- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 2YT-575-1024/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-02202-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Pareiškėjas
- D. P., A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. P. ir A. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos kreipėsi į teismą prašydamos atnaujinti terminą pareiškėjoms paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, atsiradusio po jų mamos Z. G. mirties. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų mama Z. G.. Po jos mirties, dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į Plungės rajono notaro biurą nesikreipė nė viena iš pareiškėjų, nes po mamos mirties, jos patyrė savotišką stresą, depresiją bei nerimą dėl artimo žmogaus netekties, ilgą laiką gedėjo, nežinojo įstatymų. Be to, dukros tarp savęs buvo susitarusios, kad visas mamos turtas, piniginės lėšos, po mamos mirties atitenka pareiškėjai D. P., nes tokia buvo mirusios mamos valia, notariniais dokumentais. D. P. su sutuoktiniu, po mamos mirties išvyko į Norvegiją ir ilgą laiką negrįžo į Lietuvą. Grįžusi į Lietuvą bandė iš AB „Swedbank“ banko išimti mirusios mamos pinigines lėšas, tačiau banko darbuotoja paaiškino, kad mirusios Z. G. asmeninė sąskaita yra blokuojama dėl jos mirties. Nuvykus į notaro kontorą ir pareiškus norą paveldėti mamos turtą, buvo išaiškinta, jog yra pradelstas palikimo priėmimo terminas, o norint jį atstatyti, reikia kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra bei bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotam asmeniui tinkamai pranešus apie bylos nagrinėjimą ir jo atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėja D. P. palaikė savo pareiškimą, papildomai paaiškino, kad mirus mamai patyrė didelį stresą, šoką, be to, jos jaunesnioji dukra turėjo gimdyti vaikelį, todėl ji su vyru po mamos mirties netrukus išvyko į Norvegiją pas dukrą. Į notarą dėl palikimo nesikreipė dar ir dėl to, kad galvojo, kad visas turtas jau ir taip priklauso jai, nes su mama buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, daugiau turto mama neturėjo. 2017 metų rugpjūčio mėnesį mamos vardu atėjo pranešimas iš Swedbank banko, ir nuvykusi į banką ji sužinojo, kad mamos vardu atidarytoje sąskaitoje yra pinigų, tačiau notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijmą, nes jau buvo praleista terminas.
Teismo posėdžio metu pareiškėja A. V. palaikė savo pareiškimą, papildomai paaiškino, kad dėl palikimo priėmimo po mamos mirties pas notaraą nesikreipė, kadangi žinojo, kad visas turtas po mamos mirties priklausys seseriai, galvojo, kad sesuo ir susitvarkys visus dokumentus. Apie sąskaitoje esančius pinigus sužinojo iš sesers.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų mama Z. G. (b. l. 8). Po Z. G. mirties per nustatytą įstatymo trijų mėnesių terminą niekas į Plungės rajono 1-jį notaro biurą nesikreipė. Testamentų registre duomenų apie velionės palikimo priėmimo/atsisakymo faktą taip pat nėra (b. l. 40). Iš 2004-10-20 testamento matyti, jog Z. G. visą jai priklausantį turtą paliko dukrai D. P. (b. l. 15). 2016 m. birželio 2 d. įgaliojimas patvirtina, jog Z. G. buvo įgaliojusi savo dukrą D. P. tvarkyti, valdyti, disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, esančiomis AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Iš 2014 m. spalio 24 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties matyti, jog Z. G. perdavė nekilnojamąjį turtą savo dukrai ir jos sutuoktiniui (b. l. 16-31). 2017 m. gruodžio 4 d. teisme gautas pareiškėjų pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą pažymėtina tai, kad pareiškėjoms terminas palikimui priimti po jų motinos Z. G. mirties pasibaigė 2017 m. rugpjūčio 16 d., o pareiškėjos į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti kreipėsi 2017 m. gruodžio 4 d., t. y. praėjus mažiau nei keturiems mėnesiams. Pareiškėjos palikimo nepriėmė dėl savo pablogėjusios sveikatos būklės, įstatymų nežinojimo bei dėl to, kad pareiškėja D. P. po mamos mirties buvo išvykusi iš Lietuvos, o tik grįžus sužinojo, kad turėjo priimti palikimą. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, dėl kurių jos praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla neužvesta, konstatuotina, kad terminas palikimui, atsiradusiam po Z. G. mirties yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 576-582 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjoms D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jų motinos Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.