- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-03
- Bylos Nr.
- 1S-8-498/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00761-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- P. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
P. D. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį 6 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 12 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 12 d. Neatlikta bausmės dalis – 4 metai 5 mėnesiai 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m lapkričio 2 d., dieną).Komisija 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam P. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam P. D., konstatavęs, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį P. D. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat teismas padarė išvadą, kad P. D. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Nuteistasis P. D. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamoje nutartyje nustatytos skundo autorių teigiamai charakterizuojančias aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, skunde nurodoma, kad toks teiginys sumenkina lygtinio paleidimo esmę – įstatymų leidėjas numatė galimybę nuteistiesiems, atitinkantiems formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus, būti paleistiems lygtinai iš pataisos įstaigos. Pažymima, kad lygtinio paleidimo galimybė apeliantą skatino nuo pat pirmos dienos siekti šio tikslo. Tačiau, vertinant teismo motyvus, galima suprasti, kad nuteistojo pastangos yra nereikšmingos ir nevertinamos.Skunde pabrėžiama, kad skundo autorius nuo pat pirmos dienos, atvykęs į pataisos įstaigą, įsijungė į kultūrinę veiklą. Juo pasitikėjo (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) kultūros centras, - leido dirbti su vaikais. 2016 m. jis pastatė kalėdinį spektaklį, vaidinimas laimėjo pirmą vietą savo grupėje. Parašė ir išmokė vaikus kalėdinių dainų. Už šį darbą buvo apdovanotas. Vaikus mokė, kad yra ir šventų dalykų, kurių negalima išduoti, iš jų tyčiotis, tai - Dievas, Tėvynė ir Motina. Parašė dainelę. Šiuo metu jis stato paties parašytą pjesę pagal Vydūną – „Šarūnas“, kurią skiria Lietuvos 100-čiui. Taigi, teigiama, kad skundo autorius nėra pavojingas visuomenei. Be to, jo padaryta veika yra netyčinė, todėl nusikalstamo elgesio rizika negali būti nei mažinama, nei didinama.Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundo autorius neprisipažino padaręs nusikaltimą, skunde teigiama, kad tai netiesa, apeliantas tik nesutiko, kad Š. S. žuvo eismo įvykio metu, nes jis mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje po operacijos, atsiradus komplikacijoms, praėjus 10 dienų nuo eismo įvykio. Dėl to atsirado teiginys – „neprisipažino“. Pažymima, kad skundo autorius nukentėjusiesiems pareiškė užuojautą ir apgailestavo dėl įvykio. Apelianto manymu, užuojauta ir apgailestavimas paliečia gilesnius jausmus nei „norminis“ atsiprašymas. Be to, skundo autoriaus „atsiprašymus“ ar „neatsiprašymus“ jau įvertino teismas, skirdamas jam bausmę.Skunde tvirtinama, kad šiuo metu turėtų būti vertinamas apelianto elgesys, poelgiai bausmės atlikimo vietoje, kaip jis stengiasi „išpirkti“ savo kaltę. Akcentuojama, kad skundo autorius pastoviai - kiekvieną mėnesį moka teismo priteistą materialinę ir moralinę žalą, jau yra padengta apie 15000 Eur iš jo ir jo žmonos pensijų bei honoraro. Teigiama, kad taikius, apeliantui lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, jis greičiau padengtų visą priteistą sumą. Dainų atlikėjai, kompozitoriai, aktoriai siūlo rengti koncertus, kur būtų atliekamos jo tekstams parašytos dainos. Jų yra 29. Būtų skaitomos jo eilės. Dalyvautų - V. Š., E. K., A. L., N. Š., A. J., V. R., F. J., A. P., V. M., B. M. ((duomenys neskelbtini)). Jo kūriniai bus atliekami Dainų šventėje. Keliamos abejonės, kur pirmosios instancijos teismas įžvelgė išliekantį nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantį veiksnį, artimą kriminogeniniams veiksniams, - lėšų tvarkymą (priteista 76854,63 Eur civilinis ieškinys). Pažymima, kad skundo autoriaus pragyvenimo šaltinis yra jo ir žmonos pensijos bei honoraras už kūrybinę veiklą, kuria, būdamas kolonijoje, ji negali užsiimti, nes yra apribotos jo teisės, neleista net filmuotis „(duomenys neskelbtini)“ seriale. Būnant kolonijoje, lėšos pačios nesitvarko.Skunde teigiama, kad apeliantui diagnozuotos ligos – prostatos vėžys, hipertonija, širdies nepakankamumas – implantuotas širdies stimuliatorius, aritmija, galvos smegenų išeminė liga, privertė jį priimti galutinį sprendimą daugiau nevairuoti jokios transporto priemonės, nes bet kuriuo momentu jis gali prarasti sąmonę, atmintį, orientaciją. Pabrėžiama, kad skundo autoriui esant pataisos įstaigoje sveikata prastėja, taip pat nesustoja metai, jam suėjo 80 metų. Anot apelianto, lygtinis paleidimas atitiktų ne tik jo, bet ir valstybės interesus, - nereikėtų jo išlaikyti, o ir jis pats galėtų prižiūrėti savo sunkiai sergančią žmoną, kuri dabar yra viena, jie daugiau nieko neturi.
