- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- N-756-439-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė Maculevičienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos Daugų nuovados tyrėjas 2008 m. rugsėjo 10 d. surašė A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 6 d. apie 13 val. A. A. iš UAB „Daugų žuvis“ saugyklos, esančios Rakščios kaime, Daugų seniūnijoje, Alytaus rajone, pagrobė 5 žuvis (amūrus), kurių bendra masė yra 5 kilogramai, tuo padarydamas UAB „Daugų žuvis“ 40 litų žalą. A. A. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 20 d. nutarimu A. A. už ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą skyrė įspėjimą. Teismas nutarime nurodė, jog A. A. kaltu neprisipažino. A. A. paaiškino, kad nežinojo apie tai, jog negalima žvejoti Dusmenos upėje ar jos prieigose esančiuose tvenkiniuose. Vietovėje nebuvo jokių įspėjančių ženklų ar nuorodų, o leidimą mėgėjiškai žūklei jis turėjo. Taip pat nežinojo, kad tvenkinių teritorijos žemė išnuomota UAB „Daugų žuvis“. Liudytojas G. K., UAB „Daugų žuvis“ generalinis direktorius, paaiškino, kad A. A. žvejojo jų bendrovei priklausančiame tvenkinyje, kuris yra bendrovės hidrotechninis statinys, įrengtas išnuomotame valstybinės žemės sklype. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pagal 2003 m. kovo 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (b. l. 13) žemės sklypas išnuomotas UAB „Daugų žuvis“. Saugyklos, kaip hidrotechniniai inžineriniai statiniai, apskaityti kaip ilgalaikis bendrovės turtas ir įtraukti į ilgalaikio turto inventorizacijos apyrašus, taip pat į pagrindinių priemonių inventorizacijos apyrašus (b. l. 37, 39-46, 48-49, 65-67). Kadangi žemės ir įrenginių naudotojas yra bendrovė, iš jos veiklos ar natūralaus vystymosi eigoje atsiradę vaisiai tampa pagrindinio daikto priklausiniu ir naudotojo turtu, jeigu kitaip nenumato įstatymas ar sutartis (Civilinio kodekso 4.16, 4.53 str.). A. A. žuvį sužvejojo bendrovei priklausančioje ir saugomoje teritorijoje, todėl jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, požymių – svetimo turto pagrobimas įsibraunant į saugyklą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagrobto turto vertė nedidelė, pažeidimu nepadaryta didelių nuostolių bendrovei, A. A. veika vertintina kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 50 straipsnyje. A. A. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, pažeidimą padarė neturėdamas tiesioginės tyčios pagrobti svetimą turtą, sąžiningai klysdamas, ir nepadarė didelės žalos, todėl, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, jam skirtina švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje.
II.
Apeliaciniu skundu A. A. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. nutarimą ir pripažinti UAB „Daugų žuvis“ generalinio direktoriaus G. K. veiksmus neteisėtais. Apelianto nuomone, nuobauda jam skirta nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. A. apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. nutarimą nepakeistą, o A. A. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad mėgėjiška žūklė toje vietoje, kur A. A. žvejojo, yra draudžiama, nes tvenkinys yra žemės sklype, išnuomotame UAB „Daugų žuvis“, ir yra apskaitytas kaip ilgalaikis bendrovės turtas. Kadangi žemės nuomotojas yra bendrovė, iš jos veiklos atsiradęs turtas tampa naudotojo turtu. Dusmenos tvenkinys yra įtrauktas į Valstybinių vandens telkinių, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žūklės plotus, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 382. Tačiau tyrimo metu nėra nustatyta tiksli A. A. žvejybos vieta ir kiti bylai svarbūs įrodymai bei duomenys, todėl reikalinga patikslinti padaryto pažeidimo vietą ir sąlygas. Komisariato nuomone, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. A. neneigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, pažeidimą jis padarė neturėdamas tiesioginės tyčios pagrobti svetimą turtą, sąžiningai klysdamas, pagrįstai skyrė A. A. administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
A. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už 5 amūrų pagrobimą iš UAB ,,Daugų žuvis“ priklausančios saugyklos.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo yra kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 256 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja, jog šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais, o 3 dalis – nustato pareigą inter alia administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) aktyviai dalyvauti renkant įrodymus.
