Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį(2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už didelės vertės kyšio reikalavimą ir dalies kyšio priėmimą iš K. B.),pagal BK 225 straipsnio 2 dalį 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už kyšio priėmimą iš A. V.),pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už didelės vertės kyšio reikalavimą ir kyšio dalies priėmimą iš M. K. ir R. Ž.),pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už kyšio priėmimą iš L. K.) subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose;Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 5 dalimi (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), iš V. P. nuspręsta konfiskuoti 29 334 Lt.

nuosprendžio dalis dėl V. P. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš L. K.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) panaikinta, V. P. išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; inkriminuota veika pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo J. P. atžvilgiu) perkvalifikuota į BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija),iš nuosprendžio aprašomosios dalies V. P. pašalintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) didelės turtinės žalos požymis,iš nuosprendžio pašalintas V. P. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) inkriminuotas objektyvusis požymis – reikalavimas duoti nenustatyto, tačiau didesnį nei 1 MGL dydžio kyšį iš J. B.,iš nuosprendžio pašalintas V. P. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) inkriminuotas objektyvusis požymis – provokavimas duoti kyšį iš UAB „V.“ direktoriaus A. V.,V. P. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. bei M. K.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų,V. P. paskirtos bausmės subendrintos, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas atidėtas, skiriant įpareigojimus,Vadovaujantis BK 67 straipsnio nuostatomis, 71 straipsniu, V. P. įpareigotas per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL (941,25 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo prašymą patikslinti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. P. turtui ir panaikinti šios procesinės prievartos priemonės taikymą. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismui 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi pratęsus laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki bylos išnagrinėjimo, šioje proceso stadijoje, kuomet byla dar nėra baigta nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta pinigų suma nekonfiskuota, pagrindo naikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. P. nekilnojamam turtui nėra.Nuteistasis V. P. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslinti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2009 m. liepos 31 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. P. turtui ir panaikinti šios procesinės prievartos priemonės taikymą.Nuteistasis skunde teigia, kad žemesnės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje teigdamas, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nebuvo panaikinta, neteisingai interpretuoja apeliacinės instancijos teismo nuosprendį. Nuteistojo teigimu, priimdamas naują nuosprendį BPK 329 straipsnio tvarka (kai panaikinama dalis nuosprendžio dėl atskirtų nusikalstamų veikų, o kita dalis nenaikinama), apeliacinės instancijos teismas naujai paskirtą bausmę (bausmes) subendrina su kitomis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuteistajam paskirtomis bausmėmis. Taigi, nuosprendžio, kuriuo pakeičiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, rezoliucinėje dalyje nurodomos paskirtos pagal naujai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą bausmės ir jos subendrinamos su pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis. Nuteistojo manymu akivaizdu, kad naujai priimto nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kartu su naujai paskirta subendrinta galutine bausme nurodoma ir baudžiamojo poveikio priemonė, jeigu nusprendžiama palikti jos taikymą. Nuteistasis skunde nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskiriant galutinę bausmę nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – nebuvo paskirta, nes tai nenurodyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, tuo tarpu vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, viena ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamos tik kartu su bausme. Anot nuteistojo, tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, būtų nurodęs, jog kartu su pagrindine bausme nuteistajam skiria ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, išsamiai motyvuodamas naujos galutinės subendrintos bausmės paskyrimą, apskritai neprivalėjo naujo nuosprendžio motyvuojamoje ar rezoliucinėje dalyse aptarti baudžiamojo poveikio priemonės panaikinimo klausimo, nes jis buvo išspręstas savaime. Pažymi, kad skundžiamos nutarties motyvas, jog bylos procesas dar nebaigtas, nes apeliacinės instancijos teismo nuosprendis apskųstas kasacine tvarka, neturi teisinės reikšmės, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosprendžio vykdymo nėra sustabdęs.Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.BPK 361 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Nuteistojo skunde teigiama, jog Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu iš naujo paskyrus nuteistajam bausmę ir rezoliucinėje dalyje nenurodžius jam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, kurią buvo skyręs pirmosios instancijos teismas, turi būti laikoma, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo panaikinta, taigi laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2009 m. liepos 31 d. nutarimu jam taip pat turėtų būti panaikintas.Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą nuosavybės teisių į V. P. turtą laikinas apribojimas, 2010 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pratęstas iki bylos išnagrinėjimo.Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 5 dalimi (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), nusprendė iš V. P. konfiskuoti 29 334 Lt (8 495, 71 Eur) sumą, atitinkančią priimtų kyšių vertę. Dėl nuteistajam taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nepasisakė, tačiau, aprašomojoje dalyje nurodė, jog nusprendus iš V. P. konfiskuoti 29 334 Lt (8 495, 71 Eur) sumą, pagrindo pripažinti, jog turto konfiskavimo užtikrinimui paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, tapo nebereikalinga, nėra. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir iš naujo subendrino V. P. paskirtas bausmes, tačiau dėl pirmosios instancijos teismo paskirto 29 334 Lt (8 495, 71 Eur) turto konfiskavimo ar nuteistajam taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nepasisakė. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas, Lietuvos apeliacinis teismas rezoliucinėje dalyje nurodė keičiamą apskųsto nuosprendžio dalį ir rezoliucinės dalies gale pažymėjo, kad kita skundžiamo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nekeitė ir nuosprendžio dalies dėl nuteistajam taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo. Taigi, skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu V. P. paskirtas turto konfiskavimas, o kartu ir iki bylos išnagrinėjimo tęsiamas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, palikti galioti. Apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo iš naujo skirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę, jeigu ji buvo paskirta pirmosios instancijos teismo ir Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė šios nuosprendžio dalies nekeisti.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo turto konfiskavimo buvo palikta galioti, o nuosprendyje nurodyta suma iš V. P. kol kas nebuvo konfiskuota, būtinybė taikyti nuteistajam laikiną nuosavybės teisių apribojimą neišnyko.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.