Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-542-166/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-02
Bylos Nr.
1A-542-166/2016
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00199-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Jurgita Kolyčienė, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
T. B.
Advokatai
Rolandas Mištautas
Kategorijos
  • 2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-542-166/2016

Teisėjas R. Rainys Teisėja Alberta Baltušytė Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00199-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.;2.4.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Arūno Kisieliaus, Jurgitos Kolyčienės,sekretoriaujant Žymantei Lelešiūtei,dalyvaujant prokurorei Aušrai Balžekaitei,gynėjui advokatui Rolandui Mištautui,nuteistajam T. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžio kuriuo:

T. B. pripažintas kaltu padarius:

LR BK 184 str. 2 ir 4 d. numatytą nusikaltimą ir paskirta 1 metai laisvės atėmimo;

LR BK 223 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirta 30 parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., 65 str. 1 d. „a“ p. p. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) parų laisvės atėmimo bausmė.

Taikytas LR BK 67, 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per 2 metus ir 10 mėnesių BUAB „duomenys neskelbtini“ atlyginti 19 819.60 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 9 d., 65 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-11-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu (pakeistu 2016-04-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 10 (dešimt) parų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams ir įpareigojant per 2 metus ir 10 mėnesių BUAB „duomenys neskelbtini“ atlyginti 19 819.60 Eur turtinę žalą, ir 300 MGL baudą bei turto už 35503 Eur konfiskavimą.

Į bausmės laiką įskaityta pagal 2014-11-14 nuosprendį (pakeistą 2016-04-13 nutartimi) atlikta bausmės dalis.

Priteista iš T. B. BUAB „duomenys neskelbtini“ naudai 19 819.60 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis nuo 2009-10-20 iki 2011-08-26 oficialiai būdamas UAB „duomenys neskelbtini“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tačiau realiai būdamas direktoriumi valdė UAB „duomenys neskelbtini“ ir jos turtą iki 2011-09-13, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835) 37 str. nuostatas ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą, teisę laisvai disponuoti bendrovės banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais prieš priimant 2010-11-05 įsakymą skirti UAB „duomenys neskelbtini“ kasininku A. V., neįformino dokumentų apie kasoje esančių grynųjų pinigų perdavimą A. V. jį paskyrus į kasininko pareigas, o vėliau 2011-06-20 UAB „duomenys neskelbtini“ kasininko pareigas einančiam A. V. neatvykus į darbą, nepaskyrė inventorizacijos komisijos, neorganizavo kasos grynųjų pinigų perskaičiavimo, neatliko inventorizacijos bei grynųjų pinigų, esančių kasoje perdavimo, neįformino UAB „duomenys neskelbtini“ grynųjų pinigų likučio 2011-06-20 dienai 68121,62 Lt, neskyrė kito asmens eiti UAB „duomenys neskelbtini“ kasininko pareigas, tokiu būdu jis, būdamas atsakingas už UAB „duomenys neskelbtini“ kasą iki 2011-08-26 UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkų susirinkimo, kurio metu buvo nuspręsta jį atleisti iš direktoriaus pareigų, įpareigojant sudarytai komisijai perduoti UAB „duomenys neskelbtini“ visą materialųjį ir nematerialųjį turtą, jis 2011-09-13 perdavimo aktu neperdavė UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkei M. M. 2011-08-26 dienai kasoje turėjusio būti 68 443,12 Lt UAB „duomenys neskelbtini“ pinigų likučio, nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad šie pinigai buvo teisėtai panaudoti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklai, ir tokiu būdu per neatsargumą prarado jam patikėtą, UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą, 68 443,12 Lt.

Be to, jis nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

jis, nuo 2009-10-20 iki 2011-08-26 oficialiai būdamas UAB „duomenys neskelbtini“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tačiau realiai būdamas direktoriumi valdė UAB „duomenys neskelbtini“ ir jos turtą iki 2011-09-13,

pagal 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatas - uUž apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas" būdamas atsakingas už UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos organizavimą laikotarpyje nuo 2010-09-30 iki 2011-09-13,

vadovaujantis 2011-09-13, pagal 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2d. nuostata „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ būdamas atsakingas už jo pasirašytų dokumentų teisėtumą ir teisingumą,

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. -nuostatą, kad: „Į apskaitų privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu" ir 13 str. 3 d. nuostatą, kad ,,įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus rekvizitus", nes dėl aplaidumo neįsitikinęs iš kokio ūkio subjekto perka prekes, neįsitikinęs dėl vieno iš apskaitos dokumento rekvizito tikrumo pasirašė ir įtraukė į T. B. kaip UAB „duomenys neskelbtini“ atskaitingo asmens 2011-08-31 avanso apyskaitą 2011-08-01 išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, 2011-08-30 išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą prekėms, kurių pardavėjas R. L. nepardavė;

nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 22 str., kuriame nustatyta Reprezentacinių sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams tvarka. Nesilaikė valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimo, kuriama nurodyta, kad be sąskaitos faktūros, ar kitų teisės aktais nustatytų dokumentų, patvirtinančių prekių ar paslaugų įsigijimą, turintį visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 dalyje nustatytus privalomus rekvizitus, įmonėje turi būti įforminti: „reprezentacinėms sąnaudoms pagrįsti surašomi laisvos formos aktai, kurie yra vienas iš svarbiausių dokumentų priskiriant šias išlaidas reprezentacinėms sąnaudoms. <...> minėti aktai turi būti patvirtinti įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens ir vyriausiojo finansininko arba įgalioto asmens". „Įmonė siekdama, kad mokesčių administratoriui nekiltų abejonių dėl patirtų sąnaudų kvalifikavimo, reprezentacinių sąnaudų nurašymo akte turėtų nurodyti ūkinės finansinės operacijos turinį, kuris aiškiai nusakytų operacijos esmę. <...> minėtame akte turi būti užfiksuoti tokie duomenys, kurie įrodytų, kad patirtos išlaidos atitinka reprezentacines sąnaudas apibrėžiančius kriterijus“. Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 13 str., kuriame numatyti privalomi rekvizitai, nes:

į UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus T. B. 2011 m. rugpjūčio mėn. avanso apyskaitą įtraukta operacija, apmokėjimas už maitinimą UAB „duomenys neskelbtini“ pagal 2011-08-01 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GIN 1540 ir 2011-08-01 kasos pajamų orderio kvitas serija GIN Nr. 1767 2584,50 Lt sumai. Nurodytoje sąskaitoje faktūroje įrašyta tik „už maitinimą“, nenurodant nei prekių pavadinimų, nei kiekių, nei kainų ir neįforminti teisės aktais numatyti privalomi pildomi dokumentai, todėl šios sumos negalima priskirti prie reprezentacinėmis sąnaudomis laikomų atskaitymų;

pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintas taisykles „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo", šių taisyklių 26 p. reikalavimus, kuriuo reglamentuota, kad: „Jeigu kasininkas neatvyksta į darbą dėl ligos ar kitų priežasčių arba su juo nutraukiama darbo sutartis, jam patikėtus pinigus perskaičiuoja įmonės vadovo paskirta inventorizacijos komisija dalyvaujant kitam įmonės vadovo įsakymu paskirtam kasininkui. Surašomas pinigų inventorizavimo aprašas, kurį pasirašo minėtieji asmenys“, nes:

nepaskyrė inventorizacijos komisijos, neorganizavo kasos grynųjų pinigų perskaičiavimo, inventorizacijos bei grynųjų pinigų, esančių kasoje perdavimo, 2011-06-20 neatvykus į darbą kasininko pareigas einančiam kasininkui A. V..

Dėl išvardintų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei įvertinti įmonės turto nuo 2010-09-30 iki 2011-09-13.

Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., 4 d., 223 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo panaikinti 2016 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismas buvo nenuoseklus, neadekvačiai ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, dėl ko klaidingai interpretavo faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė įstatymą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Pažymima, kad nei ikteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu žalos atsiradimo faktas šioje byloje nebuvo neabejotinai įrodytas. Apelianto manymu šioje byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų (duomenų), pagrindžiančių tai, kad kaltinime nurodyta pinigų suma -68 443,12 Lt nebuvo panaudota bendrovės reikmėms, t.y. kurui pirkti. Nurodoma, jog atvejais, kaip šis, jei iš įmonės nors ir neteisėtai, t.y. nesant patvirtinančių dokumentų, paimtu turtu disponuojama šios įmonės naudai (interesais), turtinė žala, būdinga turto pasisavinimui bei iššvaistymui, nėra padaroma, todėl tokia veika nei pagal BK 183 str., nei pagal 184 str. nekvalifikuotina. Pasak apelianto turi būti neginčijamai įrodyta, kad T. B., būdamas UAB „duomenys neskelbtini" direktoriumi ir turėdamas teisę laisvai disponuoti bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais, realiai disponavo inter alia pinigų suma - 68 443,12 Lt, kurios iššvaistymu yra kaltinamas. Tačiau byloje nenustatyta faktinių aplinkybių patvirtinančių, jog 2011-08-26 dienai užfiksuotas UAB „duomenys neskelbtini" kasos likutis 68 443,12 Lt realiai egzistavo ir juos T. B. ne tik, kad privalėjo, bet turėjo realią galimybę perduoti UAB „duomenys neskelbtini" akcininkei M. M..

