Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-381-579/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-17
Bylos Nr.
1S-381-579/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
D. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-381-579/2017
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2017 m. kovo 16 d. nutarimą taikyti D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. J. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme, Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi minėtais nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi D. J. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 1 metų 7 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės, o 2016 metų sausio 28 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 14 d.Komisija 2017 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti D. J. lygtinį paleidimą, nes 7 balais sumažėjo nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, skatintas 22 kartus, 4 iš jų po grąžinimo atlikti likusią bausmės dalį, išėjęs į laisvę turės darbą. Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiama 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis esmingai pakeitė savo elgesį, o surinktų duomenų visuma neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje nenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų.Nuteistasis D. J. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, kad nutartis nepagrįsta, nes vertinti praeities faktai ir visiškai neatsižvelgta į aplinkybių, kurios nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, visumą – nuteistasis įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lankė įvairias socialinės reabilitacijos programas, skirtas elgesio ir pažiūrų korekcijai, buvo aktyvus pataisos proceso dalyvis, motyvuotas elgesį keisti teigiama linkme, pataisos įstaigoje vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, skatintas 22 kartus, 4 iš jų po grąžinimo į pataisos įstaigą, atlikdamas bausmę įgijo dvi specialybes, dirbo, laisvėje taip pat turės drabą (bus įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu), tris kartus po grįžimo į pataisos įstaigą buvo išleistas atostogų į namus, grįždavo laiku. Nuteistasis teigia, jog teismas rėmėsi prokurorės skundo argumentais, kurie pagrįsti tik jos samprotavimais, manymu, o pati prokurorė, matyti, nesusipažinusi su visa bylos medžiaga, nes iš teigiamų apeliantui aplinkybių padarė neigiamas išvadas. Skundo autorius teigia, jog pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Nuteistojo nuomone, šiuo atveju nėra svarbių aplinkybių, patvirtinančių būtinybę bausmę tęsti pataisos įstaigoje, nes savo elgesiu teigia įrodęs, jog bausmės paskirtį jau yra realizavęs. Be to, apelianto teigimu, neatsižvelgta į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjęs ilgas laiko tarpas ir nuteistasis yra įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teismas, skundo autoriaus manymu, nepagrįstai sutiko su prokurorės skundo argumentais netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, kurie grindžiami nubaudimo, o ne pataisymo prioritetais. Nuteistojo D. J. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priskiriamas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (52 balai), todėl, net ir įvertinus tai, kad šis vertinimas sumažėjo 7 balais (nuo 59), vis tik turi būti nustatyta akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga, kuri sudarytų pagrindą išvadai, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Be to, kaip jau minėta, visuma duomenų, charakterizuojančių tiek nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, tiek jo nuostatas ir požiūrį į visuotinai priimtinas gyvenimo taisykles, visuotinai priimtos tvarkos laikymąsi, turi sudaryti pagrindą išvadai, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Šiuo atveju abejonių pakankama D. J. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam ir po didesnės bausmės dalies atlikimo nustatytų kriminogeninių veiksnių – alkoholio probleminio vartojimo, su mąstymu ir elgesiu susijusių problemų įtaka jo elgesiui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo išvadai, kad jo nuostatose, elgesyje, yra akivaizdūs, aiškūs pokyčiai, rodantys žymią pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, o kartu ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, D. J. