Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vienuolikos klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) 2018-05-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-29 nutartimi, 89 paroms arešto;

2) 2018-06-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

3) 2018-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

4) 2019-01-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 144 str., 161 str. 2 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2018-11-16 iki 2019-01-14,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2018-03-23 apie 07.00 val., apleisto namo, esančio Vilniaus g. 29, Vilniuje, 3 aukšte esančioje patalpoje užpuolė ten miegojusį I. K., panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą – įrėmė koją į krūtinę ir prispaudęs prie grindų atėmė galimybę pasipriešinti ir pagrobė svetimą turtą – mobilaus ryšio telefoną „Huawei Y5 Black“ su SIM kortele ir dėklu 130 Eur vertės ir dėkle buvusius pinigus – 20 Eur, viso plėšimo būdu pagrobė svetimo turto 150 Eur vertės.

Kaltinamasis A. Ž. kaltu pagal BK 180 str. 1 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad I. K. pažinojo iš matymo, su juo buvo susitikęs prekybos centre „Maxima“, esančiame Mindaugo g., Vilniuje. 2018-03-22 naktį jis parodė I. K. apleistą namą, esantį Vilniaus g. 29, nuvedė į 3 aukštą, kad šis galėtų pernakvoti. Jis matė, kad I. K. turi mobilaus ryšio telefoną, nutarė jį iš jo atimti. Kovo 23 d. ryte apie 07.00 val. atėjo į patalpą, kurioje buvo I. K., keliu gulinčiam I. K. prispaudė krūtinę ir liepė atiduoti telefoną, šiam pasakius, kad jis po pagalve, telefoną paėmė ir išėjo. Nepastebėjo, kad telefono dėkle buvo pinigų. Iš I. K. atimtą telefoną kažkas pavogė iš jo kuprinės.