Atkreipiamas dėmesys, kad UAB „duomenys neskelbtini" buhalterinę apskaitą tvarkė vyriausioji buhalterė N. P., kuri ir atliko visus buhalterinius įrašus, kuri pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymą neįpareigota įsitikinti ir tikrinti šiuo atveju finansinės operacijos turinio, todėl jos buhalterijoje užfiksuoti duomenys gali neatitikti pačios operacijos ar turto būklės turinio, o tai sąlygoja, jog faktiškai 2011- 08-26 dienai užfiksuotas UAB „duomenys neskelbtini" kasos likutis 68 443,12 Lt galėjo faktiškai ir neegzistuoti. Pažymima, kad bendrovėje egzistavo tik "virtuali" kasa. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad labai svarbi aplinkybė yra kasos likučio susidarymo aplinkybės, priežastys ir laikas. Pasak apelianto, svarbu tai, kad pinigų likutis yra atsiradęs dar tuo metu, kai atsakingas už kasą buvo A. V., bei tai, kad faktinės bylos aplinklybės byloja ir apie tai, jog realiai bendrovei vadovavo A. V., o T. B. paprasčiausiai buvo A. V. statytinis. Šias aplinkybes patvirtino apklausta teismo posėdžio metu N. P.. Pažymima, jog T. B. buvo tik administracijos vadovas de jure, faktiškai visą laiką įmonės veiklai vadovavo ne T. B., o A. V.. Skunde nurodoma ir tai, kad svarbi aplinkybė ta, kad formalusis kasos likutis negali būti pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už piniginių lėšų iššvaistymą, nes neįrodžius, kad šie pinigai faktiškai egzistavo nelogiška tampa pačio turto iššvaistymo esmė, nes nėra galimybės iššvaistyti turto, kurio faktiškai T. B., kaip UAB „duomenys neskelbtini" direktorius nevaldė ir juo nedisponavo. Pasak apeliantų, ne dėl konkrečiai šių T. B., kaip UAB „duomenys neskelbtini" vadovo, veiksmų (neveikimo) nebuvo UAB „duomenys neskelbtini" kasoje 68 443,12 Lt. Apelianto manymu, T. B. dėl nusikalstamo veikos, numatytos LR BK 184 str. 2 ir 4 d. turi būti išteisintas nes šioje byloje nebuvo surinkta duomenų, pagrindžiančių jog dėl nusikalstamų neatsargių T. B. veiksmų buvo iššvaistyta - 68 443,12 Lt ir dėl to padaryta žala bendrovei.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aplinkybė, jog BUAB „duomenys neskelbtini" administratorius nustatė bendrovės kasoje trūkumą ir dėlto pareiškė šioje ikiteisminio tyrimo byloje ieškinį, negali būti vertinama, kaip aplinkybė nulėmusi nusikalstamos veikos kriminalizavimą. Vien tai, kad pagal bendrovės apskaitos dokumentus bendrovei neva padaryta žala negali įtakoti konkretaus asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimo, o šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, jog nesant pagrindo konstatuoti, jog T. B. veiksmais ( ar neveikimu) buvo padaryta žala bendrovei, darytina išvada, kad T. B. veikose nėra BK 184 str. 2 ir 4 d straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių visumos.

Pažymima, kad T. B. įteiktme kaltinime nėra nurodyta nei vieno konkretaus jo veiksmo (neveikimo akto), kuris galėtų būti siejamas su netinkamu jo kaip vadovo buhalterinės apskaitos organizavimu ar netinkama bendrovės veiklos kontrole. Nurodoma, jog tai, kad tyrimo metu gauti duomenys patvirtina, jog UAB „duomenys neskelbtini" buhalterinę apskaitą tvarkė vyriausioji buhalterė N. P., kuri ir buvo atsakinga už bendrovės apskaitos tvarkymą, tačiau kaltinime nurodyta, kad būtent T. B. įtariamas tuo, kad „jis aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „duomenys neskelbtini" apskaitą, kas neatinka minėtos teisės normos aiškinimo, teismų praktikos, bei apsunkina gynyba, nes nėra aišku iš kokių konkrečiai veiksmų kildinama T. B. atsakomybė būtent dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, o ne aplaidaus apskaito organizavimo. Pasak apelianto, pranešime apie įtarimą, o vėliau kaltinamajame akte turi būti išsamiai, nuodugniai, suprantamai pranešta, kuo asmuo yra įtariamas ( vėliau kaltinamas) , nes tik tokiu būdu įtariamieji (vėliau kaltinamieji) gali pilnavertiškai realizuoti savo teisę į gynybą. Pažymima, kad kaltinimas dėl veikos, nustatytos LR BK 223 str. 1 d., T. B. pareikštas išsamiai ir visapusiškai neišsiaiškinus svarbių aplinkybių, yra neaiškus ir nesuprantamas, nepagrįstas jokiais duomenimis, surašytas nukrypstant nuo formuojamos LAT praktikos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvertinus liudytojo R. L. parodymus, specialisto V. T. paaiškinimus, VMI pateiktą 2014-03-24 raštu Nr. (32.42-31-1) informaciją, 2014-02-05 specialisto išvadą Nr. 11-2662 (13) dėl parašų ir rašysenos tyrimo, darytina išvada, jog byloje (priešingai nei nurodyta kaltinime) nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, jog T. B. turėjo galimybę įsitikinti tuo, kad pirkimo-pardavimo kvituose 2011-08-01 ir 2011-08-30 yra įforminti prekių pirkimai, ne iš to ūkio subjekto, kuris nurodytas dokumentuose. Pasak apelianto tokios išvados yra nepagrįstos, nes faktas yra tai, jog už šias pinigų sumas prekės buvo įsigytos ir tepalai ir filtrai buvo panaudoti įmonės veikloje. Teismo prašoma įvertinti tai, kad R. L. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes neatmetama galimybė ir yra daugiau tikėtina, kad pats R. L. faktiškai pardavęs bendrovei, o ne fiziniam asmeniui ( ir žinodamas, kad to daryti negali) galėjo surašyti ir pasirašyti kvitą ne pats, o jo prašymu kitas asmuo, tam, kad vėliau galėtų pasakyti, kad šių prekių jis nepardavė ir šių dokumentų nepasirašė. Apelianto manymu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisme nagrinėjimo metu nebuvo pašalintos abejonės dėl aptariamų kvitų suklastojimo fakto, nebuvo pašalintos abejonės dėl to, ar faktiškai operacijos nurodytos aptariamuose dokumentuose faktiškai įvyko, ar vis dėlto neįvyko, dokumentų ir turinys, ir parašas yra suklastotas neabejotinai šioje byloje nėra įrodyta. Apeliantas daro išvadą, kad jis negali būti traukiamas atsakomybėn už aplaidų apskaitos tvarkymą, dalyje dėl šio pažeidimo. Pažymima ir tai, kad T. B., kaip UAB „duomenys neskelbtini" direktorius, šių veiksmų neatliko, neturėdamas jokių tikslų ir motyvų, galimai tiesiog dėl specialių žinių stokos administravimo srityje, nežinojimo.

