- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-406-366-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Pranas Šimkus, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- J. D.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-406-366/2008
Teisėja Danutė Švitinienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4.
N UTARTIS
2008 m. rugsėjo 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Bronės Vidzėnienės, Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir nubaustas 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Nuosprendžiu iš A. T. priteista 5000 Lt nukentėjusiajai J. D. neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 27 d., apie 17.45 val., Panevėžyje, Nemuno – J.Tilvyčio gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 145, 200 punktų reikalavimus, - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, sankryžoje šviečiant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui suko į kairę ir nepraleido bei parbloškė į kitą gatvės pusę važiuojamąją dalimi, į kurią suko automobilis, ėjusią pėsčiąją J. D., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios J. D. sveikata, - sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas (nustatyta operuojant).
Šalies argumentai
Nukentėjusioji J. D. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-05-14 nuosprendį, dalyje dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo, pakeisti ir priteisti iš nuteistojo A. T. jos naudai 38273,60 Lt neturtinės žalos. Skunde nurodo, kad šioje dalyje nuosprendis neteisėtas, nes teismas neatsižvelgė į visas faktines su žalos padarymu jos sveikatai susijusias aplinkybes. Dėl A. T. neteisėtų veiksmų jai buvo padaryti kūno sužalojimai, dešinio blauzdikaulio krumplio kompresinis lūžimas ir menisko plyšimas. Po to teko gydytis Panevėžio ligoninėje traumatologiniame skyriuje. Buvo atlikta šio kelio operacija ir įstatytos fiksuojančios plokštelės, kurios iki šiol nėra išimtos ir geriausiu atveju gali būti pašalintos tik 2008 m. rugpjūčio mėn. Du mėnesius po operacijos, gydytojų nurodymu, ji visiškai negalėjo priminti dešinės kojos, todėl buvo priversta gulėti lovoje. Šiuo metu vaikšto, tačiau koja pilnai nesilanksto. Kaip matyti iš medicininių dokumentų, jai bus atliekama papildoma endoprotezavimo operacija, kurios metu bus įstatytas sąnario implantas. Tai rodo, kad dėl kelio sužalojimo, sąnario funkcija sužalota nepataisomai. Iki šiol jaučia didelį skausmą vaikštant, iki šiol ji tebėra nedarbinga. Nuo 2006 m. užsiima individualia veikla – yra įsigijusi soliariumą, teikdavo masažo paslaugas, tačiau šiuo metu, šia mėgstama veikla užsiimti neturinti galimybės.
Apeliantė nurodo, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais yra bendrieji nuostoliai ir juos privalo atlyginti atsakovas (CK 6.283 str.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško visiškos žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, todėl ji teismo prašė taikyti įstatymo numatytą satisfakciją, ja siekiant kiek įmanoma teisingiau kompensuoti jos patirtus išgyvenimus ir nepatogumus susijusius su neatstatomai sužalotu kelio sąnariu. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir siekiant nukentėjusiojo ir už žalos atlyginimą atsakingo asmens interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į žalą padariusiu asmens kaltę, jos rūšį ir formą, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens, draudiko, bei jos turtinę padėtį, į padarytos žalos liekamąsias ir nepataisomas pasekmes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jai padarytos neturtinės žalos dydį ji vertina 40 000 Lt. Atėmus draudiko išmokėtą neturtinei žalai atlyginti 1726,40 Lt sumą, galutinę jai padarytą neturtinę žalą vertina 38 273,60 Lt. Šios sumos ir prašė apylinkės teismo priteisti iš atsakovų. Nukentėjusioji mano, kad teismas, priteisdamas jai 5000 Lt aiškiai prasilenkė su teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl priteista suma didintina iki jos prašomos sumos.
Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Teismo posėdyje nukentėjusioji prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą tenkinti iš dalies. Nuteistasis bei jo gynėja prašo nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. 2008 m. gegužės 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl neturtinės žalos dydžio.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai
Apeliantė skundu prašo priteisti jai iš nuteistojo 38273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.
Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės turi būti įvertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią jos įtaką turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir t.t. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju turi būti įvertintas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos atstatymo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Teismas taip pat turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltės formą ir rūšį.
Atlygintinos žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t.y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Tačiau žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju.
Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumą, į padarytos turtinės žalos dydį bei teisingai įvertino kaltinamojo turtinę padėtį. Tačiau kolegijos nuomone teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pasekmes ateities požiūriu. Kaip matyti iš byloje esančių bei apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų, autoįvykio metu J. D. buvo sumušta blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas. Dėl sužalojimo nukentėjusioji du mėnesius negalėjo vaikščioti (buvo skirtas griežtas gulėjimo rėžimas), negalėjo apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo rėžimo. Jai jau darytos dvi operacijos. Tik šių metų rugpjūčio mėnesį atliktos operacijos metu nuketėjusiai pašalintos metalinės sutvirtinimo plokštelės. Tačiau ir tuo gydymas nėra baigtas. Ateityje laukia operacija, kurios metu sužalotas sąnarys turės būti pakeistas dirbtiniu. Akivaizdu, kad ir po to sveikata nebus atstatyta pilnai, liekamieji reiškiniai liks visam gyvenimui. Be patirto ir patiriamo fizinio skausmo nukentėjusioji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių. Būtent visiško pasveikimo negalimumas, liekamieji reiškiniai ateičiai ir yra šiuo atveju dominuojantis kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Todėl kolegijos nuomone pirmos instancijos teismo priteista 5000 Lt suma šiuo atveju neatitinka proporcingumo ir sąžiningumo principų, neužtikrina skirtingų interesų pusiausvyros ir yra aiškiai per maža. Vien nuteistojo sudėtinga turtinė padėtis šiuo atveju negali būti lemiamu kriterijumi neturtinei žalai įvertinti tokia maža suma.
Kita vertus, patenkinus nukentėjusiosios ieškinį pilnai ir priteisus prašomą 38273,60 Lt sumą, taip pat būtų pažeistas proporcingumo principas. Sužalojimas J. D. padarytas dėl neatsargumo. Nuteistasis A. T. iš karto po įvykio ėmėsi visų priemonių galimai žalai sumažinti – jis pats iš karto nugabeno nukentėjusiąją į ligoninę. Kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, nuteistasis A. T. bei jo žmona gauna nedideles pajamas. Bendros jų pajamos yra apie 2000 Lt per mėnesį. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Tokiu būdu vienam šeimos nariui tenka apie 500 Lt pajamų, - t.y. pajamos artimos minimalioms. A. T. turi kreditinių įsipareigojimų bankui. Priteisus nukentėjusios prašomą sumą neproporcingai nukentėtų ne tik autoįvykio kaltininko, bet ir jo šeimos narių, nepilnamečių vaikų interesai. Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai priteistina 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 str. 4 punktu,-
nutarė:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Panevėžio apylinkės teismo 2008 m. gegužės mėn. 14 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti:
Nukentėjusiai J. D. priteisti iš A. T. 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.