Nuteistojo P. D. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 12 balų. Taigi, P. D. formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas.Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, jog nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesyje viso bausmės atlikimo metu tam tikri teigiami pokyčiai yra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, nepažeidė pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, skatintas 4 kartus, nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Tačiau paminėtos aplinkybės nėra pakankamos spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, kad jo mąstymo, požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus, pokyčiai yra pakankami pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Taigi, įvertintina ir tai, kad P. D. nusikalstama veika susijusi su negrįžtamų pasekmių (žmogaus mirtis) sukėlimu, vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, tačiau nuteistojo mąstymas ir elgesys, susijęs su savo veiksmų vertinimu, kelia abejonių pakankama jo korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis neprisipažino padaręs nusikaltimą, neteisinga, kadangi jis tik nesutiko, kad Š. S. žuvo eismo įvykio metu, nes jis mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje po operacijos, atsiradus komplikacijoms, praėjus 10 dienų nuo eismo įvykio, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog P. D. neprisiima atsakomybės už savo padarytą teisės pažeidimą, teigia jog jis nepadarė nusikaltimo ir ne jis partrenkė dviratininką. Be to, šioje išvadoje nustatyta, kad nuteistasis nepripažįsta aplinkybės, jog buvo apsvaigęs, teigia, kad vartojo vaistus, dėl ko alkotesteris parodė apsvaigimą nuo alkoholio. Taip pat socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nors P. D. supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Be to, abejonių, kad nuteistasis laisvėje sugebės laikytis probuojamojo pareigų, kelia jo lėšų tvarkymo specifika. Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 20 d. pažyma apie gautus vykdomuosius raštus patvirtina, kad P. D. vardu gauti vykdomieji patvarkymai dėl skolos išieškojimo net 76854,63 Eur sumai, kuri neišieškota. Nors iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nuostata į darbą teigiama, jis turi aukštąjį išsilavinimą, prieš patekdamas į atvirąją koloniją dirbo aktoriumi ir režisieriumi, nuo 2000 m. išėjo į pensiją ir dirbo kaip laisvai samdomas darbuotojas, nuteistajam priteisto civilinio ieškinio padengimui atskaičiuojama iš jo pensijos ir honoraro, o pats nuteistasis skunde nurodo, kad jis atlygino apie 15 000 Eur, taikius jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, jis greičiau padengtų visą priteistą sumą, kadangi jam siūloma rengti koncertus, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių nurodytus skundo autoriaus teiginius, bylos medžiagoje nėra. Taigi, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Juo labiau, kad nuteistajam vis dar nustatomi net du veiksniai, artimi kriminogeniniams veiksniams (lėšų tvarkymas – priteistas civilinis ieškinys; mąstymas ir elgesys – pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių). Dėl skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su P. D. sveikatos problemomis, pažymėtina, kad klausimas dėl nuteistojo galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę gali būti sprendžiamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu pagal BPK 359 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad BK 76 straipsnyje numatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada.Apibendrinant visa kas nurodyta, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių padarytas pagrįstas ir teisingas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Taigi, Komisijos galutinė išvada taikyti lygtinį paleidimą P. D. suformuota nepakankamai įvertinus materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo teismas motyvavo, jį pagrindė, BVK nuostatų nepažeidė, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos teisingai, todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo P. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.