Nurodoma, kad ne dėl konkrečiai T. B., kaip UAB „duomenys neskelbtini" vadovo, veiksmų (neveikimo) nebuvo UAB „duomenys neskelbtini" kasoje 68 443,12 Lt, kadangi šių pinigų trūkumą kasoje galimai lėmė aukščiau nurodyti veiksmai, o būtent šių pinigų panaudojimas nelegaliam (neteisėtam) pigesniam kuro pirkimui UAB „duomenys neskelbtini" naudai.

Nurodoma, kad būtina įvertinti, tai, jog atsakingas už kasą bendrovėje buvo A. V., T. B. net neturėjo realios galimybės organizuoti kasos grynųjų pinigų perskaičiavimą 2011-06-20 neatvykus į darbą kasininko pareigas einančiam kasininkui -A. V., nes faktiškai bendrovėje kasos buvimo vieta sutapo su kasininko buvimo. Atkreipiamas dėmesys, kad T. B. ėmėsi visų šiuo atveju galimų veiksmų, siekdamas nustatyti kasos buvimo vietą ir inventorizuoti šias lėšas, bei tai, kad reikalavimą atvykti į įmonę ir atsiskaityti kasininkas A. V. buvo informuotas raštu, ką teismo posėdžio metu patvirtino pats A. V., buhalterė ir T. B..

Pažymima ir tai, kad lieka neatsakytas klausimas, ar dėl kiekvieno iš kaltinime nurodyto pažeidimo atskirai kiltų LR BK 223 str. padariniai, t.y. ar dėl kiekvieno iš šių pažeidimų vertinant atskirai iš dalies ar visiškai nebūtų galimybės nustatyti UAB „duomenys neskelbtini" veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pasak apelianto teismas visiškai nepagrįstai nevertino T. B. parodymų, nuosprendyje nurodė, jog „Teismas kritiškai vertina kaltinamojo T. B. parodymus kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais netiki, nes kaltinamojo parodymus paneigia specialisto išvada ir paaiškinimai, liudytojų A. V., N. P., M. M., A. M., A. T., R. L., V. A., V. O., L. G., K. C., J. S. bei M. C. parodymai, byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai", tačiau nemotyvavo tokių savo išvadų.

Žemesnės instancijos teismas

Apelianto manymu Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas 2016 m. birželio 17 d. apkaltinamąjį nuosprendį buvo šališkas. Teismo išvados dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 184 str. 2 ir 4 d. ir 223 str. 1 d sudėties požymių buvimo apelianto veiksmuose, o taip pat dėl jo kaltės nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duomenų analize, todėl nuosprendis laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Teismo posėdyje nuteistasis T. B., jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniu skundu daro išvadą, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai T. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 184 str. 2 ir 4 d., 223 str. 1 d. Nors apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis, mano, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismas buvo nenuoseklus, neadekvačiai ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, jas klaidingai interpretavo, neteisingai aiškino ir taikė įstatymą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, tačiau teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus vertina kritiškai ir jie yra atmestini. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai iš spręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl įrodymų vertinimo taisyklės, BPK straipsnių nuostatos pažeistos nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis iš esmės motyvuotas, pakankamai išanalizuoti paties apelianto, liudytojų A. V., N. P., M. M., A. M., A. T., R. L., V. A., V. O., L. G., K. C., J. S. bei M. C. parodymai, specialisčių paaiškinimai, ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvada, kita rašytinė bylos medžiaga, apelianto kaltė dėl paminėtų veikų įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir teismo nuosprendyje padarytos išvados, apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Vien nuteistojo T. B. nesutikimas su įrodymų vertinimu ir atitinkamu traktavimu teismo nuosprendyje, nėra pagrindas tvirtinti buvus baudžiamojo proceso pažeidimams. Teisėjų kolegija ištyrusi bylos medžiagą, esminių pažeidimų nenustatė. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad teismas būtų šališkas nuteistojo T. B. atžvilgiu. Pastebėtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme, nuteistasis T. B. turėjo teisę pareikšti teismui nušalinimus, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.

