Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas J. Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-504-401/07

2.4.8.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

2007 m. gruodžio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorui Renatai Staniulienei, išteisintajam A. G., jo gynėjui Vytautui Bučiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-07 nuosprendžio, kuriuo A. G. išteisintas pagal LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2003-03-10 iki 2004-01-19, būdamas UAB ,,O.” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), mažmeninės prekybos direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. D., siekdamas UAB ,,O.” naudai išvengti prievolės mokėti valstybei pridėtinės vertės ir pelno mokesčius bei juos įgyti savo naudai, pasinaudodamas L. D. pateiktomis, neteisėtai veiklai nuslėpti įkurtos individualios A. T. įmonės (kodas (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitomis –faktūromis, fiktyviai įformino tariamai už reklaminių skrajučių platinimą UAB ,,O.” pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2003-03-10 LGA Nr.1043989, 2003-05-27 GBD Nr.1753768, 2003-08-26 GBD Nr.1753789, 2003-10-29 LGA Nr.5909413, 2003-12-08 LGA Nr. 5909421, 2004-01-19 LGA 5909428 bendrai 29264 litų sumai, tame skaičiuje - 4464 litų pridėtinės vertės mokesčio. Tokiu būdu A. G., pasinaudodamas A. T. įmonės PVM sąskaitomis faktūromis, UAB ,,O.” naudai, apgaule išvengė turtinės prievolės – 4464 litų pridėtinės vertės ir 2985 litų pelno mokesčių, kuriuos įgijo savo naudai.

A. G. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad apgaule, kitų naudai, išvengė didelės vertės turtinės prievolės ir savo naudai įgijo didelės vertės turtą - laikotarpyje nuo 2003-01-28 iki 2004-01-16, būdamas UAB ,,G.” (įm.k. (duomenys neskelbtini)) mažmeninės prekybos direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. D., siekdamas UAB ,,G.” naudai išvengti prievolės mokėti valstybei pridėtinės vertės ir pelno mokesčius bei juos įgyti savo naudai, pasinaudodamas L. D. pateiktomis neteisėtai veiklai nuslėpti įkurtos individualios A. T. įmonės (kodas (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitomis –faktūromis, fiktyviai įformino tariamai už reklaminių skrajučių platinimą UAB ,,G.” pagal PVM sąskaitas –faktūras: 2003-01-28 LGA Nr.1043977, 2003-02-27 LGA Nr.1043981, 2003-03-04 LGA Nr.1043985, 2003-03-06 LGA 1043988, 2003-03-12 LGA Nr.1043986, 2003-03-17 LGA Nr.1043987, 2003-03-28 LGA Nr.1043990, 2003-03-29 LGA Nr.1043991, 2003-04-24 LGA Nr.1043993, 2003-04-28 LGA Nr.1043994, 2003-04-29 Nr. LGA 1043995, 2003-05-16 GBD Nr.1753766, 2003-06-23 GBD Nr.1753774, 2003-07-14 GBD Nr.1753776, 2003-07-15 GBD Nr.1753777, 2003-07-17 GBD Nr.1753778, 2003-08-12 GBD Nr. 1753786, 2003-08-19 GBD Nr.1753787, 2003-09-09 GBD Nr.1753795, 2003-09-12 GBD Nr.1753797, 2003-10-03 LGA Nr.5909402, 2003-10-06 LGA Nr.5909403, 2003-10-07 LGA Nr.5909404, 2003-11-10 LGA Nr.5909416, 2003-11-06 LGA Nr.5909417, 2003-12-05 LGA Nr.5909420, 2004-01-16 LGA Nr. 5909427 bendrai 168268 litų sumai, tame skaičiuje - 25668 litų pridėtinės vertės mokesčio. Tokiu būdu A. G., pasinaudodamas A. T. įmonės PVM sąskaitomis faktūromis, UAB ,,G.” naudai apgaule išvengė turtinės prievolės – 25668 litų pridėtinės vertės ir 21390 litų pelno mokesčių, kuriuos įgijo savo naudai.

Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-07 nuosprendį, kuriuo A. G. išteisintas, prašo jį pakeisti ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d. ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinus kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 1 p., LR BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuoti A. G. iš nusikalstamos veikos gautus pinigus- 54507 Lt. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. G. turtą – žemės sklypą ir pastatą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), taikyti iki konfiskavimo įvykdymo.

Skunde nurodyta, kad iš nuosprendžio nėra aišku, ar teismas konstatavo, kad ūkinės operacijos tarp UAB „G.“, UAB „O.“ ir tarp A. T. įmonės realiai vyko, ar buvo suklastoti buhalterinės apskaitos dokumentai, taip pat neaišku, ar teismas nustatė, jog buvo padaryta nusikalstama veika, tik A. G. nedalyvavo ją padarant. Teismas visiškai neanalizavo byloje esančios 2005-11-30 specialisto išvados Nr. 5/2-118 bei specialistės M. M. paaiškinimų, juk būtent šioje išvadoje ir paaiškinimuose yra konstatuojama, jog A. T. įmonėje nebuvo samdomų darbuotojų, ji neturėjo gamybinių, sandėliavimo ir kitokių patalpų veiklai vykdyti, UAB „G.“ ir UAB „O.“ parduotas reklamines skrajutes, klastojant dokumentus buvo įformintas jų pirkimas iš UAB „L. B." (kadangi, blankai, kuriais įformintas šis pirkimas buvo įsigyti vėliau). Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad A. T. įmonė skrajučių UAB „G.“ ir UAB „O.“ nepagamino ir neplatino. Šios aplinkybės atitinka A. T. duotus parodymus, jog nei vienos reklaminės skrajutės UAB „O.“ ir „G.“ nei jis, nei jo įmonė nepagamino ir neplatino, kas reiškia, kad kaltinamasis A. G. negalėjo jokioje parodoje matyti platinamų šių skrajučių, dėl ko liudytojo O. P. ir kaltinamojo A. G. teiginiai, kad įmonės prekyba pagerėjo po skrajučių gaminimo ir platinimo sandorių sudarymo laikytini klaidinančiais. Teismas neįvertino pirminių O. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jog A. T. nepažįsta, visą atliekamą individualios A. T. įmonės darbą kontroliavo UAB „G.“ mažmeninės prekybos vadovas A. G., kuris jį informuodavo apie atliekamą darbą. Liudytojos V. J. parodymai, jog ji asmeniškai mokėjo pinigus A. T. vertinti kritiškai, kadangi iš jos ir liudytojos A. P. parodymų matyti, kad jos sėdi viename kabinete, kuriame seife laikomi pinigai. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja A. P. teigė niekada nėra mačiusi A. T., teismui leidus gynėjui papildomai užduoti atsakymą į menantį klausimą, t. y., ar ji A. T. nėra mačiusi, ar neprisimena, kad būtų mačiusi, pastaroji jau teigė neprisimenanti mačiusi. Neįtikinami A. G. parodymai, jog ūkio subjektai, t. y. siekiančios pelno bendrovės UAB „G.“ ir UAB „O.“, asmeniui, kuris žodžiu patikindavo, kad pagal sutartis nurodytu laikotarpiu pagamino ir išplatino 2 105 000 vnt. reklaminių skrajučių, nurodytu laikotarpiu A. T. sumokėjo grynais pinigais pakankamai didelę pinigų sumą - 197532 Lt ir net nepatikrino ar pastarasis tokį skrajučių kiekį pagamino.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas netinkamai pritaikė LR BPK 307 str. 4 d. 3 p. ir nepriėmė sprendimo dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, t. y. neišsprendė 2006-11-07 prokuroro nutarimu laikinai paskirto A. G. nuosavybės teisių apribojimo į žemės sklypą ir pastatą, panaikinimo klausimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teisėtą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes priėmė teisėtą ir pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį A. G. atžvilgiu.

