- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-22
- Bylos Nr.
- N-62-1947-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 13 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tauragės rajono policijos komisariato 2006 m. gegužės 26 d. nutarimu J. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 110 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 500 litų bauda, nes 2006 m. balandžio 29 d., apie 17 val., Tauragės rajono Joniškės kaime esančioje sodininkų bendrijoje „Švyturys" J. K. šuo nutrūko nuo grandinės, prie kurios buvo pririštas, ir išbėgęs iš neaptverto kiemo, įkando į nugarą sritį J. B. , gim. 1997 m., kuriam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taigi, J. K. neužtikrino saugios šuns priežiūros ir laikymo ir J. B. buvo padaryta žala sveikatai.
II.
J. K. , nesutikdamas su policijos nutarimu, kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė panaikinti policijos nuovados nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas netinkamai įvertinus bylos aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti liudytojai, jis neturėjo galimybės užduoti klausimus liudytojams, kurių paaiškinimai skiriasi. Be to, ATPK 110 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos taisyklių pažeidimą. ATPK 110 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitą teisės aktą – taisykles. Todėl administracinio teisės pažeidimo nutarime turėjo būti nurodyta, kokį taisyklių punktą savo veiksmais ar neveikimu pažeidė.
Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, nutarė policijos nutarimą palikti nepakeistą. Nutartyje nurodyta, jog ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietos taisyklių pažeidimą, kai šiomis veikomis padaroma žala asmens sveikatai ar turtui. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos. Pagal šio straipsnio 3 dalį, savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Tauragės rajono savivaldybės taryba 2003 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 1 - 208 patvirtino Gyvūnų auginimo, laikymo ir priežiūros Tauragės mieste taisykles, kurios galioja Tauragės mieste ir rajone ir jas privalo vykdyti visi fiziniais bei juridiniai asmenys. Pagal taisyklių 6 punktą, savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas nekels grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ar nuosavybei, laikytis sanitarijos ir higienos taisyklių reikalavimų. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. P. , K. P. , C. B. patvirtino, kad būtent J. K. šuo įkando J. B. , kuris svečiavosi pas V. ir K. P. ir suposi kieme sūpynėse. K. P. taip pat nurodė, kad prieš tai jis nuėjo pas kaimynystėje gyvenantį J. K. , kad šis pririštų palaidą lakstantį šunį. Tačiau J. K. to daryti nesiskubino ir jam einant parsivesti šuns, šis vilkšunis atbėgo į jų kiemą ir griebė sūpynėse besisupančiam J. B. už nugaros, pradėjo tampyti jį ir nuplėšė marškinėlius, įkando į nugarą. Šalia J. B. buvęs jo įtėvis C. B. griebęs akmenį ir jį metęs į šunį nuvijo. Liudytojas C. B. nurodė, kad jam stovint šalia sūpynių, kuriose suposi J. B. , į kiemą, staiga įbėgo K. P. kaimyno J. K. vilkšunis ir griebė J. B. už nugaros ir įkandęs pradėjo vaiką purtyti. Pradėjus šaukti bei metus pagriebtą akmenį į šunį, šis paleido vaiką ir pabėgo. Vaikui tai buvo didžiulis išgąstis, sukeltas skausmas ir padaryta didžiulė žala. Šios liudytojų išdėstytos aplinkybės yra nuoseklios atitinka tas fakto aplinkybes, kurias jie nurodė ir pirminių apklausų metu (b. 1. 20 - 25), todėl nėra pagrindo netikėti nurodytomis aplinkybėmis. Specialisto 2006 m. gegužės 1 d. išvada patvirtinama, kad J. B. padaryti sužalojimai ir jie galėjo būti padaryti šuns dantimis (b. 1. 23). Iš aukščiau aptartų aplinkybių tyrimo ir nurodytojo teisinio reguliavimo seka, kad J. K. veika atitinka ATPK 110 straipsnio 5 dalies sudėtį, numatančią administracinę atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietos taisyklių pažeidimą, kai šiomis veikomis padaroma žala asmens sveikatai ar turtui. Todėl policijos 2006 m. gegužės 26 d. nutarime veika inkriminuota teisingai ir administracinė nuobauda paskirta laikantis ATPK 30 straipsnyje įtvirtintų taisyklių.
Pareiškėjas skundą grindžia ir proceso teisės pažeidimais, padarytais administracinės bylos nagrinėjimo metu - neišsamiu įrodymų tyrimu, negalėjimu užduoti klausimų liudytojams, teisės aktų, kurių pažeidimu kaltinimas, nenurodymu ir pan. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas) turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat, ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant administracinę bylą buvo apklausti liudytojai, nukentėjusysis, jie davė išsamius paaiškinimus, todėl J. K. buvo suteikta galimybė susipažinti su visa bylos medžiaga, kuria grindžiamas kaltinimas padarius administracinį teisės pažeidimą. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktojo J. K. dalyvavimas teisme, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos tvarka leido pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Todėl konstatuota, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu yra pašalinti visi procesiniai pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje ir yra visi pagrindai pripažinti, kad J. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal inkriminuotą pažeidimą.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu J. K. taip pat prašė taikyti švelnesnę administracinę atsakomybę ir sumažinti paskirtąją baudą, nes neturi pastovaus pajamų šaltinio, išlaiko nepilnametę dukrą. Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30 ² straipsnyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Kaip matyti iš ginčijamo nutarimo, skiriant administracinę nuobaudą, buvo nustatyta švelninanti atsakomybę aplinkybė. Todėl šiuo nutarimu ši aplinkybė jau įvertinta ir paskirta minimalus baudos dydis. Įstatymo leidėjas, įvertinęs tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, galimas pasekmes, už tokio pobūdžio pažeidimus yra numatęs griežtas sankcijas. J. K. paskirtąją baudą prašo sušvelninti motyvuodamas sunkia turtine padėtimi, tačiau teismui pateikti duomenys šių aplinkybių nepagrindžia. Paskirtoji nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui, nutarimas yra argumentuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.