Dėl T. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, 4 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį

Nuteistasis T. B. savo kaltės dėl neatsargumo išvaisčius jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą bei aplaidžiai tvarkius buhalterinę apskaitą– nepripažino. Nors apeliantas kaltės nepripažįsta, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent: liudytojų A. V., N. P., M. M., A. M., A. T., R. L., V. A., V. O., L. G., K. C., J. S., M. C. parodymas, specialisčių paaiškinimais, ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvada, kita rašytinė bylos medžiaga, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padarytų nusikaltimų vaizdą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. B. nuo 2009-10-20 iki 2011-08-26 ėjo „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas. Pagal 2010-11-05 bendrovės direktoriaus įsakymą Nr.ATR-10.11.05/01, kasininko funkcijas vykdys darbuotojas, einantis transporto vadovo pareigas – A. V.. 2011-08-02 UAB „duomenys neskelbtini“ vadovo įsakymu Nr.ATR-11.08.02/01 A. V. buvo atleistas iš darbo dėl nepasirodymo darbe, tačiau dėl A. V. nepasirodymo darbe 2011-06-20 dieną, apskaitos dokumentuose nėra duomenų apie bendrovės kasos ir joje esančių grynųjų pinigų inventorizavimą bei perdavimą naujai paskirtam kasininkui. Nėra duomenų, kas ėjo UAB „duomenys neskelbtini“ kasininko pareigas bei kam buvo perduotas grynųjų pinigų esančių kasoje likutis po A. V. nepasirodymo darbe 2011-06-20 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos – 2011-09-13. Nuteistasis T. B. ginčydamas kaltę dėl BK 184 str. 2, 4 d. iš esmės apeliuoja į tai, jog nėra nustatyta faktinių aplinkybių patvirtinančių, kad 2011-08-26 dienai užfiksuotas UABduomenys neskelbtini kasos likutis 68 443,12 Lt egzistavo realiai bei tai, kad kaltinime nurodyta suma nebuvo panaudota bendrovės reikmėms – kurui pirkti. Tačiau tai, kad sumos likutis 68 443,12 Lt egzistavo realiai patvirtina byloje esanti 2012-09-13 specialisto išvada Nr. 5/1-120, iš kurios matyti, kad tyrimui pateiktuose UAB „duomenys neskelbtini“ kasos dokumentuose nurodyta, kad bendrovės kasoje 2011 metų balandžio, gegužės, birželio mėnesiais buvo grynųjų pinigų (7 priedas): 2011-04-01 - 90.707,06 Lt; 2011-04-31 - 76.617,12 Lt; 2011-05-01 - 76.617,12 Lt; 2011-05-31 - 71.605,12 Lt; 2011-06-01 - 71.605,12 Lt; 2011-06-30 - 68.121,62 Lt. Taigi kasos likutis buvo 68121,62 Lt ir tai patvirtina kasos dokumentai. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kadangi UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas (T. B.) neatvykus A. V. į darbą 2011-06-20, nepaskyrė inventorizacijos komisijos, neorganizavo kasos grynųjų pinigų perskaičiavimo bei neperdavė grynųjų pinigų naujai paskirtam kasininkui, dėl to tyrimo metu nustatyti ar UAB „duomenys neskelbtini“ kasos apskaitos dokumentuose nurodytas 68.121,62 Lt grynųjų pinigų likutis UAB „duomenys neskelbtini“ kasoje buvo ir kam jie buvo perduoti negalima. Specialistė V. T. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad tyrimui pateiktuose UAB „duomenys neskelbtini" kasos dokumentuose įforminta, kad kasoje 2011-06-30 buvo grynų pinigų likutis 68 121,62 Lt ir tyrimui nebuvo pateikti jokie dokumentai dėl šių pinigų perdavimo ar išmokėjimo, dėl to galima padaryti išvadą, kad 2011-06-20 įmonės kasoje fiziškai turėjo būti 68 121,62 Lt suma. Pagal tyrimui pateiktus ir patikrinus pirminius UAB "duomenys neskelbtini" buhalterinės apskaitos dokumentus negalima nustatyti A. V. skolos dydžio bendrovei UAB „duomenys neskelbtini", nes dokumentuose nėra jo parašų, bendrovės kasa jam perduota ir iš jo perimta nebuvo, nėra duomenų ar jam buvo išmokėtas darbo užmokestis. Pagal tyrimui UAB „duomenys neskelbtini" direktoriaus T. B. papildomai pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus ir registrus nustatyta, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr.VU2388, PVM sąskaitą faktūrą serija ERT Nr.0283108, PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.0540, PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.1787, PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.0888, PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.1505, PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1708, įsigytos prekės buvo nurašytos į Bendrovės sąnaudas, kaip panaudotos bendrovės autotransporto remontui. Kadangi