Pagal baudžiamosios teisės nuostatas, apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą pagrindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šiuo atveju pirmos instancijos teisme ištirtų įrodymų nepakanka A. G. kaltei įrodyti, apeliacinės instancijos teismui papildomų jo kaltės įrodymų pateikta nebuvo, todėl jo išteisinimas nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., yra pagrįstas ir teisėtas.

Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad apylinkės teismas visiškai neanalizavo byloje esančios 2005-11-30 specialisto išvados Nr. 5/2-118 bei specialistės M. M. paaiškinimų. Šiomis skunde išdėstytomis išvadomis ir paaiškinimais apeliantas grindžia A. G. kaltę. Kolegija, išanalizavusi minėtus įrodymus, konstatuoja priešingai. Specialistė, atlikusi A. T. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą dėl ūkinių finansinių ryšių su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis „G.“ ir „O.“, remdamasi ištirtais įmonių dokumentais, o tik jų pagrindu pagal savo kompetenciją ji ir gali duoti išvadas, nustatė, jog pažeidimai buvo padaryti A. T. individualioje įmonėje, tačiau jo atsakomybės klausimas, šioje byloje nesprendžiamas, nes jo atžvilgiu byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, kuris dar nebaigtas. Iš šio akto matyti, kad uždarosiose akcinėse bendrovėse „G.“ ir „O.“ LR įmonių įstatymo, LR Buhalterinės apskaitos įstatymo, LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, kitų išvadose nurodytų įstatymų ar normatyvinių aktų reikalavimų pažeidimai, nustatyti tik atsižvelgus į A. T. apklausos protokole užfiksuotus parodymus, kad faktiškai prekės šioms bendrovėms nebuvo parduotos, o tik dokumentuose įformintas jų pardavimas, t.y. surašytos realiai neįvykusios ūkinės operacijos (t.2 b.l.39-40). Taigi šiuo atveju specialistės nustatytų pažeidimų pagrindas buvo A. T. nurodytos, o ne dokumentais patvirtintos aplinkybės.

