- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-03-26
- Bylos Nr.
- 1-395-743/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66821-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė
išnagrinėjo baudžiamąją byla, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Lazdijų rajono apylinkės teismo: 1) 2014 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiais viešųjų darbų, bausmę atlikęs; 2) 2017 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. K., ir 6 mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. gruodžio 23 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąjį giminaitį – brolį R. K., kuriam konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į kairį antakį, tuo nukentėjusiajam R. K. dėl muštinės kairio antakio žaizdos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą;
be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. gruodžio 23 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas virtuvės patalpoje, nevykdė 2017 m. gegužės 8 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. K., tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinimas pagrįstas byloje surinktais įrodymais.
Kaltinamojo A. K. parodymais (1 t., b. l. 135–136, 155–156, 169–170), kuriuose savo kaltę jis pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su broliu R. K. 2017 m. gruodžio 23 d. apie pietus į namus grįžo stipriai girtas. Virtuvėje tarp jo ir brolio kilo konfliktas, kurio metu jis vieną kartą kumščiu trenkė broliui į galvą, pataikė į kairį antakį, pradėjo bėgti kraujas. Po to brolis išėjo pas motiną, gyvenančią tame pačiame kaime. Po kurio laiko jis parėjo namo kartu su motina ir atvažiavo policija. Kadangi buvo neblaivus, todėl nepaisė teismo įpareigojimo, dėl ko ne tik nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, bet ir padarė naują nusikaltimą, tai yra vėl sumušė savo brolį R. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą atlygino.
Nukentėjusiojo R. K. protokolu–pareiškimu ir parodymais (1 t., b. l. 1, 86–87, 91–93, 102–103), iš kurių matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su broliu A. K.. 2017 m. gruodžio 23 d. apie 15 val. virtuvėje tarp jo ir brolio įvyko žodinis konfliktas dėl krosnies kūrenimo, nes brolis norėjo primesti daugiau malkų. Kai jis pasakė, kad malkų krosnyje užtenka, brolis susinervino ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į kairį antakį, pradėjo bėgti kraujas, jautė fizinį skausmą. Po to jis nuėjo pas mamą G. K., gyvenančią šalia, ir iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai pristatė jį į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur jam susiuvo žaizdą. Vykti pas teismo medicinos ekspertus atsisakė, civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos nereikš, pretenzijų broliui neturi ir ateityje neturės. Po to, kai 2017 m. gegužės mėn. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, brolis A. išsikraustė gyventi pas mamą, tačiau vėliau nevykdė jam paskirto įpareigojimo gyventi skyrium nuo jo ir sugrįžo gyventi kartu, jie susitikdavo name, koridoriuje ar virtuvėje.
Įvykio vietos apžiūros protokolais (1 t., b. l. 22–30, 32–38), iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo antrame aukšte esančioje virtuvėje, kurioje yra ir koklinė dviejų degamųjų skylių krosnis.
Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 t., b. l. 39–42), iš kurio matyti, kad 2017 m. gruodžio 23 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), pranešėjo R. K. brolis A. K., būdamas neblaivus, konflikto metu smūgiavo rankos kumščiu R. K. į veidą ir prakirto kairės akies antakį; pažymėtas vizualiai matomas sužalojimas – kairio antakio žaizda.
Matavimo prietaisų išdavimo ir priėmimo registracijos žurnalo duomenų išrašais (1 t., b. l. 45–47), iš kurių matyti, kad 2017 m. gruodžio 23 d. alkoholio kiekio matuokliu A. K. nustatytas 3,08 promilių neblaivumas, R. K. – 0,44 promilės neblaivumas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. pG 147/2018 (06) (1 t., b. l. 61), iš kurios matyti, kad R. K. nustatyta muštinė kairio antakio žaizda galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, ir vieno trauminio poveikio pasekmėje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.
