- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- e2-118-514/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- „BTA Insurance Company“ SE
- Atsakovas
- UAB „Holo kapitalas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE ieškinį atsakovui UAB „Holo kapitalas“ dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 1540,11 Lt, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Nurodė, kad „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr.12 5095279, pagal kurią buvo apdrausta automobilio DAF FT 105.460 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2014-04-15 Prancūzijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas UAB „Holo kapitalas“ priklausančios transporto priemonės DAF FT 105.460 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas V. B.. Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas neįvykdė įstatyminės prievolės raštu pranešti draudimui per 3 darbo dienas apie eismo įvykį. Ieškovas išsiuntė atsakovui 2014-04-28 kvietimą, prašant pateikti nurodytą informaciją apie įvykio aplinkybes, pateikti transporto priemonę apžiūrai, bet atsakovas nebendradarbiavo ir prašomos informacijos neteikė. Atsakovas atsisakė pateikti transporto priemonę apžiūrai, nuotraukų nepateikė, įvykio aplinkybių nenurodė, ignoravo įstatyminę prievolę bendradarbiauti su ieškovu. Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 7700,57 draudimo išmoką dėl VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau Įstatymas) 12 str. 1 d. 5 p. nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykių dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr.795 patvirtintų „Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 60.3 p., Įstatymo 12 str. 2 d., 22 str. 2 d., prašė iš atsakovo, neįvykdžiusio pareigos laiku pranešti draudikui apie eismo įvykį, ieškovo raginimu nepateikusio informacijos apie eismo įvykį bei įvykyje dalyvavusių transporto priemonių nuotraukų, atgręžtinio reikalavimo teise priteisti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepimo. Atsiliepime į ieškinį atsakovui nurodžius, kad nesinaudoja el. paštu holokapitalas @ inbox.lt, ieškovas pateikė VĮ registrų centras informaciją, pagal kurią atsakovo skelbiamas oficialus elektroninio pašto adresas atitinka adresą, kuriuo ieškovas pateikė kvietimą atsakovui, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovo vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į nukentėjusiojo transporto priemonę. Ieškovo atstovo nuomone, siekis išvengti atsakomybės, pareiškus, kad atsakovas prievolės neįvykdė dėl vairuotojo kaltės, yra teisiškai neargumentuotas, nes materialinė teisė nenumato tokio atleidimo nuo atsakomybės pagrindo, o atsakovas nenurodė jokių priežasčių, galinčių paneigti jo kaltę dėl pareigos laiku informuoti draudiką neįvykdymo. Atsakovo pasyvumas ir pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdamas draudimo išmoką, ieškovas turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikt informacija, todėl nurodytos aplinkybės suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise. Remiasi teismų praktika analogiškose bylose, pagal kurią draudiko teisė reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo siejama tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad įmonės vairuotojas V. B. neinformavo, jog Prancūzijoje 2014-04-15 būtų įvykęs autoįvykis, nepateikė jokios informacijos, todėl bendrovė jokių įrodymų neturi. Įmonės automobiliui DAF FT 105.460 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jokie apgadinimai nebuvo padaryti, todėl apžiūrint draustąją transporto priemonę vizualiai negalima nei patvirtinti nei paneigti, kad ji dalyvavo avarijoje, patyrė ar padarė sugadinimą kitoms transporto priemonėms. Kartu su ieškiniu nebuvo pateikti duomenys apie eismo įvykį, todėl nėra aišku, kuo grindžiama vairuotojo V. B. kaltė., nėra įrodymų, jog eismo įvykis vyko ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat nepateikti dokumentai, kurių pagrindu išmokėta draudimo išmoka. Atsakovo darbuotojo kaltė grindžiama tik prielaidomis. Atsakovas nėra susipažinęs su ieškovo kvietimu, kuriame buvo prašoma pateikti duomenis apie eismo įvykį. Atsakovas nepripažįsta, kad kada nors atsisakė pateikti informaciją, kadangi atsakovui nebuvo žinoma nei apie įvykį, nei apie ieškovo pageidavimą gauti informaciją. Bendrovė nesinaudoja elektroniniu adresu, kuriuo ieškovas siuntė kvietimą. Be to, tarp ieškovo ir atsakovo sudarytoje draudimo sutartyje nebuvo numatyta, jog vykdant sutartį, tinkamu bus pripažįstamas susirašinėjimas elektroniniu paštu. Ieškovas komunikuodamas tokiu būdu prisiėmė dokumento teikimo riziką, neužtikrindamas, kad atsakovas informaciją gautų. Atsakovas teigia, kad ieškovas kvietimą privalėjo siųsti registruotu paštu ir tik tuomet galėtų tvirtinti, jog atsakovas kvietimą gavo. Be to, maksimalaus dydžio reikalavimas prasilenkia su protingumo ir teisingumo kriterijais. Atsakovas teigia, kad draudiko teisė reikalauti „iki 20“ procentų reiškia, jog įtvirtinta maksimalioji reikalavimo riba, o atlygintinos sumos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, tarp jų ir į faktiškai draudiko patirtų nuostolių dydį.
Eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, kai draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai įvykdė taisyklėse nustatytą pareigą. Atsakovui atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu jis apie įvykį nepateiktų turimos informacijos dėl savo kaltės. Ginčo atveju atsakovas jokios informacijos apie įvykį neturėjo ir neturi, nes apie autoįvykį nepranešė įmonės transportą valdęs darbuotojas, todėl bendrovė nebūtų galėjusi pateikti jokios dokumentacijos apie įvykį, net ir gavusi ieškovo kvietimą, faktiškai tai nebūtų turėję jokios įtakos draudimo išmokos dydžio nustatymui ir išmokėjimui.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2014-02-21 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 5095279, pagal kurią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta automobilio DAF FT 105.460 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė (2014-02-21 Įprastinė TPVCAPD sutartis Nr. 12 5095279).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014-04-15 Prancūzijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltininku pripažintas atsakovo darbuotojas, vairavęs automobilį DAF FT 105.460 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-04-15 eismo įvykio deklaracija). Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, atlygino dėl eismo įvykio padarytą žalą 7700,57 Lt draudimo išmoką (2014-07-21 mokėjimo nurodymas Nr. 1405001812). Iš draudžiamojo įvykio tyrimo akto matyti, kad atsakovas apie eismo įvykį ieškovui nebuvo pranešęs. Ieškovo atsakovui siųstas 2014-04-28 kvietimas pateikti dokumentus ir informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, pateikti transporto priemonę apžiūrai, turimą eismo įvykio deklaracijos egzempliorių, 2014-05-12 priminimas bei 2014-08-11 pretenzija dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo patvirtina, kad atsakovas apie eismo įvykį ieškovui nepranešė, ieškovo reikalavimo atlyginti šio išmokėtą 1540,11 Lt draudimo išmoką neįvykdė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes.
Pareiga transporto priemonės valdytojui pranešti apie eismo įvykį, įvykusį dėl draudėjo kaltės, numatyta tarp šalių sudarytos draudimo sutarties 6.e punkte. Taigi, tiek įstatymu, tiek sutartimi nustatyta, kad apdraustasis civiline atsakomybe asmuo, dėl kurio kaltės įvyko autoįvykis, privalo per 3 dienas raštu draudikui pranešti apie įvykį ir pats pateikti autoįvykio deklaraciją (egzempliorių, kuris paliekamas įvykio kaltininkui).
Atsakovas neginčija fakto, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo vairuotojo kaltės, tačiau nurodo, kad atsakovui nebuvo žinoma apie eismo įvykį, kadangi atsakovui priklausantis automobilis nebuvo sugadintas, o automobilį vairavęs vairuotojas apie įvykį nepranešė.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato transporto priemonės valdytojo pareigą per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, Įstatymas nenustato, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Teismo vertinimu šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas atsakovo nurodyta priežastimi, jog apie įvykį nepranešė dėl to, kad nebuvo informuotas vairuotojo, dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis. Iš byloje ieškovo pateiktos eismo įvykio deklaracijos matyti, kad deklaraciją užpildė ir pasirašė atsakovo automobilį valdęs vairuotojas V. B.. Todėl atsakovui, kurio darbuotojas su atsakovui priklausančiu automobiliu dalyvavo eismo įvykyje, neabejotinai turėjo būti žinoma apie aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu. Be to, kaip pastebėjo ieškovo atstovas siekis išvengti atsakomybės, pareiškus, kad prievolės neįvykdė dėl vairuotojo kaltės, yra teisiškai neargumentuotas, materialioji teisė nenumato tokio atleidimo nuo atsakomybės pagrindo. Atsakovas pareigos pateikti visą turimą informaciją apie įvykį, transporto priemonės apgadinimą ir kt. informaciją, nevykdė ir gavęs ieškovo prašymą bei priminimą elektroniniu paštu.
Atsakovo argumentas, kad draudikas neįrodė, jog prašė atsakovą pateikti su eismo įvykiu susijusią informaciją, t.y. siuntė kvietimą ir pranešimą, nepagrįstas, nes byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas kvietimą bei priminimą atsakovui išsiuntė elektoriniu paštu, kurio adresas skelbiamas viešai (VĮ Registrų centras duomenys). Teismo vertinimu kvietimo ir pranešimo pateikimas elektroniniu būdu laikytinas tinkamu. Be to, atsakovo argumentai, kad ieškovo kvietimo bendradarbiauti nebuvo gavę, bylos išsprendimui įtakos neturi, kadangi atsakovas pareigą pateikti duomenis apie įvykį turi, nepriklausomai nuo kvietimo gavimo.
Teismas atmeta ir kitą atsakovo argumentą, kad atlygintinos sumos dydis turėtų būti nustatomas, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, tarp jų ir į faktiškai draudiko patirtų nuostolių dydį, nes pagal teisinį reguliavimą ieškovo teisė reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo siejama tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu.
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad atsakovas nįvykdė įstatymu ir sutartimi nustatytos bendradarviavimo pareigos, dėl ko ieškovas neteko galimybės nustatyti abiejų transporto priemonių sugadinimų suderinamumo, nustatyti žalos dydį ir pan.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimų taisyklių 60.3 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Taigi draudikas išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į 20 procentų draudimo išmoką iš draudėjo.
Atsakovas kaip automobilio DAF FT 105.460 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas per 3 dienas nuo įvykio privalėjo pranešti jį apdraudusiam draudikui apie eismo įvykį. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis ar įgaliotas asmuo (vairuotojas) per tris darbo dienas nuo įvykio informavo ieškovą apie eismo įvykį, atsakovo nurodytų priežasčių, dėl ko tai nebuvo padaryta, teismas nevertina kaip pateisinančių atsakovo neveikimą, konstatuotina, jog atsakovas neįvykdė įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytos pareigos, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 446,05 Eur draudimo išmoka, atitinkanti ieškovo nurodytą 1540,11 Lt sumą.
Atsakovas vengia įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Iš atsakovo taip pat priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 54 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.; 93 str. 1 d.).
Atsakovas vengia įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Iš atsakovo taip pat priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 54 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.; 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš UAB „Holo kapitalas“ 446,05 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis Eur 05 ct) prievolei įvykdyti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-10-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,64 Eur (penkiolika Eur 64 ct) žyminio mokesčio „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.