Nors, pagrįsdamas A. G. kaltę, apeliantas remiasi A. T. duotais parodymais, skunde nurodydamas, jog pirmos instancijos teismas nevertino A. T. parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kurie buvo nuoseklūs, neprieštaringi, analogiški, duodant parodymus ir kitose bylose, bet kolegija teisinga pripažįsta apylinkės teismo padarytą išvadą, jog, nesant kitų A. T. parodymus patvirtinančių įrodymų, jais besąlygiškai remtis negalima, kadangi kolegijos nuomone, priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, A. T. parodymai nėra nuoseklūs. Taip, ikiteisminio tyrimo metu pateikus jam įtarimą, apklausiamas 2004-04-26 jis parodė, kad pinigus už tariamai pirktas prekes bendrovės pervesdavo į jo įmonės sąskaitą, o jis, nuėmęs šiuos pervestus pinigus, grąžindavo atgal, sau pasilikdamas 8 procentus nuo visos sumos, kuri buvo pervedama. Konkrečiai nurodė, kurių bendrovių, kokiems asmenims pinigus grąžindavo (t.1 b.l.10-12). Analogiškus parodymus, patvirtindamas nurodytą faktą, A. T. davė ir 2005-04-27 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t.1 b.l.16-19). Tą patį jis patvirtino papildomos apklausos metu 2006-02-08 (t.1 b.l.20-22). Tačiau nagrinėjant bylą apylinkės teisme, A. T. jau teigė, kad pinigus, 5 procentus nuo kasos pajamų orderiuose išrašomos sumos, jis gaudavo grynais iš L. D.. Parodė, kad L. D. pasiūlė jam pagaminti reklamines skrajutes UAB ,,O.”. Jo įmonė realiai reklamų negamino. Reklamines skrajutes bandė gaminti pats, bet L. D. jį išjuokė. L. D. paprašė jo pagelbėti su dokumentais ir jie sudarydavo fiktyvius sandorius, jis išrašydavo kasos pajamų orderius, PVM sąskaitas-faktūras. Nuo dokumentuose nurodytos sumos, jis gausdavo 5 procentus, grynais iš L. D.. Tik vėliau suprato, kad tai neteisėta veikla. Niekada neteko būti UAB ,,O.“ ofise Vilniuje. Su L. D. susitikdavo Kaune, pastarojo darbo kabinete. Pagal pastarojo nurodymus išrašydavo sąskaitą-faktūrą ir kasos pajamų orderį. Viską užpildęs paduodavo L. D., o jis sakydavo, kad veža į Vilnių. Kam buvo vežami dokumentai, nežino. Tik kai pasirašinėdavo, matydavo UAB ,,G.” arba UAB ,,O.” antspaudus. Kiek pamena, tie dokumentai būdavo pasirašyti A. G.. Tik kartą matė, kai A. G. pasirašinėjo dokumentus, bet pinigus padavė L. D.. Pastarasis pinigus jam padavė, kai A. G. išėjo. Tokia veikla tęsėsi nuo 2002 iki 2004 metų. Nors teisme A. T. paaiškino, jog duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu UAB ,,G.” ir UAB ,,O.” jis supainiojo su kitomis įmonėmis, tačiau toks esminių aplinkybių pakeitimas kelia pagrįstas abejones pastarojo nuoširdumu ir jo parodymų tikrumu. Kaip nurodyta aukščiau, ikiteisminio tyrimo metu, beveik trijų metų laikotarpyje, su vienerių metų intervalais, jis buvo apklaustas tris kartus, iš jų vieną kartą ikiteisminio tyrimo teisėjo ir visą laiką davė analogiškus parodymus. Pinigų gavimas grynais ar jų paėmimas iš savo sąskaitos banke ir grąžinimas atgal yra akivaizdžiai priešingi veiksmai, A. T. aiškinimu tai vyko keliasdešimt kartų su jam gerai pažįstamu asmeniu - L. D., todėl, esant tokioms aplinkybėms, atmetama galimybė, jog tai buvo tik nesąmoningas suklydimas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. T. parodymai yra priešingi išteisintojo A. G., liudytojų L. D., O. P., V. J. parodymams, kitai rašytinei bylos medžiagai, duomenims, užfiksuotiems kasos pajamų orderiuose, PVM sąskaitose-faktūrose, 2002-09-01 sutartyje tarp A. T. įmonės ir UAB ,,G.”.

A. T. parodymai turi būti vertintini ir tuo aspektu, jog jis yra suinteresuotas asmuo šioje byloje, kadangi pripažindamas faktą, jog pagal sudarytą bendradarbiavimo sutartį gaudamas užsakymus iš bendrovių ,,G.” ir ,,O.” dėl reklaminių skrajučių gaminimo, platinimo ir realiai šių darbų neatlikdamas, jis veiktų savo nenaudai, nes pripažintų, jog nurodytoms bendrovėms padarė turtinę žalą, todėl būtų atsakingas už jos atlyginimą.

Tuo būdu, kadangi A. T. duodami parodymai kelia pagrįstas abejones, jais besąlygiškai remtis nėra galimybės, jie atmestini, todėl įrodyminės reikšmės netenka ir 2005-11-30 specialisto išvados Nr. 5/2-118 bei specialistės paaiškinimai, apie A. G. padarytus pažeidimus, kurie buvo nustatyti remiantis A. T. parodymais.

Visi bylos duomenys, kuriais teismas grindžia išteisinamąjį nuosprendį, turi būti gauti teisėtais būdais, jų patikimumas išnagrinėtas teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str. 1 d.).

A. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 1999 metų dirba UAB ,,Ginestra” mažmeninės prekybos direktoriumi. Su A. T. jį supažindino L. D.. Daugiausia su juo bendravo telefonu ir susitarė, kad pastarojo įmonė pagamins bei išplatins jų firmą reklamuojančias skrajutes. Jie susitikdavo Kaune, Jonavos g. 260, kur yra jų firmos filialas. Kiek skrajučių užsakė ir už kokią sumą, neprisimena. Skrajutės buvo platinamos įvairiuose Lietuvos miestuose, tačiau pats platinimu nesidomėjo. Jų firmos padėtis pagerėjo, suprato, kad skrajučių dėka. Dalyvaudamas parodoje matė A. T. įmonėje pagamintas jų firmos skrajutes, jos buvo tokios pat kaip ir pateiktame pavyzdyje. Apmokėjimas A. T. vykdavo pateikus darbų atlikimo aktą, kurį pasirašydavo pats A. T.. Sutartis tarp bendrovės ,,G.“ ir A. T. įmonės buvo pasirašyta vieną kartą Vilniuje, dalyvaujant bendrovės direktoriui. Vėliau užsakymus siųsdavo faksu. Su A. T. atsiskaitydavo grynais pinigais. Tokią atsiskaitymo formą pasiūlė A. T.. Pinigus iš kasos jam paduodavo vyr. buhalterė pateikus pateisinančius dokumentus, o jis vėliau pinigus perduodavo A. T.. Jų bendradarbiavimas truko apie metus laiko.

Šiuos A. G. parodymus patvirtino liudytojai: L. D., O. P., V. J..

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi klaidinančiais liudytojo O. P., UAB ,,G.“ generalinio direktoriaus parodymais, apie tai, jog A. G. buvo pavesta surasti firmą, kuri reklamuotų jų bendrovės parduodamas prekes. Suradus A. T. įmonę, su ja sudarė sutartį dėl transporto, reklamos, kitų paslaugų. Ši įmonė gamino ir platino reklamines skrajutes, užtikrino dalyvavimą parodose. Jam pačiam asmeniškai teko mokėti A. T. pinigus pagal pateiktus dokumentus už pagamintas skrajutes. Vilniuje, jo darbo kabinete A. T. pateikė kasos orderį ir jam sumokėjo reikiamą sumą, apie 5000 litų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. P. parodė, jog A. T. jis nepažįsta (1 t., b.l. 42-43). Pažymėtina, jog toks skundo teiginys demonstruoja kaltinimo pozicijos nenuoseklumą, vertinant A. T. ir O. P. parodymus. Liudytojas O. P. dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, papildomos apklausos metu savo parodymus patikslino, nurodydamas, kad jis išmokėjo A. T. grynuosius pinigus pagal pateiktus dokumentus (2 t., b.l. 184), ir toliau visada davė nuoseklius parodymus. Įvertinus apyvartos žiniaraščiuose nurodytą labai didelį įmonių kiekį, su kuriomis bendradarbiavo UAB „G.“(t.2 b.l. 1-25, 61-71, 95-106), ir tai, jog su A. T. jo bendravimas buvo tik epizodinis, darytina išvada, kad liudytojas galėjo sąžiningai klysti, kitų esminių skirtumų tarp O. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisme metu nėra, todėl remiantis vien tik šia aplinkybe nėra pagrindo šiuos parodymus laikyti melagingais.

A. G. ir O. P. parodymus teisme patvirtino ir liudytoja V. J., UAB ,,G.“ vyriausioji buhalterė, nurodydama, kad su A. T. buvo bendraujama, jam buvo mokami grynieji pinigai už atliktus darbus-reklaminių skrajučių gaminimą. Jai pačiai asmeniškai teko vieną kartą sumokėti pinigus A. T., kai šis pateikė sąskaitą-faktūrą ir darbų atlikimo aktą. Turi jo vardu išduotą kasos pajamų orderį.

Atmestinas apelianto nepagrįstas teiginys, kad šie V. J. parodymai vertintini kritiškai, kadangi, kartu su ja viename kabinete dirbanti bendrovės darbuotoja A. P. parodė, jog niekada nėra mačiusi A. T.. Tačiau iš baudžiamosios medžiagos matyti, kad A. P. su A. T. tiesiogiai nebendravo, jam pinigų nemokėjo, o ir pati V. J. pinigus jam sumokėjo tik vieną kartą, todėl visiškai suprantama situacija, kad tuo metu kabinete buvusi A. P. galėjo A. T. ir neįsidėmėti, ką ji patvirtino apklausiama teisme, praėjus keletui metų nuo minimo įvykio, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta.