Liudytojo, gydytojo J. P. parodymais (1 t., b. l. 81–82), iš kurių matyti, kad 2017 m. gruodžio 23 d. dirbo Lazdijų ligoninės priėmimo skyriuje. Apie 16 val. buvo pristatytas po buitinio konflikto R. K., kuriam diagnozuota kairio antakio muštinė žaizda be aktyvaus kraujavimo. Žaizda buvo išplauta ir susiūta.
Liudytojos G. O. K. parodymais (1 t., b. l. 111–112), iš kurių matyti, kad ji yra R. K. ir A. K. mama. Sūnūs gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 23 d. apie 15 val. į jos namus atėjęs sūnus R. pasakė, kad jį sumušė brolis A., virtuvėje sudavė smūgį kumščiu į veidą. Buvo prakirstas R. kairys antakis, iš jo bėgo kraujas. R. iškvietė policiją, kadangi A. prieš jį smurtavo ne pirmą kartą. Jai žinoma, kad sūnui A. yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas gyventi atskirai nuo R. Kol nevartoja alkoholio, A. yra ramus, tačiau kai išgeria, dažnai konfliktuoja su R.
Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 243 straipsnį (1 t., b. l. 10), iš kurio matyti, kad 2017 m. gruodžio 23 d. A. K. dar nebuvo pasibaigęs bausmės vykdymo laikotarpis, jis baigėsi tik 2018 m. sausio 25 d.
Teismo 2017 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 15–17), iš kurio matyti, kad A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam skirtas laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. K., ir šešis mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus raštais (2 t., b. l. 20, 21), iš kurių matyti, kad A. K. į Probacijos registrą įrašytas 2017 m. gegužės 29 d., pirmo atvykimo į probacijos tarnybą metu, 2017 m. birželio 2 d., buvo pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis; laisvės apribojimo bausmės laikas pasibaigė 2018 m. sausio 25 d.
Liudytojos V. K. parodymais (1 t., b. l. 114–115), iš kurių matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), mūrinio namo pirmame aukšte. Antrame aukšte gyvena broliai R. ir A. K., kurie dažnai tarpusavyje konfliktuoja, ypač kai būna vartoję alkoholio. Žino, kad 2017 m. pradžioje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad A. buvo sumušęs brolį R. R. jai sakė, kad 2017 m. gegužės mėn., pagal teismo baudžiamąjį įsakymą A. buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo jo. Iš karto po teismo paskirto įpareigojimo A. išsikraustė gyventi pas motiną G. O. K., tačiau vėliau sugrįžo gyventi pas R. Po kurio laiko ji kelis kartus vėl girdėjo tarp jų vykusius žodinius konfliktus. R. jai sakė, kad 2017 m. gruodžio 23 d. A. vėl jį sumušė. Ji pati minėtą dieną nebuvo namuose, todėl įvykio nematė, barnių negirdėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Kaltinamasis smurtavo prieš savo brolį, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Be to jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam skirti areštą. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 41–43, 45).
Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 12, 243 straipsniai). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
A. K. teistas už analogišką nusikalstamą veiką prieš tą patį nukentėjusįjį (2 t., b. l. 5–9, 11–14, 15–17), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 22–27), bedarbis, nedarbo draudimo išmokos negauna (2 t., b. l. 29), gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad gyvena kartu su broliu, mėgsta išgerti, konfliktuoja su broliu (2 t., b. l. 33), psichikos ir priklausomybių ligų registruose neįrašytas (2 t., b. l. 37).
Įvertinus padarytų nusikalstamų veikos pobūdį, pavojingumą, skaičių, kaltinamojo asmenybę, jam skirtinos BK 140 straipsnio 2 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytos alternatyvios bausmės, kurias siūlo ir prokurorė, – areštas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūlomos artimos vidurkiui arešto bausmės (BK 49 straipsnio 3 dalis) yra tinkamos bausmės kaltinamajam (BK 61 straipsnis). Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).
Siekiant užtikrinti nekliudomą baudžiamojo įsakymo įvykdymą kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje, ir skirti:
- už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, – 50 (penkiasdešimt) parų arešto;
- už veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, – 20 (dvidešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 24 d. (vieną parą).
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.