Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. T. ir M. E. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko ir valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 42-44).

4. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 49-50).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad P. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), N. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Iš sutuoktuvių liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) P. T., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką su N. T. (buvusi pavardė – J.), gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Iš gimimo liudijimo kopijų matyti, kad R. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. E. (buvusi pavardė – T.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra P. T. ir N. T. (b. l. 13, 14, 15). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad iki mirties P. T. turėjo nekilnojamą turtą: 0,9700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), N. G. kaimas; ½ dalį 0,5100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato gyvenamojo namo su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,6400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1,5200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29, 30-33, 34-35, 36-38). Iš VĮ Registrų centro registro išrašų pateiktos informacijos matyti, kad patikrinus VĮ Registrų centro Testamentų registrą, nėra registruota P. T. palikimo priėmimo faktų (b. l. 24-26). Iš (duomenys neskelbtini) testamento kopijos matyti, kad P. T. jam priklausančias pinigines lėšas, esančias visuose bankuose paliko savo dukrai M. E., o nekilnojamąjį turtą: ½ dalį žemės sklypo iš bendro 0,5100 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jame esančią ½ dalį gyvenamojo namo, kitų pastatų ir kitų statinių; žemės sklypo dalį iš bendro 1,5200 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo dalį iš bendro 0,9700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,6400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenis, bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko sūnui R. T. (b. l. 21). Iš (duomenys neskelbtini) testamento kopijos matyti, kad dukrai N. T. jai priklausantį nekilnojamąjį turtą: 326/974 dalis žemės sklypo iš bendro 9,7400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bei jai priklausančias pinigines lėšas, esančias visuose bankuose, paliko savo dukrai M. E.; ½ dalį žemės sklypo iš bendro 0,5100 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), jame esančią ½ dalį gyvenamojo namo, kitų pastatų ir kitų statinių; man priklausančią žemės sklypo dalį iš bendro 1,5200 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); žemės sklypo dalį iš bendro 0,9700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenis, bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sūnui R. T. (b. l. 22). Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. T. ir M. E. po tėvo P. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėję faktiškai jį valdyti.

6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

7. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal CK normas turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

8. P. T. visą savo turtą paliko vaikams testamentu, pareiškėjai apie jį žinojo, tačiau į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nors po tėvo mirties priėmė tėvo asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis, baldus, buitinę techniką, rūpinosi likusiu turtu, darė smulkų remontą, mokėjo mokesčius už žemę, komunalinius mokesčius, naudojosi likusiu nekilnojamuoju turtu, tai patvirtina į bylą pateikti kvitai (b. l. 19, 20). Vadinasi, pareiškėjai R. T. ir M. E. turtu naudojosi, juo rūpinosi, jį prižiūrėjo, naudojosi namų apyvokos bei kitais bendrais daiktais, t. y., palikimą priėmė pradėję faktiškai palikimą valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo turtą negavo. P. T. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjams nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad R. T. ir M. E. mirusio tėvo P. T. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėję faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

10. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, nei numato įstatymai, jis gali būti grąžinamas teismo inciatyva. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai už pareiškimą sumokėjo viso 111,00 Eur (55 Eur + 56 Eur) žyminį mokestį. Tačiau mokėtinas žyminis mokestis sudaro 57,00 Eur (CPK 80 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei numato įstatymai, todėl grąžintina permokėta 54,00 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. E., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo P. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirusio, mirties priėmė palikimą pradėję faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

G. M. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 54,00 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, 2024-05-15 sumokėtą per Swedbank, AB valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.