Nagrinėjamoje byloje duomenys apie tai, kam priklausančiame vandens telkinyje žvejojo ir 5 amūrus sugavo A. A., yra prieštaringi. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad A. A. turėjo 2008 m. kovo 27 d. – 2009 m. kovo 27 d. laikotarpiui išduotą mėgėjiškos žūklės valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduotas leidimas naudoti žūklės plotus, leidimą, suteikiantį teisę žvejoti vandens telkiniuose pagal sąrašą, tačiau aplinkybės dėl tokio sąrašo egzistavimo ir jo turinio visiškai nesiaiškintos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtina, kad jis, turėdamas leidimą, žvejojo valstybiniame vandens telkinyje. Iš byloje esančios 2003 m. kovo 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 33/N-16, kuria UAB ,,Daugų žuvis“ išnuomotas 437,74 ha ploto žemės sklypas Kančėnų kadastrinėje vietovėje, Vaikantonių kaime, Alytaus rajono savivaldybėje (b. l. 13) matyti, kad bendrovei išnuomota žemės ūkio paskirties žemė. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygų, <...> vandens telkinių įrengimo ir kitų sąlygų nėra. Pagal 5 punktą taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XXVIII – vandens telkiniai, XXX – pelkės iš šaltinynai <...>. Šios specialiosios naudojimo sąlygos netirtos ir neanalizuotos. Byloje pateikta žemės sklypo plano kopija (b. l. 14) nėra informatyvi, kadangi iš jos negalima aiškiai ir objektyviai nustatyti nei nuomojamo žemės sklypo ribų, nei vandens telkinio, kuriame žvejojo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Kiti rašytiniai dokumentai – Valstybės įmonės registrų centro Alytaus filialo pažymėjimas apie nekilnojamųjų daiktų: inžinerinių statinių-įrenginių - Tvenkinių įregistravimą UAB ,,Daugų žuvis“ nuosavybės teise (b. l. 15-24) bei ilgalaikio turto apskaitos inventorinė kortelė (b. l. 37-38), ilgalaikio turto inventorizacijos aprašas (b. l. 39-46) ir bendrovės balansas, pagrindinių priemonių inventorizacijos apyrašas (b. l. 47, 48-49) – gali tik patvirtinti, kad UAB ,,Daugų žuvis“ valdo, naudoja jai priklausančius įrenginius (tvenkinius) ir jais disponuoja. Tačiau šie dokumentai, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino kaip įrodymus, patvirtinančius A. A. kaltę, niekaip nesusieti su faktinėmis bylos aplinkybėmis, nes nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei kitais bylos duomenimis neužfiksuota ir net nesiaiškinta, kurioje būtent vietoje (kuriame iš tvenkinių (saugyklų)) buvo pagrobta žuvis. Tai atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pripažino ir Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, nurodydamas, jog tyrimo metu nėra nustatyta tiksli A. A. žvejojimo vieta ir kiti svarbūs įrodymai bei duomenys, kuriuos reikia patikslinti.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad byloje nebuvo surinkti visi galimi įrodymai, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Be to, ATPK 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Tame pačiame straipsnyje išaiškinta, kad turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumos.
Pirmosios instancijos teismas nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad A. A. žuvį sužvejojo saugomoje teritorijoje, todėl jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, požymių. Ir tik todėl, kad pagrobto turto vertė nedidelė, pažeidimu nepadaryta didelių nuostolių bendrovei, jo veiksmus tikslinga vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks BK 178 straipsnio ir ATPK 50 straipsnio dispozicijų aiškinimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas. Tad nagrinėjamoje byloje būtina tiksliai nustatyti visas esmines faktines bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso tiek veikos kvalifikavimas (kaip administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos), tiek atsakomybėn traukiamo asmens kaltės forma, tiek ir išvados, ar buvo iš viso padarytas koks nors pažeidimas, pagrįstumas.
Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo atliktas išsamus įrodymų surinkimas ir vertinimas, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Siekiant nustatyti anksčiau išdėstytas ir visas bylai reikšmingas aplinkybes, būtina surinkti naujų įrodymų ir atlikti papildomą jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, papildomai tirti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis neskundžiama.