169).

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad automobilio „Volvo XC90“ atstumas tuo momentu, kai jis pasirodo vaizdo įraše, iki „STOP“ linijos buvo apie 24,2 m, iki artimiausio šviesoforo jo judėjimo kryptimi - apie 27 m. Tokiu būdu automobilio „Volvo XC90“ vairuotojas J. G., važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustoti prie „STOP“ linijos nuo to momento, kai automobilis pasirodo vaizdo įraše, stabdant ne mažesniu kaip 72,9%=91,3% intensyvumu (7=8,76 m/s²) nuo maksimalaus. Automobilio „Volvo XC90“ vairuotojas, važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustoti prieš artimiausią jo judėjimo kryptimi šviesoforą nuo to momento, kai jis pasirodo vaizdo įraše, vairuotojui stabdant ne mažesniu kaip 60,6%=72,8% intensyvumu (5,82=6,99 m/s²) nuo maksimalaus. Turėdamas galimybę sustoti, pareiškėjas to nepadarė ir nusižengė kelių eismo taisyklių reikalavimams.

Kelių eismo taisyklių 165 punkte numatyta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklų „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linijų, o jeigu jų nėra. - prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Kelių eismo taisyklių 166 punkte nurodyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Kelių eismo taisyklių 73.3 punkte nurodyta, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis. Kelių eismo taisyklių 73.7 punkte nurodyta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui; jeigu signale yra dviračio simbolis, signalas galioja tik dviračiams.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau-SEAKĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešu skelbimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. SEAKĮ 5 straipsnis numato, kad Eismo saugumo užtikrinimą reglamentuoja šis įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai. Bendrosios eismo dalyvių pareigos numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles (SEAKĮ 12 straipsnio 2 dalis).

Kelių eismo taisyklių reikalavimai leidžia manyti, kad Pareiškėjas, turėdamas ilgametę vairavimo patirtį suvokia eismo veikimo principus ir tvarką, t. y. kokiu principu veikia šviesoforai. Pareiškėjas važiuodamas gatvėje ir būdamas atsakingu ir atidžiu vairuotoju, turėjo ir privalėjo matyti iš toliau, kad artėja prie sankryžos, reguliuojamos šviesoforu, bei turėjo matyti mirksintį žalios spalvos signalą, kas vairuotojus įpareigoja imtis atitinkamų veiksmų saugiam eismui užtikrinti ir stoti prie šviesoforo, nes po mirksinčio žalio persijungia draudžiamieji geltonas ir po to raudonas signalai. Sutiktina su Institucija, kad Pareiškėjas, būdamas atsakingu ir dėmesingu eismo dalyviu, turi žinoti iš praktikos, kad žalias mirksintis signalas dažnu atveju mirksi apie tris sekundes, po ko iškart persijungs draudžiamas geltonas signalas, o šviesoforo leidžiamu metu sankryžos pravažiuoti nespės, kaip transporto priemonės vairuotojas turėjo priimti atitinkamus sprendimus ir sustoti prie sankryžos, tačiau to nepadarė. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina nustatytu, kad J. G. 2021 m. rugpjūčio 3 d. 15.44 val. Kaune, Šarkuvos – Žemaičių pl., vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 167 punktą, todėl 2022 m. vasario 25 d. Institucijos nutarimu nubaustas pagrįstai.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 417 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Institucijos nutarimu pareiškėjui paskirta sankcijoje numatytos baudos vidurkis- 75 Eur.

Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ANK 30 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismo manymu, pareiškėjui paskirta proporcinga nuobauda ANK 417 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę, baustumą (baustas už greičio viršijimą), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat ir į tai, kad pažeidėjas savo kaltę neigia, neįvertina savo veiksmų pavojingumo kitų eismo dalyvių atžvilgiu, nepripažino padaryto nusižengimo, ir kitas ANK 34 straipsnyje numatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų šioje byloje taikyti nėra pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo J. G. skundas netenkintinas, o skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. vasario 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-3691-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo J. G. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. vasario 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-3691-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius