Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-395-743/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-03-26
Bylos Nr.
1-395-743/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66821-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-395-743/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66821-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 1.2.20.13; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 26 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją byla, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Lazdijų rajono apylinkės teismo: 1) 2014 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsa­ky­­mu pagal Lietu­vos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėne­siais viešų­jų darbų, bausmę atlikęs; 2) 2017 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per penkis mėnesius nuo baudžia­­mojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, glo­bos ir rūpy­bos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenu­siais ar kitais pagalbos reika­lin­gais žmonėmis; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – baus­mės vyk­­dy­mo laikotarpiu įparei­gotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. K., ir 6 mėne­­sius po baudžia­mo­jo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose progra­mo­se, baus­mę atlikęs, teistu­mas neišnykęs; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­­kalstamos veikos padarymui, 2017 m. gruodžio 23 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąjį gimi­naitį – brolį R. K., kuriam konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į kairį antakį, tuo nukentėjusiajam R. K. dėl muštinės kairio antakio žaizdos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą;

be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padary­mui, 2017 m. gruodžio 23 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), būda­mas virtuvės patalpoje, nevykdė 2017 m. gegužės 8 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo paskir­tos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. K., tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinimas pagrįstas byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamojo A. K. parodymais (1 t., b. l. 135–136, 155–156, 169–170), kuriuo­­se savo kaltę jis pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su broliu R. K. 2017 m. gruodžio 23 d. apie pietus į namus grįžo stipriai girtas. Virtuvėje tarp jo ir brolio kilo konfliktas, kurio metu jis vieną kartą kumš­čiu trenkė broliui į galvą, pataikė į kairį antakį, pradėjo bėgti kraujas. Po to brolis išėjo pas moti­ną, gyvenančią tame pačiame kaime. Po kurio laiko jis parėjo namo kartu su motina ir atva­žia­vo policija. Kadangi buvo neblaivus, todėl nepaisė teismo įpareigojimo, dėl ko ne tik nevyk­dė teis­mo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, bet ir padarė naują nusikaltimą, tai yra vėl sumu­šė savo brolį R. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Vilniaus teritorinei ligonių kasai pada­rytą žalą atly­gino.

Nukentėjusiojo R. K. protokolu–pareiškimu ir parodymais (1 t., b. l. 1, 86–87, 91–93, 102–103), iš kurių matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su broliu A. K.. 2017 m. gruodžio 23 d. apie 15 val. virtuvėje tarp jo ir brolio įvyko žodinis konfliktas dėl krosnies kūrenimo, nes brolis norėjo primesti daugiau mal­kų. Kai jis pasakė, kad malkų krosnyje užtenka, brolis susinervino ir vieną kartą dešinės rankos kum­ščiu sudavė jam į kairį antakį, pradėjo bėgti kraujas, jautė fizinį skausmą. Po to jis nuėjo pas mamą G. K., gyvenančią šalia, ir iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai pristatė jį į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur jam susiuvo žaizdą. Vykti pas teismo medicinos ekspertus atsi­sakė, civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos nereikš, pretenzijų broliui neturi ir ateityje netu­rės. Po to, kai 2017 m. gegužės mėn. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, brolis A. išsikraustė gyventi pas mamą, tačiau vėliau nevykdė jam paskirto įpareigojimo gyventi skyrium nuo jo ir sugrįžo gyventi kartu, jie susitikdavo name, koridoriuje ar virtuvėje.

Įvykio vietos apžiūros protokolais (1 t., b. l. 22–30, 32–38), iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo antrame aukšte esan­čioje virtuvėje, kurioje yra ir koklinė dviejų degamųjų skylių krosnis.

Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 t., b. l. 39–42), iš kurio matyti, kad 2017 m. gruodžio 23 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), pranešėjo R. K. brolis A. K., būdamas neblai­vus, konflikto metu smūgiavo rankos kumščiu R. K. į veidą ir prakirto kairės akies antakį; pažymėtas vizualiai matomas sužalojimas – kairio antakio žaizda.

Matavimo prietaisų išdavimo ir priėmimo registracijos žurnalo duomenų išrašais (1 t., b. l. 45–47), iš kurių matyti, kad 2017 m. gruodžio 23 d. alkoholio kiekio matuokliu A. K. nustatytas 3,08 promilių neblaivumas, R. K. – 0,44 promilės neblaivumas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. pG 147/2018 (06) (1 t., b. l. 61), iš kurios matyti, kad R. K. nustatyta muštinė kairio antakio žaizda galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsi­trenkiant į kietus bukus daiktus, ir vieno trauminio poveikio pasekmėje. Sužalojimas kvalifikuo­ti­nas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Liudytojo, gydytojo J. P. parodymais (1 t., b. l. 81–82), iš kurių matyti, kad 2017 m. gruodžio 23 d. dirbo Lazdijų ligoninės priėmimo skyriuje. Apie 16 val. buvo pristatytas po buitinio konflikto R. K., kuriam diagnozuota kairio antakio muštinė žaizda be aktyvaus kraujavimo. Žaizda buvo išplauta ir susiūta.

