Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos teikimą dėl R. G., gim. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo R. G. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus. Teikime nurodoma, kad šiuo metu jis atlikęs 20 metų ir 3 dienų bausmės dalį. Su administracijos atstovais mandagus, taktiškas. Komunikabilus, vengiantis konfliktų. Bausmės atlikimo metu vedė nuteistąją. Dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse. Vidaus taisyklių reikalavimus vykdo, drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas 6 kartus. Apsaugos ir priežiūros skyriaus duomenimis nuteistasis nėra įtrauktas į nuteistųjų linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ir nuteistojo atsiliepimas (prašymas), kuriame jis akcentuoja, kad nenori važiuoti į pataisos namus, kadangi čia turi darbą, lengviau susisiekti su žmona.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 165 str. 1 d., nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

N. R. G. atitinka formalųjį perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus pagrindą, nes jis yra atlikęs daugiau nei dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kalėjime, taip pat yra kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo perkėlimo, tačiau nuteistąjį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme perkelti tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus yra teismo diskrecijos teisė, bet ne pareiga

Spręsdamas klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, teismas vertina ne tik formalias sąlygas, kurios yra pagrindas svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet taip pat ir nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, tinkamai įgyvendinamas teisingumo principas. Pabrėžtina, jog, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio nuostatomis, teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Bausmės tikslai yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo, nubausti juos, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti tokius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Kiekvieną kartą skiriant asmeniui bausmę, ji yra individualizuojama, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisingumo principas. Bausmės skyrimui turi įtakos pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumas, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jos padariniai, teisės normas pažeidusio asmens pavojingumo laipsnis ir kitos svarbios aplinkybės. Kalbant apie teisingumo principo įgyvendinimą, negalima pamiršti ir visuomenės intereso, turi būti vertinamos nuteistojo asmeninės savybės, jo elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos.

Iš paties R. G. atsiliepimo į teikimą matyti, jog jis kategoriškai nesutinka atlikti tolesnę bausmę kitomis apgyvendinimo sąlygomis, akcentuodamas, kad jis dirba, lengviau bendrauti su žmona. Galimybę būti perkeltam į pataisos namus traktuoja ne kaip paskatinimą, perkeliant į švelnesnes bausmės režimo sąlygas, o kaip jo padėties pabloginimą, kas nagrinėjamu atveju teismui kelia pagrįstų abejonių dėl šios paskatinimo priemonės taikymo tikslingumo. Nors įstatymų leidėjas nenumato, jog nuteistojo pozicija dėl jo perkėlimo į pataisos namus būtų privaloma įkalinimo vietos administracijai ar teismui ir pati savaime būtų laikoma lemiamu veiksniu sprendimo priėmimui, tačiau skatinimo priemonė, kurios nepageidauja nuteistasis, teismo vertinimu neturi prasmės. Dėl nurodytų priežasčių Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

N. L. tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimo dėl nuteistojo R. G., gim. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.