Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-09-24 · Civilinė byla Nr. 2A-606-252/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-30Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-24Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-24
Bylos Nr.
2A-606-252/2013
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01289-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
Atsakovas
V. D.
Trečiasis asmuo
P. O. Ž., G. S. V., V. J. V., Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybei

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 606 - 252 - 2013

Irena Stulgienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01289-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.12.2; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-233-2013 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovui V. D., tretiesiems asmenims P. O. Ž., G. S. V., V. J. V., Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybei dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą V. D. per teismo nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pašalinti kelią per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Rokiškio rajono savivaldybėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti žemės sklypą, o šio įpareigojimo neįvykdžius, leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovo lėšomis, kartu išieškant iš atsakovo reikiamas išlaidas.

Nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos gavo piliečių P. O. Ž., V. J. V. ir G. S. V. prašymą dėl Rokiškio rajono, (duomenys neskelbtini) kaimo ūkininko V. D. galimai savavališkai statomo ir eksploatuojamo kelio jiems nuosavybės teise priklausančiame 14,66 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Rokiškio rajono savivaldybėje. Inspekcijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, patikrinęs statybą, 2012-04-23 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1167, nustatė, jog minėtame tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype yra nužvyruotas ir greideriu išlygintas geros būklės kelias (ilgis apie 500 m, plotis - 3,5 m, nutolęs nuo ežero mažiausiai 2 m atstumu), vedantis į atsakovui priklausančią sodybą. Taip pat nustatė, kad atsakovas 2011 metais vykdė kelio tiesinimo darbus, dėl ko jam 2012-05-04 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-50-120504-00008. Išnagrinėjęs savavališkos statybos aktą, Inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas 2012-05-07 surašė atsakovui reikalavimą Nr. REI-50-120507-00008 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ne vėliau kaip iki 2012-11-05, t. y. pašalinti kelią per žemės sklypą bei sutvarkyti žemės sklypą. Atsakovas su Savavališkos statybos aktu ir Reikalavimu buvo supažindintas, tačiau jų nepasirašė. Reikalavime buvo nurodyta, kad statytojas turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Tačiau per Reikalavime nustatytą terminą atsakovas Inspekcijai statybą leidžiančio dokumento nepateikė. Patikrinus savavališką statybą, nustatyta, jog atsakovas Reikalavimo neįvykdė.

Žemesnės instancijos teismas

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad Rokiškio rajono savivaldybės taryba 2009-04-24 sprendimu Nr. TS-5.97 „Dėl Rokiškio rajono savavaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ nusprendė patvirtinti parengtą, viešai apsvarstytą, Nuolatinėje statybos komisijoje ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente patikrintą Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą. Šiuo tarybos sprendimu ginčo kelias įtrauktas į vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo schemą, kurioje pažymėtas indeksu KM-57 (nors pirminiuose tretiesiems asmenims, ieškovui pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta, kad ginčo kelias pažymėtas indeksu K-70, pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu išsiaiškinta, kad ginčo kelias pažymėtas indeksu KM-57). Iš pateiktų atsakovo duomenų apie Kamajų seniūnijos vietinės reikšmės viešuosius kelius nustatė, kad ginčo kelio KM-57 danga yra žvyro, kelias 5 metrų pločio, priskiriamas 2V kategorijos keliams, būklė - bloga, kelio ilgis 938 m, plotas - 0,47 ha. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012-03-13 raštu Nr. PP-17, atsakydamas į trečiųjų asmenų 2012-01-16 prašymą inicijuoti 2009-04-24 Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-5.97 pakeitimą, nurodė, kad nenumato inicijuoti minėto savivaldybės tarybos sprendimo pakeitimo, nes esamas kelias naudojamas ir reikalingas vietos gyventojams. 2012-10-26 Rokiškio rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. TS-11.210 „Dėl prašymo paimti žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams“ nusprendė įgalioti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorių kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu paimti visuomenės poreikiams žemės sklypo dalį, kuria eina vietinės reikšmės kelias Nr. KM-57. Tretieji asmenys, neginčydami priimto 2009-04-24 Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-5.97 dalies įstatymo nustatyta tvarka, kuriuo per jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą be jų sutikimo į vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą įtrauktas ginčo kelias KM-57, 2012-03-28 prašymu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydami patikrinti ginčo kelio teisėtumą, o statiniui esant neteisėtam, spręsti klausimą dėl neteisėtos statybos padarinių likvidavimo. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovo pateiktame 2012-05-04 savavališkos statybos akte SSA-50-120504-00008 V. D. nurodytas statytoju, nurodant, jog jo parašas yra ant faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1167, tačiau, kaip paaiškino atsakovas, jis ant faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pasirašė kaip liudytojas, kas nėra nuginčyta. Nors tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ginčo kelias nebuvo pažymėtas, teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, laikė kelią faktiškai buvusiu ir naudojamu dar iki 1996 m. atstatant nuosavybės teises A. V. į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o iškilus būtinumui remontuoti užtvanką 1987-1988 m., gerinant jo būklę iš pradžių Duokiškio kolūkio lėšomis ir iniciatyva, naudojamas ir vėlesniais metais, gerinant jo būklę Kamajų seniūnijos ir atsakovo V. D. iniciatyva, užpilant atsiradusias kelyje duobes žvyru dar iki to laiko, kai kelias savivaldybės tarybos 2009-04-24 sprendimu buvo įtrauktas į vietinės reikšmės viešųjų kelių žemėtvarkos schemą, ką patvirtino liudytojai. Teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad po 2009-04-24 Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinta savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo žemėtvarkos išdėstymo schema, ginčo kelią eksploatavo ir jį prižiūrėjo Kamajų seniūnija, priklausanti Rokiškio rajono savivaldybei, o jo savininkas pagal Kelių įstatymo 4 str. 3 d. yra Rokiškio rajono savivaldybė. Konstatavo, jog vien ta aplinkybė, kad savivaldybė nėra įregistravusi nuosavybės teisės į ginčo kelią viešame registre, nepaneigia jos kaip savininkės teisių į ginčo kelią, kol nėra nuginčyti jos priimti 2009-04-24 ir 2012-10-26 sprendimai, susiję su ginčo keliu. Laikė neįrodytu, kad Kamajų seniūnijos leidimu, leidus atsakovui iš seniūnijai priklausančio karjero vežti žvyrą ginčo kelio būklei pagerinti, kas pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. yra savivaldybės pareiga, ginčo kelias buvo pagerintas ar pakeistas tiek, kad darbai atitiko Statybos įstatymo 2 straipsnyje nurodytą statinio rekonstravimo sąvokos apibūdinimą, t. y. jog tai statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) ir kurių atlikimui buvo reikalingas statybos leidimas. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad prieš kreipdamasis į teismą įsitikino, jog Rokiškio rajono savivaldybės taryba nėra pakeitusi 2009-04-24 priimto sprendimo ar nėra pasinaudojusi jai suteikta teise ir priėmusi sprendimo dėl ginčo keliu užimto žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams. Atsakovo įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius vertino kaip neproporcingą, galintį pažeisti kitų asmenų teisėtus interesus naudotis savivaldybės vietinės reikšmės viešuoju keliu.