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, dėl kurio buvo atimta žmogaus gyvybė, padarymą. Nusikaltimas padarytas esant apsvaigus nuo alkoholio. Ankstesni nusikaltimai padaryti taip pat dėl problemų su alkoholiu. Nors pataisos įstaigoje vartojant alkoholį nuteistasis nepastebėtas, tačiau pats pripažįsta, jog alkoholio vartojimas yra problema, net yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje dėl alkoholizmo. Būtent alkoholio vartojimas socialinio tyrimo išvadoje įvardijamas kaip pagrindinė problema, susijusi su nusikalstamu elgesiu. Su tuo susiję ir kitos nuteistojo problemos – būdamas apsvaigęs nuteistasis gali elgtis agresyviai, stokoja savitvardos, negalvoja apie savo elgesio pasekmes, linkęs rizikuoti (vairuodamas išgėręs sukėlė eismo įvykį). Būtent lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu D. J. vairavo transporto priemonę neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Be to, kas labai svarbu, rizika pakartotinai įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimą irgi yra vidutinė. Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje (b. l. 6), jei nuteistasis negebės suvaldyti priklausomybės nuo alkoholio, rizika didės. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje lankė anoniminių alkoholikų programą „Keisk požiūrį“, tačiau kriminogeninis veiksnys, susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiu, sumažėjo vos vienu balu (b. l. 3). Be to, vertinant kitus kriminogeninius veiksnius – mąstymo stilių ir elgesį, gyvenimo stilių, svarbu yra tai, jog greta alkoholio vartojimo problemos, nuteistajam būdinga tai, kad neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, veikia spontaniškai. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog asocialaus elgesio nuostatos susiformavo nuteistajam suaugus ir nors jis geba atpažinti nusikalstamumui turinčius įtakos motyvus ir tikslus, tačiau praeityje ne kartą teistas, buvo taikytas ir lygintis paleidimas, nuteistasis net du kartus praeityje pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas.Pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad D. J. padaryti nusikaltimai sunkėja, anksčiau teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, vėliau – sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo metu atlieka bausmę už tyčinį gyvybės atėmimą. Taip pat labai svarbu įvertinti ir tai, jog šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę po to, kai buvo grąžintas į pataisos įtaigą pažeidus lygtinio paleidimo sąlygas. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. J. atliekant laisvės atėmimo bausmę, jau buvo parodytas pasitikėjimas juo, buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo – tris kartus pažeidė skirtą įpareigojimą būti nustatytu laiku namuose, net keturis kartus fiksuoti draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas pažeidimai, be to, būtent šio lygtinio paleidimo metu D. J. būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, dėl ko 2016 m. sausio 14 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimu jam skirta piniginė bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams. Pažymėtina, jog anksčiau šioje byloje taikant lygtinį paleidimą, nuteistasis nebuvo fiksuotas vartojantis psichiką veikiančias medžiagas pataisos įstaigoje, tačiau akivaizdu, ši problema yra aktuali. Būtent šių aplinkybių visuma – problemos dėl alkoholio vartojimo, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, vidutinė pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimo problema, tai, kad jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė, parodyto pasitikėjimo nepateisino, nustatytų įpareigojimų ir draudimų nevykdė, toliau darė teisės pažeidimus, dėl ko buvo grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią bausmės dalį, net ir įvertinus tai, jog D. J. vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, dalyvavo įvairiose programose, skatintas, yra įgijęs specialybę, buvo išleistas atostogų, neleidžia pagrįstai manyti, jog būdamas lygtinai paleistas jis nedarys naujų teisės pažeidimų, laikysis įstatymų ir elgsis pagal visuotinai priimtinas elgesio normas. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo tikslai yra siejami su ilgalaikėmis nuteistojo elgesio perspektyvomis, o turint omenyje, jog atliekant šią bausmę, nuteistasis jau esant panašioms sąlygoms kartą buvo lygtinai paleistas, tačiau ne kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas bei padarė realų pavojų sau ir kitiems keliantį administracinį teisės pažeidimą, esminė pažanga keičiant elgesį ir nuostatas nenustatyta, konstatuojama, jog teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl D. J. lygtinio paleidimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis D. J., net ir esant jo skunde ir socialinio tyrimo išvadoje išdėstytiems teigiamai jį charakterizuojantiems duomenims (lankė įvairias programas, tame tarpe ir anoniminių alkoholikų programą, dirbo, nebaustas, skatintas, palaiko ryšius su šeima, laisvėje turės darbą), neatitinka Bausmių vykdymo kodekse numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Todėl skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo D. J. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėEvaldas GražysOlegas Šibkovas