Iš pagarsintų nukentėjusiojo I. K. parodymų matyti, kad 2018-03-19 apie 13.00 val., jis išėjo iš ligoninės, adresu Vasaros g. 5, Vilnius, kur gydėsi nuo depresijos apie 5 savaites. Išėjęs iš ligoninės jis paskambino vienam savo pažįstamui A. (pavardės nežino, kontaktinio telefono numerio neturi), su kuriuo susitarė, kad jis jam suteiks gyvenamąją vietą, tačiau susiskambinus su minėtu pažįstamu, pastarasis pasakė, kad pas jį (A.) pasikeitė aplinkybės ir negali jo priimti gyventi. Tuomet jis nežinodamas ką daryti, minėtos dienos vakare, apie 18.00 val., nuėjo į parduotuvę ,,Maxima“, adresu Mindaugo g. 11, Vilnius, kuri dirba visą parą, tikslu prisijungti prie nemokamo ,,WiFi“ interneto ir susirasti kokį gyvenamąjį plotą. Užėjęs į minėtą parduotuvę jis nuėjo į antrą parduotuvės aukštą (į parduotuvę užėjo pro pirmą aukštą), kur atsisėdo prie staliuko, kurie yra sustatyti prie ,,Čili“ picerijos ir ,,Eurovaistinės“. Minėtą dieną jis buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę, vilkėjo tamsiai rudos spalvos striukę su šviesios spalvos juostomis ant rankovių, kelnės buvo šviesiai rudos spalvos, avėjo juodos spalvos batais, su savimi turėjo žalsvos spalvos kuprinę, kurią buvo pasidėjęs šalia savęs ant grindų. Apie 20.00-21.00 val., jį užkalbino jam nepažįstamas jaunuolis, kuris prisistatė A. (daugiau duomenų apie save nepasakė), kuris buvo apie 22-25 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, buvo apsirengęs tamsiai, ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą ir kepuraitę su snapelių, kuris sėdėjo prie tų pačių staliukų kaip ir jis. Minėtą vaikiną atpažinti galėtų. Su Algiu jis pradėjo bendrauti, A. jam patarė kokiu internetu geriau naudotis. Su vaikinu buvo išėjęs parūkyti (tikslaus laiko nepamena). Apie 23.00 val., A. išėjo iš parduotuvės, o apie 23.30 išėjo jis. Kitą dieną, t. y. 2018-03-20 jis apie 07.00 val., atėjo į tą pačią parduotuvę, Mindaugo g. 11, Vilniuje, kur pakilęs į antrą aukštą pastebėjo A. su kuriuo vakar susipažino. A. sėdėjo toje pačioje vietoje kaip ir vakar, tik prie kito staliuko ir valgė vištą, ant stalo buvo pasistatęs energetinį gėrimą ,,ZET“ 1 l talpos. Priėjęs prie A. jis prisėdo prie jo, jie pradėjo bendrauti. Telefoną jis laikė rankoje ir naršė internete. Vaikinas po kiek laiko pasiūlė parodyti kaip reikia prisijungti prie ,,Maximos“ ,,WiFi“ interneto ryšio ir maigė jo telefoną, kurį jis laikė savo rankoje, kiek pastebėjo, vaikinas pasižiūrėjo telefono informaciją, t. y. kokių metų, kokie parametrai ir pan. Po to kai vaikinas pamaigė jo telefoną, paklausė jo ar nenorėtų parduoti jam savo telefono. Jis atsakė, kad telefonas jam yra reikalingas ir jis jo parduoti nesiruošia. Tuomet A. valgė toliau ir po kurio laiko A. jo paklausė, ar turi kur nakvoti, jis atsakė, kad neturi. Tada A. pasiūlė vietą, kur galima būtų pernakvoti, o jis neturėdamas pasirinkimo sutiko. Todėl apie 8.30 val., jis kartu su A. išėjo iš parduotuvės, ėjo pro pirmo aukšto išėjimą. A. nuvedė jį į Vilniaus g. 29, Vilnius, kur jie užėjo pro arką į vidinį namų kiemą, kur stovi nebaigtas statyti trijų aukštų namas. A. jam parodė vienintelį įėjimą į minėtą pastatą. Patekę į pastatą, A. jį nuvedė į 3 aukštą, kur gulėjo čiužinys ir stovėjo 2 kedės. A. parodęs jam vietą iš karto išėjo, kur nuėjo nepasakė. Jis minėtą dieną, t. y. 2018-03-20 nakvojo minėtame pastate, Vilniaus g. 29. Kitą dieną, t. y. 2018-03-21 apie 06.30-07.00 val., jis jau nemiegojo, bet dar gulėjo ir išgirdo žingsnius, pakėlęs galvą jis pamatė, kad prie jo artėja A. su kuriuo jis pasisveikino. Staiga A. pribėgo prie jo ir įrėmė kelį jam į krūtinę, taip prispausdamas prie grindų, jam atėmė galimybę priešintis ir judėti. Taip pat A. išsitraukė peilį, kurį laikė dešinėje rankoje. A. kaire ranka greitai patikrino jo striukę, tačiau nieko neradęs sušuko kur telefonas ir peiliu dūrė į pagalvę ir įrėmė peilį jam prie dešiniosios akies. Jis A. pasakė, kad jo telefonas yra po pagalve, A. telefoną ištraukė ir atsistojęs pabėgo. A. jo nemušė, jokių smūgių nesudavė, tik atėmė galimybę priešintis. Telefonas buvo ,,Huawei Y5 Black“, IMEI:864194039826025 juodos spalvos, kurio vertė 115 eurų, su bespalviu dėklu, kurio vertė 10 eurų, į kuri buvo įdėta 20 eurų (1 t., b. l. 58-60).