UAB „duomenys neskelbtini" direktoriaus T. B. pateiktuose 2011-08-01 prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvite už 2785,00 Lt ir 2011-08-30 prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvite 1760,00 Lt sumai įforminti prekių pirkimai, kurie nebuvo įvykę, nes pagal kvituose įforminto pardavėjo R. L. 2013-04-04 apklausos metu pateiktus parodymus, jis nurodytų prekių nepardavė, kvitų neįformino ir nepasirašė, dėl to galima teigti, kad šiuose kvituose įformintos prekės nebuvo pirktos. Išanalizavusi visus UAB „duomenys neskelbtini" apskaitos dokumentus specialistė padarė išvadą, kad UAB „duomenys neskelbtini“ 2011-08-26 kasos likutis buvo apskaičiuotas ir turėjo būti - 68 443.12 Lt ( t. 3, b. l. 62-64). Teisėjų kolegija pagrindo abejoti nei specialistės išvadose nustatytomis aplinkybėmis, nei jos paaiškinimais duotais teisminio nagrinėjimo metu neturi pagrindo. Be to, liudytojas A. V. parodė, kad kasos iš T. B. ar kito asmens jis nepriėmė, todėl išeidamas iš darbo neturėjo ką priduoti, nes jis asmeniškai nelaikė grynųjų pinigų. Liudytoja N. P. parodė, kad jai atėjus dirbti, kasoje grynųjų pinigų buvo, bet kur buvo grynųjų pinigų kasa, ji neklausinėjo, kur buvo grynieji pinigai laikomi, ji nežino. A. V. neišėjus į darbą, kasa patikrinta nebuvo, inventorizacija neatlikta, pinigai nebuvo perskaičiuoti. Apeliantas nurodo, jog svarbu tai, kad pinigų likutis yra atsiradęs dar tuo metu, kai atsakingas už kasą buvo A. V., bei tai, kad faktinės bylos aplinklybės byloja ir apie tai, jog realiai bendrovei vadovavo A. V., o T. B. paprasčiausiai buvo A. V. statytinis. Tačiau koks pinigų likutis buvo kasoje, kai A. V. buvo paskirtas kasininku, duomenų nėra. Pats nuteistasis T. B. parodė, jog jis 2010-11-05 įsakymu kasą tvarkyti pavedė A. V., bet kasos inventorizacijos ir faktinio perdavimo neatliko. Kai A. V. išėjo atostogų ir į darbą 2011-06-20 negrįžo, ir tuomet inventorizacija ir kasos priėmimas-perdavimas atliktas nebuvo, jo įsakymu kitas kasininkas paskirtas nebuvo, o kasininku, kaip ir iki paskiriant A. V. į kasininko pareigas, buvo jis pats, tačiau nežino, kiek pinigų kasoje buvo paskiriant A. V. kasininku bei šiam neatvykus į darbą 2011-06-20. Nors apeliantas nurodo, jog faktiškai įmonei vadovavo ne jis, o A. V., vis tik teisėjų kolegija vadovaujasi objektyviais bylos duomenimis, o būtent - VĮ „Registrų Centras“ duomenimis, kuriuose nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2010-09-30 iki 2011-09-13) UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas nuo 2009-10-20 iki 2011-08-26 ėjo T. B.. Pagal Kasos įsakymą ir paskyrimą, direktoriaus įsakymas buvo surašytas 2010-11-05, kad kasininko funkcijas vykdo darbuotojas, einantis transporto vadovo pareigas ir kasininko vadovas darbe vadovaujasi UAB „duomenys neskelbtini“ patvirtintais kasos darbo, organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis. Įsakyme parašyta, kas turi taisyklėmis vadovautis. Pagal kasos taisyklių nutarimo bendrų nuostatų 2 p. „Kasa yra vieta, kurioje atliekamos ūkio subjekto kasos operacijos ir laikomi pinigai“, nuostatose yra nurodyta tokia vieta, kaip kasa. Kadangi T. B. UAB „duomenys neskelbtini“ ėjo direktoriaus pareigas, neatvykus A. V. į darbą ir neperdavus pinigų, T. B., kaip direktorius turėjo organizuoti ir atlikti inventorizaciją. Jei įmonėje nėra kasininko, pagal darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 p. atsako ūkio subjekto vadovas, pagal 27 p. „Jeigu ūkio subjekte nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas ta pačia tvarka pavedama kitiems ūkio subjekto darbuotojams“. Jeigu nėra kitiems pavedama, kaip nustatyta Taisyklių 30 p. atsako ūkio subjekto vadovas. Šiuo atveju nėra esminės reikšmės ar aptariama pinigų suma buvo būtent kasoje, ar ne, juo labiau, kad T. B. ir A. V. apylinkės teisme aiškino, kad jie pinigus laikė stalčiuose, savo kišenėse, piniginėse. Faktas tas, kad kai išėjo kasininkas, T. B. neįformino jokių dokumentų, kad kasoje nėra šių pinigų. Kai tuo tarpu buvusi buhalterė ir A. V., apskaitoje buhalteriniuose dokumentuose tvirtino, kad šie pinigai yra. Jei nuteistasis T. B. būtų įsitikinęs, kad šių pinigų nebuvo kasoje, jis, kaip įmonės direktorius, iš karto turėjo inventorizuoti kasą išėjus kasininkui, nustatyti tų pinigų nebuvimą, trūkumą ir apie tai informuoti. Tačiau priešingai, nuteistasis T. B. žinojo, kad yra pinigai, juos leido ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Taigi byloje esančiais objektyviais duomenimis nustatyta, kad realiai kasos likutis -68 443.12 Lt egzistavo ir juos T. B. privalėjo perduoti UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkei M. M.. Dėl nuteistojo T. B. neteisėtų veiksmų atsirado pasekmės, įmonei buvo padaryta turtinė žala, nes įmonė neteko piniginių lėšų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog T. B. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 4 dalį nuteistas pagrįstai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ne dėl konkrečiai T. B., kaip UAB „duomenys neskelbtini" vadovo, veiksmų (neveikimo) nebuvo UAB „duomenys neskelbtini" kasoje 68 443,12 Lt, kadangi šių pinigų trūkumą kasoje galimai lėmė šių pinigų panaudojimas nelegaliam (neteisėtam) pigesniam kuro pirkimui UAB „duomenys neskelbtini" naudai. Tačiau byloje nėra neginčijamų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad T. B. išleido 68 443,12 Lt nelegaliai pirkdamas kurą bendrovės automobiliams, tai yra bendrovės naudai. Liudytojas A. V. parodė, kad ar po 2011 m. T. B. atsiskaitinėjo už kurą, jis nežino. 2011-2016 m. M. Č. asmeniškai į jį nesikreipė dėl skolos grąžinimo. Nepamena, ar jo akivaizdoje T. B. mokėjo pinigus M. Č., bet galėjo būti vienas kartas, kad kartu su T. B. buvo nuvažiavę pas M. Č., kai jis dar dirbo įmonėje, bet neprisimena, ar jam jau esant kasininku, ar dar ne. Neatsimena, kokiomis sumomis mokėjo M. Č., gal po 1000-2000 Lt už tam tikrą kuro kiekį. Liudytojas R. L. parodė, kad Gariūnų turguje prekiauja filtrais, tepalais pagal verslo liudijimą, savo klientus pažįsta, bet T. B. jis neatpažįsta, jam nieko nepardavė. Liudytoja V. A. parodė, kad T. B. nepažįsta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ parduodama prekes ji išrašydavo sąskaitas – faktūras, su ja buvo atsiskaitoma grynaisiais. Liudytoja V. O. parodė, kad dirba UAB „duomenys neskelbtini“, kuriai UAB „A. T.“ teikė paslaugas, suteikta paslaugų už keliolika trūkstančių litų ir atsiskaityta grynaisiais, b. l. 138-140 yra jos pateiktos kasos pajamų orderio ir apyvartos dokumento kopijos. Liudytojas L. G. parodė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ nuomojo jų įmonėje patalpas ir vėluodavo sumokėti už nuomą. Jo įmonė naudojosi UAB „duomenys neskelbtini“ paslaugomis, todėl atsiskaitant už jų paslaugas būdavo daromi nuomos mokesčio padengimai. 1 t., b. l. 134 yra PVM sąskaita-faktūra, kurios viršuje yra jo parašas, o T. B. parašas yra apačioje. Liudytojas K. C. parodė, kad už UAB „duomenys neskelbtini“ suteiktas paslaugas atsiskaitydavo tiek grynaisiais, tiek bankiniais pavedimais, kartą T. B. pats iš jų pasiėmė grynuosius pinigus. Liudytojas J. S. parodė, kad remontavo UAB „duomenys neskelbtini“ automobilio kompiuterį, patvirtino, kad 1 t., b. l. 143 yra jo susirašinėjimas el. paštu, 1 t., b. l. 144 yra prekių (paslaugų) prikimo – pardavimo kvitas, ant kurio yra jo parašas, bet kliento parašo nėra, kad pinigus jis gavo grynais. Liudytojas M. Č. parodė, kad T. B. už kurą jam sumokėjo grynus pinigus apie 2500 Lt. T. B. įmonė liko jam skolinga nedaug, apie 300-400 Lt, jis neprašė T. B. atsiskaityti už skolą nuo 2010 m. Jis jokių dokumentų, patvirtinančių kuro apmokėjimą, neišduodavo, iš kur T. B. gaudavo dokumentus, jis nežino. Po 2010 m. jam niekas nesumokėjo 68443,12 Lt, nes nebuvo už ką tiek daug mokėti, iš viso nebuvo tokio kuro kiekio. Nors apeliaciniame skunde bandoma sukritikuoti tam tikrų liudytojų parodymus, kaip antai liudytojų R. L., tačiau teisėjų kolegija jais abejoti neturi pagrindo. Tuo tarpu nuteistojo T. B. versija, kad šis liudytojas pats faktiškai pardavęs bendrovei, o ne fiziniam asmeniui galėjo surašyti ir pasirašyti kvitą ne pats, o jo prašymu kitas asmuo, tam, kad vėliau galėtų pasakyti, kad šių prekių jis nepardavė ir šių dokumentų nepasirašė, vertinama, kaip subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Tuo tarpu iš specialisčių paaiškinimų matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini" direktoriaus T. B. pateiktuose 2011-08-01 prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvite už 2785,00 Lt ir 2011-08-30 prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvite 1760,00 Lt sumai įforminti prekių pirkimai, kurie nebuvo įvykę, nes pagal kvituose įforminto pardavėjo R. L. 