L. D. teisme parodė, jog jis supažindino A. G. su A. T., nes norėjo padėti A. T. už atliktą namų remontą. Matė reklaminės skrajutės pavyzdį, A. T. iš tikrųjų dirbo, jų įmonei taip pat gamino reklamines skrajutes.

Išteisintojo ir liudytojų parodymai pagrįsti ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. 2002-09-01 tarp A. T. įmonės, atstovaujamos savininko A. T., ir UAB ,,G.”, atstovaujamos direktoriaus O. P., sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr.5, pagal kurią A. T. įmonė įsipareigojo UAB ,,G.” pagal užsakymą tiekti prekes bei pagal iš anksto pateiktas paraiškas suteikti transporto, reklamos, ir kitas paslaugas (t.1. b.l.80).

2005-11-30 specialisto išvadoje Nr.5/2-118 nustatyta, kad remiantis šia sutartimi A. T. įmonė ir UAB ,,G.” surašė 27 pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2003 m. – 2004 m. sausio mėnesius, kuriose įformino, kad A. T. įmonė UAB ,,G.” užsakymu atliko reklaminių skrajučių gamybos, platinimo bei kitų paslaugos darbų parodose iš viso už 142600 litų, priskaitė 25668 litų PVM. Pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę pasirašė A. T. individualios įmonės savininkas A. T. ir UAB ,,G.” direktorius O. P. bei mažmeninės prekybos direktorius A. G.. Per laikotarpį nuo 2003 m. sausio – 2004 m. sausio mėnesio surašytos 27 PVM sąskaitos-faktūros, kuriose įforminta, kad buvo pagaminta ir įvairiuose Lietuvos miestuose išplatinta 1830000 vnt. reklaminių skrajučių, o taip pat atliko prekių ir stendų išdėstymą ir kitas paslaugas. Už paslaugas UAB ,,G.” atsiskaitė pilnai grynais pinigais. Su UAB ,,O.” surašytos šešios pažymos, užsakymą atliko 24800 litų sumai, išplatino 275000 vnt. reklaminių skrajučių, priskaičiuota 4484 litų pardavimo V. V. priskaityta apmokėjimui 29264 litų. UAB ,,O.“ su A. T. atsiskaitė grynaisiais pinigais. A. T. įmonės išrašytą 2004-01-19 PVM sąskaitą-faktūrą LGA Nr. 5909428 ir kasos pajamų orderį 2004-01-19 LAE Nr. 6175224 pasirašė UAB ,,O.“ direktorius D. B., o kitas sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius pasirašė mažmeninės prekybos direktorius A. G. (t.1. b.l.59-78).

A. G. kaltę patvirtinančiu įrodymu negali būti pripažįstama apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad A. T. negalėjo bendrovėms „G.“ ir „O.“ parduoti reklaminių skrajučių, įsigytų iš UAB „L. B.", kadangi jų pirkimas buvo įformintas suklastojant dokumentus, nes blankai, kuriais įformintas šis pirkimas, buvo įsigyti vėliau. Tačiau tai patvirtina tik A. T., o ne A. G. padarytus atitinkamų įstatymų pažeidimus, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad suklastojant šiuos dokumentus būtų dalyvavęs A. G..

Iš byloje esančių kasos pajamų orderių matyti, kad A. T. gavo pinigus iš UAB ,,O.”, orderiai pasirašyti paties A. T. bei A. G. (1 t., b.l. 116, 118, 120, 122, 125, 127, 129, 131, 134). Iš kasos pajamų orderio LAD Nr.3956691 nustatyta, kad ji pasirašyta A. T. bei direktoriaus O. P. (t.1. b.l. 136), LAD Nr.3956702 - vyr.buhalterės V. J. (t.1. b.l. 138).