III.
Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį bei policijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pareiškėjas nesutinka, kad jis pažeidė Gyvūnų auginimo, laikymo ir priežiūros Tauragės mieste ir rajone taisykles. Šunų laikymą reglamentuoja Taisyklių IV skirsnis. Taisyklių 16 punkte parašyta, kad sodininkų bendrijų teritorijose ir atvirose savininkų valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti voljeruose. Kaip reikalauja taisyklės, savo vilkšunį laikė pririštą prie būdos metaline grandine, pats jo niekada nepaleidžia, nepaleidžia ir jo nepilnametė dukra, kurią jis augina ir prižiūri, niekas niekada jam nebuvo pareiškęs kokių nors pretenzijų dėl šuns laikymo. Tai, kad jam trumpam užėjus į namą atsigerti kavos, pasileido šuo, ir kai kaimynas K. P. pasakė, kad eitų ir prisirištų šunį, pats net negalėjo tuo patikėti. Galimas daiktas, kad jį specialiai paleido nuo grandinės koks pašalinis asmuo, nes, gyvendamas Sodų bendrijoje, kur laiko pririštą šunį, pastoviai jį mato, patikrina metalinės grandinės būklę. Jo nuomone, atlieka visus reikiamus veiksmus, kuriuos turi atlikti bet kuris sąžiningas asmuo, prižiūrintis savo šunį. Tai, kad pasileidęs ar paleistas šuo įkando berniukui, tikrai nesusiję su jo netinkamu veikimu ar neveikimu, yra grynas atsitiktinumas. Mano, kad laikydamas pririštą tvirtai prie būdos metaline grandine savo vilkšunį, padarė viską, kas nuo jo priklauso. Skunde teismo prašė taikyti ATPK 30 ¹ straipsnį, atsižvelgti į tai, kad su žmona dėl jos netinkamo gyvenimo būdo yra nutraukęs santuoką, pats vienas, neturėdamas nuolatinio darbo, dirbdamas tik atsitiktinius ūkinius darbus, augina ir prižiūri nepilnametę dukrą. Teismo sprendimo kopiją, dukros gimimo liudijimą teismui buvo pridėjęs. Mano, kad teismas nuobaudą galėjo švelninti. Be to, iškart po nelaimės, ir vėliau vaiko globėjams siūlė atsilyginti, bet jie į kalbas nesileido, tik šaukė. Kiek supranta, jie įsitikinę, kad 500 litų, kuriais nubaustas, bus sumokėti būtent jiems, o ne į valstybės biudžetą. Jis iš žmonos alimentų neprisiteisęs, į užsienį išvažiuoti dirbti, kol dukra nepilnametė, negali, nes nebus kam ją prižiūrėti.
Atsiliepimas
Tauragės rajono policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su apeliaciniu skundu ir prašoma palikti nepakeistą apygardos administracinio teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstat uoja:
IV.
J. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
J. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
Apygardos administracinis teismas teisingai pažymėjo, kad gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas turi nekelti grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeisti jų teisių ir interesų. Tauragės rajono savivaldybės taryba patvirtino Gyvūnų auginimo, laikymo ir priežiūros Tauragės mieste taisykles, kurios įpareigoja savininkus garantuoti, kad gyvūnų auginimas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai. Teismo posėdžio metu patvirtinta, kad policijos nutarime teisingai buvo nustatyta, kad J. K. palaidas šuo įkando J. B. , kuris svečiavosi pas sodo kaimynus P. ir suposi sūpynėse. Apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendė, ar pagal pateiktąjį kaltinimą ir pagal pareiškėjo skundo argumentus jis nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Pirmiausia, teismas įvertinęs bylos duomenis, pripažino, jog J. K. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinieji elementai. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyvioji pusė – asmens psichinis santykis su vykdoma priešinga teisei veika. Bylos duomenys susiję su skundo dalyku, kaip matyti iš teismo priimtojo dokumento teksto, įvertinti vadovaujantis visapusiško bylos viseto išanalizavimo principu ir paneigti pareiškėjo skundo argumentai dėl jo nepagrįsto nubaudimo.
Apeliaciniame skunde teismo nutartyje padarytos išvados dėl bylos nagrinėjimo dalyko ir nutarties pagrįstumo bei teisėtumo nepaneigiamos. Todėl teismo nutartyje padaryta išvada, kad jo veikoje yra inkriminuoto pažeidimo sudėtis, pripažįstama pagrįsta. Apelianto pareiškimas, kad pasileidęs ar paleistas šuo įkando berniukui, nėra priežastimi jo netinkamo veikimo ar neveikimo, nes tai yra grynas atsitiktinumas, nėra, kaip numatyta įstatyme, aplinkybe šalinančia jo atsakomybę (ATPK 250 straipsnis).
Beje, apeliaciniame skunde nenurodyta naujų aplinkybių, kurios būtų buvusios nežinomos apygardos administraciniam teismui ir būtų likusios neįvertintos. Apygardos administracinis teismas išvadas dėl nuobaudos padarė taip pat pagal įstatymo nuostatas. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti apygardos administracinio teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą, J. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.