Apeliaciniu skundu ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Jeigu teismas manytų, kad remiantis protingumo ar kitais principais šalinti nutiesto kelio jį griaunant netikslinga, kadangi sukuriant kelią buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, prašo pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, nepriteisiant jų iš ieškovo. Nurodo, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, nepilnai, nevisapusiškai, neobjektyviai išnagrinėjo byloje surinktą medžiagą ir netinkamai įvertino įrodymus. Byloje nepateikta įrodymų, kad ginčo kelias buvo sukurtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Priešingai, nėra ginčo, kad kelias įrengtas savavališkai. Kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl nei savivaldybės administracija, nei kitas subjektas negali būti laikomas kelio valdytoju ar naudotoju. Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2009-04-24 ir 2012-10-26 sprendimai, susiję su ginčo keliu, negali būti laikomi nuosavybės teisės į ginčo kelią įgijimo pagrindais, jais remiantis negali būti įregistruota savivaldybės nuosavybės teisė į ginčo kelią viešame registre. Rokiškio rajono savivaldybė nėra įgijusi nuosavybės teisės į ginčo kelią nei vienu iš CK 4.47 str. nurodytų pagrindų. Mano, jog teismas, spręsdamas, kas yra ginčo kelio savininkas, netinkamai taikė Kelių įstatymą, nesivadovavo Civiliniu kodeksu, neatsižvelgė į Žemės įstatymo reglamentuotą žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką bei procedūrą. Spręsdamas dėl atliktų statybos darbų rūšies, teismas turėjo vadovautis ne tik Statybos įstatymu, bet ir Kelių įstatymu, Kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“. Tik nustačius, kokiai konkrečiai statybos darbų rūšiai priskiriami atlikti darbai, galima spręsti, ar jiems atlikti būtinas statybą leidžiantis dokumentas ir koks. Nusprendęs, kad atlikti darbai neatitinka rekonstravimo sąvokos apibūdinimo, teismas daugiau nesigilino, neanalizavo galiojančių teisės aktų ir nenustatė, kokiai darbų rūšiai turėtų būti priskirti ieškovo fiksuoti statybos darbai, ar jie neatlikti savavališkai, ar atsakovas apskritai turėjo teisę vykdyti bet kokius statybos darbus žemės sklype ir jame esančiame kelyje. Apelianto teigimu, atsakovas 2011 metų pabaigoje tiesdamas kelią ne jam nuosavybės teise priklausančiame ar valdomame žemės sklype, kaip statybą leidžiančius dokumentus privalėjo turėti rašytinius žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus). Tokių sutikimų ieškovui nebuvo išdavę nei tretieji asmenys, nei Rokiškio rajono savivaldybė. Be to, jeigu atsakovas tiesė kelią Rokiškio rajono savivaldybės užsakymu, tai tarp jų turėjo būti sudaryta statybos darbų rangos sutartis. Įvertinęs surinktus įrodymus, teismas padarė prieštaringą išvadą, jog surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad ginčo kelią per tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą nutiesė atsakovas. Apelianto manymu, pakanka įrodymų, kad savavališką statybą vykdė būtent atsakovas, kuris pats pripažino, kad kelio tiesimo darbus atliko panaudodamas savo transportą. Teismas nepagrįstai sutikdamas su atsakovo atstovo išsakytais argumentais ir prielaidomis daro išvadą, kad 1993-10-19 A. V. žemės sklypo ribų paženklinimo vietoje plane (abrise) nebuvo įvertinta faktinė situacija ir nepažymėtas jau tuo metu faktiškai esamas ir naudojamas ginčo kelias, ir remiasi tik atsakovo pateiktu į bylą 1991-10-22 valstybinės žemės nuosavybės aktu Nr. 9. Tokia išvada padaryta neobjektyviai, kadangi pateiktame plane matyti kelias, einantis per atsakovo žemės sklypą iki užtvankos, tačiau kelio tęsinio nėra. Tai, kad kelio nebuvo, paliudijo ir liudytojas S. Š., 1993-10-19 atlikęs A. V. priklausiusio žemės sklypo ribų matavimus ir planą (abrisą). Be to, byloje pateiktose 1995-1996 m. ortofotonuotraukose nematyti kelio dangos (pažvyravimo), tik keliuko kontūras. Ortofotonuotraukos gali būti paliudijimas, kad buvo važinėjama toje vietoje, o ne, kad toje vietoje yra kelias. Teismas, vertindamas šiuos įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad kitoje ežero pusėje yra kitas kelias nuo atsakovo sodybos iki kelio Duokiškis - Vaineikiai. Neįvertino akivaizdžių prielaidų, kad „keliukas“ taptų „keliu“, labiausiai suinteresuotas buvo atsakovas V. D., kadangi yra stambus ūkininkas, dirba daug žemės, turi įvairios sunkiasvorės žemės ūkio technikos, su kuria reikia pravažiuoti į toliau esančius dirbamus laukus. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2009-04-24 sprendimu Nr. TS-5.97 „Dėl Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“. Šis administracinis aktas byloje neturi svarbios įrodomosios reikšmės, nes yra priimtas jau po nuosavybės teisių į žemės sklypą, kuriame nebuvo nurodytas kelias ar numatytas kelio servitutas, atkūrimo A. V.. Tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas manė, kad ateityje kelias toje vietoje vis dėlto bus, turėjo nustatyti terminą, įpareigojant kelią įteisinti, o neįteisinus, jį nugriauti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas V. D. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinį sprendime išsakytais motyvais. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo kelias įtrauktas į vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo schemą ir jis yra Rokiškio rajono savivaldybės nuosavybė, negalima reikalauti, kad V. D. sunaikintų kitam savininkui priklausantį turtą.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 2009-04-24 Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-5.97, kuriuo ginčo kelias įtrauktas į Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą, yra priimtas jau po nuosavybės teisių A. V. atkūrimo į žemės sklypą. Šio žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose, t. y. tekstinėje ir planinėje medžiagoje, ginčo kelio pažymėto nėra.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą tretysis asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-04-30 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas ieškinį atmesti yra pagrįstas ir teisingas. 2009-04-24 ir 2012-10-26 Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimai yra nenuginčyti, galiojantys, todėl turi būti vykdomi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Priešingai apelianto argumentams, teisėjų kolegija sutinka su teismo nuomone, kad nesant priimto sprendimo dėl ginčo keliu užimtos žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams, vykdant Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2012-10-26 sprendimą, nesant ginčo dėl dalies 2009-04-24 tarybos sprendimu patvirtinto specialaus teritorijų planavimo dokumento neatitikimo galiojančių įstatymų reikalavimams, pateikto ieškinio tenkinimas prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Kaip matyti, Rokiškio rajono savivaldybės taryba 2009-04-24 sprendimu TS-5.97 patvirtino parengtą, viešai apsvarstytą, Nacionalinėje statybos komisijoje ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente patvirtintą Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą (t. 1, b. l. 16). Tarybos sprendimu patvirtinta Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, pagal teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, priskiriama specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Ši schema buvo pateikta svarstyti viešai (t. 2, b. l. 85-104). Viešojo svarstymo metu buvo gauti prašymai iš gyventojų, seniūnijų dėl tam tikrų kelių įtraukimo ar neįtraukimo į schemą. Jokių pastabų ar prašymų dėl ginčo kelio Nr. KM-57, esančio (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., nebuvo gauta nei iš trečiųjų asmenų P. O. Ž., G. S. V., V. J. V., nei iš kitų. Priešingai apelianto argumentams, neįrodyta, kad atsakovas V. D. nutiesė kelią Nr. KM-57. Pagal bylos duomenis, ginčo kelias buvo iki trečiųjų asmenų tėvui A. V. 1996 m. kovo 27 d. Panevėžio apskrities valdytojo sprendimu Nr. 27- 7151 buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 16,00 ha žemės (15,00 ha žemės ir 1,00 ha miško), esančios (duomenys neskelbtini), Rokiškio r. Nuo 2010-09-30 šis žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims. Tai patvirtina UAB „Aerogeodezijos instituto“ pažyma, kurioje nurodyta, kad juodai – baltos aerofotonuotraukos Lietuvos teritorijai buvo atliekamos 1995-1998 m. Virš Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos tokios nuotraukos buvo atliekamos 1996 m. Darant juodai – baltą aerofotonuotraką kelias KM-57 yra užfiksuotas (t. 1, b. l. 129-130). Ieškovo teiginį apie kelio statybos laiką taip pat paneigia byloje esanti Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2009-02-10 raštas, kuriame nurodyta, kad vietinės reikšmės kelių tinklą Rokiškio rajone sudaro jau nusistovėję esami keliai, naujų kelių tiesimas kelių schemoje nenumatomas (t. 2, b. l. 130). Kad ginčo kelias jau buvo, patvirtino byloje liudytojais apklausti S. J. (kelias atsiradęs pastačius užtvanką, kuomet reikėję užtvanką paremontuoti, vežti statybines medžiagas, o 1987 m. užtvankoje buvus avarinei situacijai, užtvanką remontuojant buvo remontuojamas ir pravažinėtas keliukas, pildavo žvyrą, surinktus nuo laukų akmenis į duobes), P. J. (ginčo keliukas atsirado 1987 m.), L. B. (darbai vyko apie 1987-1991 m., pradžioje keliukas buvo prastos būklės, sunkiai pravažiuojamas, vėliau pagerintas), A. B. (kelias nuo 1978-1978 m. buvo pravažinėtas per pievas, vėliau gyventojų prašymais buvo pastoviai taisomas), S. U. (ginčo keliukas kolūkio laikais buvo) (t. 2, b. l. 50-62). Nors apeliantas teigia, neva liudytojas S. Š. paliudijo, kad ginčo kelio nebuvo, tačiau iš jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad iš esmės tokios aplinkybės jis nepaneigė (per sklypą ėjo kažkoks šunkelis, gero kelio nebuvo). Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, jog tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ginčo kelias faktiškai buvo naudojamas dar iki 1996 m., atstatant nuosavybės teises A. V. į žemės sklypą. Tuo tarpu ieškovas iš esmės nepateikė įrodymų, kada vyko kelio statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, taip pat nepateikė įrodymų, kad kelia nelegaliai nutiesė atsakovas V. D..

