Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“ ieškinį atsakovei E. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė (ankstesnis pavadinimas UAB „KLI LT“) su atsakove 2015 m. lapkričio 4 d. sudarė Elektroninių ryšių televizijos paslaugų teikimo sutartį Nr. 15219S, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti prisijungimo prie televizijos paslaugą, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo naudotis paslaugomis mažiausiai 12 mėnesių laikotarpį ir mokėti už suteiktas paslaugas. Pasak ieškovės, ji savo įsipareigojimus atsakovei vykdė tinkamai ir laiku, tuo tarpu atsakovė nustojo mokėti už paslaugas, todėl 2016 m. liepos 4 d. sutartis buvo nutraukta. Atsižvelgiant į tai, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. liepos 31 d. susidarė 41,47 Eur įsiskolinimas.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė, ieškovei iš atsakovės priteistina 41,47 Eur skolos ir 12,49 Eur skolos administravimo išlaidų.

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 30,39 Eur delspinigių ir 18,00 Eur netesybų.

Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo paslaugų sutartis, todėl teismas ex officio (lot. – pagal pareigas) imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis.). Nagrinėjamu atveju sutarčių pažeidimai pasireiškė sutartinių įmokų nemokėjimu. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą kreditorius negali reikalauti ir netesybų, ir nuostolių. Iš Elektroninių ryšių televizijos paslaugų teikimo sutarties 6.4 punkto, matyti, jog šalys susitarė dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 30,39 Eur, tačiau ieškovė taip pat reikalauja iš atsakovės priteisti ir 18,00 Eur netesybų. Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovė teigia, kad pastarosios netesybos priskaičiuotos už sutarties nutraukimą, tačiau tokiu atveju, laikytina, jog už atsakovės padarytą tą patį pažeidimą (įmokų nemokėjimą) įtvirtintos dvigubos netesybos, kurios pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo dvigubų netesybų, mažesnioji netesybų suma įskaitytina į didesnę (delspinigių) sumą ir iš atsakovės priteistina 30,39 Eur delspinigių, o reikalavimas dėl 18,00 Eur netesybų priteisimo atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas patenkino 82,41 procentų (84,35 Eur x 100 proc. / 102,35 Eur) reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 12,36 Eur (15,00 Eur žyminio mokesčio x 82,41 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Besmegeniai“, juridinio asmens kodas 267258020, naudai:

– 41,47 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 47 ct) skolos;

– 30,39 Eur (trisdešimt eurų 39 ct) delspinigių;

– 12,49 Eur (dvylika eurų 49 ct) skolos administravimo išlaidų;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 84,35 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. birželio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 12,36 Eur (dvylika eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį teismą.