Iš pagarsintų nukentėjusiojo I. K. parodymų matyti, kad į policiją kreipėsi praėjus maždaug savaitei laiko po įvykio, kadangi po įvykio jis papuolė į psichiatrijos ligoninę, į kurią jį išvežė greitoji, kurią iškvietė praeiviai iš gatvės, kadangi jam buvo labai bloga, jis buvo be jėgų, jam nutiko priepuolis. Ligoninėje jis praleido, berods, tris dienas, o po to ligoninės socialinė darbuotoja jam padėjo apsigyventi nakvynės namuose, esančiuose Kojelavičiaus g. 50, Vilnius, kuriuose jis gyvena iki šiol. Taip pat nori papildyti, kad pirmos apklausos jo nurodytos dienos ir įvykiai gali būti šiek tiek netikslūs, t. y. tiksliai nepamena, ar 2018-03-19, t. y. tą dieną, kai buvo išėjęs iš ligoninės, jis buvo išėjęs iš Maximos parduotuvės vakare, ar buvo ten likęs visai nakčiai, taip pat galėjo supainioti kitas dienas, tame tarpe ir įvykio dieną. Taip gali būti dėl to, kad jo psichinė būklė buvo sunki, buvo be jėgų. Tačiau tiksliai gali nurodyti, kad iki įvykio su tuo vaikinu A. jis buvo susitikęs ir bendravo du kartus toje Maximoje, vieną kartą vakare, o kitą kartą – dieną. A. buvo draugiškas, bendravo ilgai, todėl jis A. labai gerai įsidėmėjo. Pirmos apklausos metu policijos pareigūnas rodė jam asmenų nuotraukas, bet jose jis A. nepamatė. Gali papildyti, kad jam matytose vietose, t. y. ant veido ir ant rankų delnų ar riešų A. jokių tatuiruočių ar randų, ar kitų ypatingų žymių, neturėjo. A. su juo kalbėjo lietuviškai. Taip pat gali papildyti, kad yra įsitikinęs, kad jį užpuolęs vaikinas buvo tas A. iš Maximos. Taip pat nori papildyti, kad pastebėjo tai, kad, kai A. įėjo į tą apleistą namą, kuriame jis nakvojo ir pastebėjęs, kad jis nemiega, A. truputį stabtelėjo, matyt, A. nesitikėjo, kad jis nemiega, tačiau po to A. prie jo pribėgo, įrėmė jam kelį į krūtinę ir tokiu būdu prispaudė prie grindų, o dešinėje rankoje laikė peilį, kurio geležtė buvo apie 7 cm, kiek pastebėjo, peilis nebuvo sulankstomas. Grasindamas jam, A. kelis kartus dūrė tuo peiliu šalia jo į pagalvę, taip pat buvo įrėmęs tą peilį jam prie dešinės akies. Kai A. tą padarė, jis pajuto aštrų šaltą daiktą, taip pat jis peilį ir matė, todėl gali teigti, kad A. tikrai turėjo peilį. Nuo to peilio įrėmimo jam prie akies, peilio jokių pėdsakų neliko, kraujo nebuvo, peilis nepradūrė jam odos. Jokio kito fizinio smurto A. prieš jį nenaudojo. A., grasindamas jam peiliu, jam lietuviškai sakė: „Kur telefonas?“, „Tu prisidirbai“, „Tu atsakysi už viską“, „Tuoj mano draugai atvažiuos“, „Tuoj aš tau akį išdursiu“. Jis suprato, kad A. jam taip sakė, kad jį pagąsdinti, nes jis A. nieko blogo nepadarė, bet A. nelabai pavyko, nes jam nebuvo baisu, jis A. neišsigando, gulėjo ramiai. Po įvykio jis daugiau A. nematė, į Maximą daugiau nėjo. Taip pat norėtų papildyti, kad SIM kortelė Labas, kuri buvo pagrobtame telefone, jam nieko nekainavo, todėl dėl plėšimo jam padaryta turtinė žala yra 150 eurų, tačiau numerio atstatymas papildomai jam kainavo 2 eurus (1 t., b. l. 69).