2013-04-04 apklausos metu pateiktus parodymus, jis nurodytų prekių nepardavė, kvitų neįformino ir nepasirašė, dėl to galima teigti, kad šiuose kvituose įformintos prekės nebuvo pirktos. Iš 2014-05-28 atpažinimo iš nuotraukų protokolo matyti, kad R. L. neatpažino nei A. V., nei T. B. kaip savo klientų, kuriems pardavė savo prekiaujamą produkciją (t. 1, b. l. 103-107). Šiuo gi atveju nėra pagrindžiančių dokumentų, pirkimo kvitų, kur buvo įsigytas kuras, kam buvo sumokėti pinigai už kurą, tai yra, kad pinigai buvo teisėtai panaudoti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklai. Pažymėtina ir tai, kad nelegalus kuro ir pan. pirkimas užtraukia atsakomybę. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog apeliaciniame skunde jo keliamas kvitų suklastojimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta specialisto išvada Nr. 5/1-120 dėl UABduomenys neskelbtini ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, kurioje nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei įvertinti turto už laikotarpį nuo 2010-09-30 iki 2011-09-13. Iš bylos medžiagos matyti, kad nėra įformintų dokumentų apie kasos ir kasoje esančių grynųjų pinigų perdavimą A. V. jį paskyrus į kasininko pareigas 2010-11-05, nėra dokumentų, kas iki 2010-11-05 tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ kasą, nėra duomenų apie bendrovės kasos ir joje esančių grynųjų pinigų inventorizavimą, nėra duomenų, kas ėjo UAB „duomenys neskelbtini“ kasininko pareigas bei kam buvo perduotas kasoje esančių grynųjų pinigų likutis po A. V. nepasirodymo darbe 2011-06-20 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos – 2011-09-13, nors privaloma buvo remiantis LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 29 str., kad T. B. apmokėjo grynais pinigais iš bendrovės jam ūkio išlaidoms skirtų grynųjų pinigų iš viso 24.334,79 Lt, bet UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius A. T. 2011-12-12 Vilniaus apskrities VPK NTV Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriui pateikė raštą „Dėl dokumentų pateikimo“ (8 priedas) bei dokumentus, kad buvęs direktorius T. B. įformino, jog pirko prekes ir sumokėjo pinigus, tačiau šių prekių bendrovei neperdavė, bendrovei nepanaudojo bei nustatyta tvarka nenurašė. Taigi, nagrinėjamu atveju T. B. būdamas UABduomenys neskelbtini direktoriumi ir būdamas atsakingas už UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpyje nuo 2010-09-30 iki 2011-09-13, pateikinėjo buhalterei dokumentus, kurie buvo suvesti į buhalterinę apskaitą. Iš šių dokumentų buvo nustatyti trūkumai, kurie įvardinti specialisto išvadoje, tuo tarpu kaltinime nurodyti kokie teisės aktai dėl to buvo pažeisti. Nekelia abejonių, kad buvo aplaidžiai tvarkoma buhalterinė apskaita bendrovėje, kuriai vadovavo nuteistais T. B., o tarp tokių T. B. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Būtent dėl T. B. veiksmų neteisėtumo - tinkamai neįforminus buhalterinių dokumentų, atsirado BK 223 str. 1 d. nustatyti padariniai– negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2010-09-30 iki 2011-09-13) įvertinti įmonės turto, todėl jam pagrįstai buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog T. B. neturi specialių žinių tvarkant buhalteriją nekeičia kaltinimo esmės ir nekeičia pasekmių, kurios atsirado aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą. Tuo tarpu teigti jog buvo pažeista nuteistojo T. B. teisė į gynybą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis aktas atitinka įstatymo reikalavimus, esminių trūkumų, pažeidžiančių apelianto teises – nenustatyta.

Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde bandoma nuginčyti daugumą nuosprendžio išvadų, pateikiama savo aplinkybių bei faktų, kaltinimo interpretacija, tačiau tokie nuteistojo T. B. atgumentai nenuneigia faktinių byloje esančių įrodymų, nepaneigia teismo padarytos pagrindinės išvados, dėl nuteistojo T. B. kaltės. Šiuo atveju apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto teiginius, jog nuteistasis nėra kaltas dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. Nagrinėjamu atveju veikų kvalifikacija teisinga, paskirtos bausmės tinkamos rūšies Dėl šių priežasčių nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Stasys PunysTeisėjai (parašai) Arūnas KisieliusJurgita KolyčienėNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas Stasys Punys