Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-27 · Byla Nr. N-143-1068-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-27
Bylos Nr.
N-143-1068-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Gintaras Kryževičius
Administracinė byla Nr. N11 – 1068/2006Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. nutarties E. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas 2005 m. lapkričio 15 d. E. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši 2005 m. lapkričio 15 d. 13.39 val. Vilniuje, Gedimino pr. – Ankštoji g. sankryžoje, vairuodama automobilį ,,Ford Focus“ (duomenys neskelbtini), keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima juosta važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė ir sugadino abu automobilius. E. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 145 punkto reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2005 m. gruodžio 20 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 35 straipsniu, E. D. paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda.

Šalies argumentai

E. D. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos 2005 m. gruodžio 20 d. nutarimą.

E. D. nurodė, kad Institucijos nustatytos eismo įvykio aplinkybės neatitinka faktinės situacijos. Teigė, kad vairuodama automobilį Gedimino pr., kuriame yra dvi priešingos krypties eismo juostos, priartėdama prie Ankštoji g. įjungė kairiojo posūkio signalą ir matydama, kad atlikti manevrą yra saugu, suko į kairę, tačiau staiga susidūrė su iš paskos važiavusiu automobiliu, kuris lenkė jos automobilį (ar nesilaikė saugaus eismo atstumo), todėl ir įvyko eismo įvykis, dėl kurio yra kalta kito automobilio vairuotoja.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 20 d. nutartimi E. D. skundo nepatenkino ir Institucijos 2005 m. gruodžio 20 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas, įvertinęs eismo įvykio schemą, konstatavo, kad E. D. prieš atlikdama posūkį privalėjo vadovautis KET 150 punkto reikalavimu ir važiuoti ties kelio viduriu. Tačiau jos automobilio padėtis po susidūrimo patvirtina, jog ji šio punkto nevykdė ir suko į kairę ne nuo kelio vidurio arba nuo eismo juostos krašto. E. D. elgėsi nesaugiai, o tai sąlygojo KET 145 punkto pažeidimą, nes ji neįsitikino, kad keisti važiavimo kryptį yra saugu. Ž. P. vairuojamas automobilis ,,Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini), įvertinus, jog E. D. automobilis prieš sukant į kairę buvo nutolęs nuo dešinio kelkraščio 1,7 m, galėjo važiuoti antra eismo juosta ir nekliudomai pravažiuoti E. D. automobilį, jei ši prieš sukdama į kairę būtų įsitikinusi, kad nesukliudys Ž. P. automobiliui, važiavusiam ta pačia kryptimi. Automobilių sugadinimų pobūdis (E. D. automobilio yra sugadinta kairės pusės priekinė dalis, o Ž. P. – priekinis dešinės pusės sparnas ir abejos durelės) yra pagrindas pripažinti, kad E. D. automobilis atsitrenkė į Ž. P. automobilį, t. y. sukdamas į kairę kliudė tiesiai važiavusį automobilį. Nėra pagrindo pripažinti, jog Ž. P. pažeidė KET reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad eismo įvykio priežastis yra E. D. padarytas KET 145 punkto pažeidimas, o tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. E. D. veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį yra kvalifikuota teisingai. Esant įrodytam pažeidimui administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai (ATPK 297 str.), todėl skundas netenkintinas.

II.

E. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai nustatė, kad Gedimino pr. yra dvi vienos krypties eismo juostos, nes yra dvi skirtingų krypčių eismo juostos.

2. Teismas nesvarstė Ž. P. kaltės dėl eismo įvykio klausimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde keliamas byloje esančių įrodymų vertinimo jų patikimumo bei pakankamumo aspektais klausimas. Patikrinusi bylą apeliantės nurodytų argumentų pagrįstumo aspektu, kolegija konstatuoja, kad:

pagal ATPK 297 straipsnį, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai yra išaiškintos (nustatytos) faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Šios aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos, kolegijos manymu, pakankamai argumentuotai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Šitie (teismo išvardinti) įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Apeliantės argumentas dėl eismo juostų skaičiaus negali būti pripažintas pagrįstu, nes KET 13 punkto taikymo požiūriu neatitinka byloje esančios eismo įvykio schemos, iš kurios matyti, kad Gedimino pr. važiuojamosios dalies plotis yra 10 m. Argumentas dėl Ž. P. kaltės klausimo nėra reikšmingas šiai bylai, nes toks klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutari a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nutartis neskundžiamaTeisėjaiAnatolijus Baranovas Gintaras KryževičiusEdvardas Sinkevičius