Iš pagarsintų nukentėjusiojo I. K. parodymų matyti, kad prie anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad vakar, t. y. 2018-06-10, jis buvo svečiuose pas savo pažįstamą Žirmūnuose, Kalvarijų g., buvo visą naktį, iki maždaug 05.00 val.. 2018-06-11, apie 05.00 val., išėjęs iš pažįstamo, su 1G autobusu jis nuvažiavo iki buvusios Lietuvos kino teatro stotelės ir ėjo į Mindaugo Maximą. Apie 05.50 val. jis užėjo į Mindaugo Maximą, kadangi norėjo į tualetą, bei jam reikėjo pakrauti telefoną. Jis nuėjo į antrą aukštą, atsisėdo prie Eurovaistinės esančių staliukų. Iš pradžių ten nieko nebuvo. Jis nuėjo į tualetą. Kai grįžo iš tualeto, pamatė prie staliuko sėdintį A., kuris jį užpuolė. A. sėdėjo su kažkokiu savo pažįstamu. A. atpažino iš karto, specialiai praėjo pro tą staliuką, prie kurio A. sėdėjo, A. jo neatpažino, o jis A. atpažino iš veido, iš manierų, iš balso. Apsirengęs A. buvo aišku jau kitaip, lengvai, ne šiltai, kaip kovo mėnesį. Nenorėjo tiesiai eiti pas A. pats, kadangi nenorėjo konflikto, todėl nuėjo į pirmame parduotuvės aukšte esantį apsaugos postą, kur apsaugos darbuotojui pranešė, kad mato jį kovo mėnesį užpuolusį vaikiną A. Jo išklausė, po ko apsauginis nuėjo ir į apsaugos postą atvedė A. Taip pat apsaugos darbuotojas iškvietė policijos pareigūnus, kurių jie visi kartu laukė tame jų kambariuke - apsaugos poste. Kol laukė policijos, jis paklausė A., ar A. jį prisimena, ar prisimena, kaip pagrobė telefoną, A. atsakė, kad ne, kad kas jis toks, pradėjo aiškinti apsauginiams, kad jis (A.) negalėjo jo užpulti, nes prieš tris mėnesius eidavo po teismus ir jo nebūdavo Mindaugo Maximoje. Po kiek laiko atvažiavo patruliai, kurie jį su A. nuvežė į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Kai atsisėdo pas patrulius į mašiną, jis pateikė savo asmens dokumentą, o A. pasakė, kad pastarojo dokumentas lygtais yra teisme, todėl jis (A.) garsiai pasakė savo vardą ir pavardę – A. Ž., ir gimimo datą - (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto antrame policijos komisariate jis su A. sulaukė pareigūnų, atliekančių šį ikiteisminį tyrimą. Jis yra tvirtai įsitikinęs, kad A. Ž. yra tas vaikinas, kuris kovo mėnesį jį užpuolė su peiliu ir pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną. Patvirtina, kad A. buvo badęs peiliu į pagalvę, kai jam juo grasino. A. dūrė vieną ar du kartus į tą pagalvę. Kodėl įvykio vietos apžiūros metu pagalvė buvo nesubadyta peiliu, jis gali paaiškinti tik tuo, kad tame name gyveno dar trys ar keturi benamiai, galbūt jie apkeitė tas pagalves (1 t., b. l. 73-74).

Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.

Kaltinamasis A. Ž. teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę A. Ž., teismas atsižvelgia į jo asmenybę, jis teistas 4 kartus, todėl daro išvadą , kad jis baustinas laisvės atėmimo bausme.

Kadangi baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, ir nubausti 1 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Ž. paskirti 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2018-06-07, 2018-08-30 ir 2019-01-14 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinę bausmę paskirti 2 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019-02-19, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo, suėmimo ir atliktą bausmės laiką nuo 2018-06-11 iki 2018-06-12 (dvi dienas), nuo 2018-11-16 iki 2019-02-19.

A. Ž. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti, skirti jam kardomąją priemonę – suėmimą ir suimti teismo posėdžių salėje, šią kardomąją priemonę palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir šį terminą įskaityti į bausmės laiką.

Priteisti iš A. Ž. 152 eurus I. K. naudai.

Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 CD su abonento išklotine ir vaizdo įrašu (prisegti prie tomų galinių viršelių), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo , o nuteistajam per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo , gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.