Nors teisme apklausta specialistė M. M., atlikusi tyrimą dėl A. T. individualios įmonės ūkinių finansinių ryšių su UAB ,,G.“ ir UAB ,,O.“, paaiškino, kad A. T. įmonė neturėjo samdomų asmenų, neturėjo patalpų gamybinei veiklai, neturėjo gamybinių priemonių reklaminėms skrajutėms gaminti, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Kad pateisintų pardavimą A. T. turėjo pirkti paslaugas iš kitų įmonių. Specialistė daro išvadą, kad realiai jokių paslaugų nebuvo. Tačiau pats A. T. nurodė, kad tokį kiekį skrajučių, koks nurodytas specialisto išvadoje, jis galėtų atlikti ir vienas pats savo namuose kompiuteriu. Tam nereikalingos nei atskiros patalpos, nei gamybinės priemonės, nei samdomi darbuotojai.

Tai, kad A. T. buvo susijęs su reklaminių skrajučių gamyba ir platinimu, pripažįsta ir jis pats, ikiteisminio tyrimo metu paaiškindamas, kad pagal pateiktą bendrovės „T.“ maketą, jis pagamino ir išplatino reklamines skrajutes (t.1 b.l.20-22).

Apklausiamas teisme A. T. tvirtino, kad, prieš sudarant bendradarbiavimo sutartį, L. D. jam nurodė bendrovę „O.“, kuriai reikia reklamos paslaugų, t.y. jog pagamintų ir išplatintų reklaminius bukletus, L. D. jam pateikė reklaminių skrajučių pavyzdžius, pagal juos jis bandė gaminti, ką pagaminęs, rodė L. D., pastarasis jo darbą išjuokė ir patarė kreiptis į spaustuvę (t.3 b.l.79-80). Tuo patvirtindamas A. G. ir O. P. parodymus, jog sudarydami sutartį ir duodami užsakymus A. T., jie tarėsi dėl realių reklamos darbų atlikimo, o ne siekiant sudaryti fiktyvius sandorius.

Kolegijos nuomone, A. G. kaltę patvirtinančiu įrodymu, negali būti laikomas apeliacinio skundo motyvas, kad neįtikinama situacija, jog pelno siekiančios įmonės-bendrovės ,,G.“ ir „O.“ galėjo sumokėti A. T. didelę pinigų sumą - 197532 Lt nepatikrinę ar pastarasis tikrai reklamines skrajutes pagamino ir išplatino, kadangi pasitikėjimo lygis ūkio subjektu, su kuriuo bendradarbiaujama, yra kiekvienos įmonės vidaus darbo tvarkos reikalas. UAB ,,G.“ darbuotojai: A. G., O. P., V. J. patvirtino, jog po sutarties su A. T. įmone sudarymo, jų bendrovės apyvarta išaugo, todėl buvo įsitikinę, kad pastarasis jų užsakymus dėl reklamos vykdo tinkamai, jų prekybos tinklas apima visą Lietuvą.

Nelaikytina A. G. kaltę patvirtinančiu įrodymu, tas faktas, jog civilinis ieškinys byloje nepareikštas, kadangi UAB „G.“, siekdama atlyginti valstybei padarytą žalą patikslino UAB „O.“ ir „G.“ metines pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (t.2 b.l.150-180), ir jose nurodytas sumas 2006-01-18 sumokėjo į valstybės biudžetą (t. 2 b.l.181-183), nes tuo metu A. G. baudžiamojon atsakomybėn dar nebuvo patrauktas, jam pranešimas apie įtarimą buvo pareikštas 2006-09-19 (t.3 b.l.2), o be to, tai buvo bendrovės, o ne jo sprendimas.