Liudytojos G. O. K. parodymais (1 t., b. l. 111–112), iš kurių matyti, kad ji yra R. K. ir A. K. mama. Sūnūs gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 23 d. apie 15 val. į jos namus atėjęs sūnus R. pasakė, kad jį sumušė brolis A., virtu­­vėje sudavė smūgį kumš­čiu į veidą. Buvo prakirstas R. kairys antakis, iš jo bėgo krau­jas. R. iškvietė poli­ci­ją, kadangi A. prieš jį smurtavo ne pirmą kartą. Jai žinoma, kad sūnui A. yra paskirta baudžia­mojo poveikio priemonė įpareigojimas gyventi atskirai nuo R. Kol nevartoja alko­ho­lio, A. yra ramus, tačiau kai išgeria, dažnai konfliktuoja su R.

Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 243 straipsnį (1 t., b. l. 10), iš kurio matyti, kad 2017 m. gruodžio 23 d. A. K. dar nebuvo pasibaigęs bausmės vykdymo laikotarpis, jis baigėsi tik 2018 m. sausio 25 d.

Teismo 2017 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 15–17), iš kurio matyti, kad A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 daly­je, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam skirtas laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įparei­gojant per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirb­­ti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; paskirtos baudžia­­mojo poveikio priemonės – bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigotas gyventi skyrium nuo nuken­­tėjusiojo R. K., ir šešis mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo daly­vau­ti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus raštais (2 t., b. l. 20, 21), iš kurių matyti, kad A. K. į Probacijos registrą įrašytas 2017 m. gegužės 29 d., pirmo atvykimo į probacijos tarnybą metu, 2017 m. birželio 2 d., buvo pasirašytinai supažin­din­tas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis; laisvės apribojimo bausmės laikas pasibaigė 2018 m. sausio 25 d.

Liudytojos V. K. parodymais (1 t., b. l. 114–115), iš kurių matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), mūrinio namo pirmame aukšte. Antra­me aukšte gyvena broliai R. ir A. K., kurie dažnai tarpusavyje konflik­tuo­ja, ypač kai būna vartoję alkoholio. Žino, kad 2017 m. pradžioje buvo atliekamas ikiteisminis tyri­­­mas dėl to, kad A. buvo sumušęs brolį R. R. jai sakė, kad 2017 m. gegu­žės mėn., pagal teismo baudžiamąjį įsakymą A. buvo įpareigotas gyventi sky­rium nuo jo. Iš karto po teismo paskirto įpareigojimo A. išsikraustė gyventi pas motiną G. O. K., tačiau vėliau sugrįžo gyventi pas R. Po kurio laiko ji kelis kartus vėl gir­dėjo tarp jų vyku­sius žodinius konfliktus. R. jai sakė, kad 2017 m. gruodžio 23 d. A. vėl jį sumu­šė. Ji pati minėtą dieną nebuvo namuose, todėl įvykio nematė, barnių negirdėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Kaltinamasis smurtavo prieš savo brolį, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Be to jis vengė atlikti baudžiamojo povei­­kio priemonę, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straips­­nį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­ma­jam skirti areštą. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsaky­mu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 41–43, 45).

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 12, 243 straipsniai). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripa­žin­tina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusi­kalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

A. K. teistas už analogišką nusikalstamą veiką prieš tą patį nukentėju­sįjį (2 t., b. l. 5–9, 11–14, 15–17), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 22–27), bedarbis, nedarbo draudi­mo išmokos negauna (2 t., b. l. 29), gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje nuro­dy­ta, kad gyvena kartu su broliu, mėgsta išgerti, konfliktuoja su broliu (2 t., b. l. 33), psichikos ir priklau­somybių ligų registruose neįrašytas (2 t., b. l. 37).

Įvertinus padarytų nusikalstamų veikos pobūdį, pavojingumą, skaičių, kaltinamojo asme­ny­bę, jam skirtinos BK 140 straipsnio 2 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytos alternatyvios bausmės, kurias siūlo ir prokurorė, – areštas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charak­­terizuojančius duomenis, į tai, kad yra viena jo atsako­my­­­­bę leng­vinanti aplinkybė ir dvi atsa­ko­­mybę sunki­nančios aplinkybės. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūlomos artimos vidur­kiui arešto bausmės (BK 49 straipsnio 3 dalis) yra tinkamos bausmės kaltinamajam (BK 61 straipsnis). Paskir­tos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sude­dant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pride­dant švelnesnę bausmę.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisi­­­pažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straips­nis).

Siekiant užtikrinti nekliudomą baudžiamojo įsakymo įvykdymą kaltinamajam paskirta kardo­­­­moji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti įsiteisėjusį baudžia­mąjį įsakymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respub­likos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje, ir skirti:

- už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, – 50 (penkiasdešimt) parų arešto;

- už veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sude­dant ir paskirti subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paski­­riant sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 24 d. (vieną parą).

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradė­jus vykdyti įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą.

Išaiškinti A. K., jog:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašy­­mą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proce­so kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Asta Vailionienė