Nors A. G. buvo kaltinamas, kad būdamas UAB ,,O.” mažmeninės prekybos direktoriumi, pasinaudojęs A. T. įmonės PVM sąskaitomis faktūromis, UAB ,,O.” naudai, apgaule išvengė turtinės prievolės – 4464 litų pridėtinės vertės ir 2985 litų pelno mokesčių, kuriuos įgijo savo naudai, o būdamas UAB ,,G.” mažmeninės prekybos direktoriumi, UAB ,,G.” naudai, apgaule išvengė turtinės prievolės – 25668 litų pridėtinės vertės ir 21390 litų pelno mokesčių, kuriuos įgijo savo naudai, tačiau kaltinime nenurodyta kokiu būdu jis tuos pinigus įgijo, byloje nebuvo surinkta visiškai jokių duomenų, patvirtinančių, kad šiuos pinigus įgijo būtent A. G..

UAB „G.“ raštas patvirtina, kad bendrovė neturi A. G. jokių finansinių, materialinių, turtinių ir neturtinių pretenzijų (t.2 b.l.186).

Įvertinusi teisme ištirtų įrodymų visumą, kolegija daro išvadą, kad neįrodyta, jog A. G. siekdamas išvengti prievolės mokėti valstybei pridėtinės vertės ir pelno mokesčius bei juos įgyti savo naudai, veikdamas bendrininkų grupėje su L. D., A. T. individualios įmonės PVM sąskaitomis-faktūromis fiktyviai įformino reklaminių skrajučių gaminimą, platinimą UAB ,,O.“ ir taip apgaule išvengė turtinės prievolės – 4464 Lt pridėtinės vertės ir 2985 Lt pelno mokesčio (LR BK 182 str. 1 d.), bei atitinkamai UAB ,,G.“ - 25668 Lt pridėtinės vertės ir 21390 Lt pelno mokesčio (LR BK 182 str. 2 d.). Liko nepaneigta A. G. versija, kad pasirašydamas A. T. pateikiamus dokumentus apie atliktus jų bendrovių užsakymus dėl reklamos, ir išmokėdamas jam pinigus, jis buvo įsitikinęs, jog pastarasis jam pavestą darbą yra realiai ir tinkamai atlikęs.

A. T. šioje baudžiamoje byloje baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas, teismui neperduotas, jo kaltės klausimas nesprendžiamas, nors iš kaltinimo formuluotės matosi, jog gali būti susijęs su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais, todėl apeliacinis teismas palieka nenagrinėtu skundo argumentą, kad apylinkės teismas nenurodė ar buvo padaryta nusikalstama veika, tik A. G. joje nedalyvavo, nes tuomet būtų išreikšta kolegijos išankstinė nuomonė dėl A. T. kaltės, o konstatuoja, jog yra neįrodyta, kad kaltinamasis A. G. dalyvavo padarant kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas(LR BPK 303 str. 5 d. 2 p. 2007-05-28 įstatymo Nr.X-1236 redakcija).

Nepagrįstas skundo argumentas, kad priėmęs išteisinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė LR BPK 307 str. 4 d. 3 p. nuostatas ir nepriėmė sprendimo dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, t. y. neišsprendė 2006-11-07 prokuroro nutarimu laikinai paskirto A. G. nuosavybės teisių apribojimo į žemės sklypą ir pastatą (3 t., b.l. 30), panaikinimo klausimo. Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio, nustatančio laikinojo nuosavybės teisės apribojimo tvarką 6 dalyje nurodyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, o kai byla perduota į teismą, taikymo termino pratęsimo klausimą nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikinas A. G. nuosavybės teisių apribojimas į žemės sklypą ir pastatą buvo paskirtas 2006-11-07 prokuroro nutarimu (3 t., b.l. 30), ikiteisminio tyrimo teisėjo, ar teismo, kurio žinioje buvo ši baudžiamoji byla, apribojimo taikymo terminas nebuvo pratęstas, todėl pripažintina, kad A. G. nuosavybės teisių apribojimas į žemės sklypą ir pastatą pasibaigė praėjus 6 mėnesiams nuo nutarimo priėmimo dienos, t.y. 2007-05-07, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Išteisinamasis nuosprendis A. G. atžvilgiu priimtas nepažeidžiant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, todėl nėra pagrindo nuosprendį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.