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2009-04-24 ir 2012-10-26 sprendimai, susiję su ginčo keliu, negali būti laikomi nuosavybės teisės į ginčo kelią įgijimo pagrindais, jais remiantis negali būti įregistruota savivaldybės nuosavybės teisė į ginčo kelią viešame registre. Tačiau vien ta aplinkybė, kad savivaldybė nėra įregistravusi nuosavybės teisės į ginčo kelią viešame registre, nepaneigia jos kaip savininkės teisių į ginčo kelią, kol nėra nuginčyti jos priimti minėti sprendimai. Be to, šių savivaldybės sprendimų nei ieškovas, nei tretieji asmenys neginčijo. Rokiškio rajono tarybos sprendimai yra galiojantys. Kaip minėta, Tarybos sprendimu patvirtinta Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, pagal teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, priskiriama specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Šis dokumentas yra galiojantis. Įstatymai numato tokių dokumentų apskundimo ir keitimo tvarką, kuria nebuvo pasinaudota. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovas įstatymo nustatyta tvarka jam surašyto 2012-05-04 savavališkos statybos akto ir neginčijo, tačiau vien ta aplinkybė, kurią nurodė ieškovas, kad savivaldybės komisijos patikrinimo akte pagal gautą trečiųjų asmenų prašymą buvę nurodyta, kad jau esamą ginčo kelią žvyravo ir V. D., ir Kamajų seniūnija, žinant, kad minėtu savivaldybės tarybos sprendimu yra patvirtintas specialusis teritorijų planavimo dokumentas ir jis nėra nuginčytas ar ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka, kelia pagrįstų abejonių dėl minėto akto teisėtumo, pripažįstant atsakovą ginčo kelio statytoju.

Apeliantas skunde nepagrįstai įvardija V. D. K. seniūnijai suteiktas paslaugas greideriu išlyginant seniūnijos atvežtą nedidelį kiekį žvyro atsiradusių nelygumų užpylimui ant viešojo ginčo kelio kaip savavališkos statybos veiksmus. Priešingai, bylos įrodymai nepatvirtina, kad ginčo kelias buvo pagerintas ar pakeistas tiek, jog atsakovo darbai atitiko Statybos įstatymo 2 straipsnyje nurodytą statinio rekonstravimo sąvokos apibūdinimą, t. y. jog tai statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), ir kurių atlikimui buvo reikalingas statybos leidimas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str., savivaldybės pareiga yra rūpintis vietinės reikšmės viešųjų kelių būkle. Pagal Kelių įstatymo 4 str. 3 d., vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės priklauso nuosavybės teise savivaldybėms. Vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos (6 str. 4 d.). Tokiu būdu, esant Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2009-04-24 nenuginčytai sprendimo Nr. TS-5.97 daliai, kur ginčo kelias įtrauktas į vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo schemą, ir pažymėtas indeksu KM-57 (t 2, b. l. 93), jis yra Rokiškio rajono savivaldybės nuosavybė. Tretysis asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą paaiškino, kad ginčo kelias neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir neįtrauktas į savivaldybės balansą kaip ir kiti Kamajų seniūnijoje, Rokiškio rajone, esantys keliai, pažymėti Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo Žemėtvarkos schemoje dėl lėšų trūkumo. Šiuo atveju ginčo kelią eksploatavo ir prižiūrėjo bei prižiūri Kamajų seniūnija, priklausantį Rokiškio rajono savivaldybei, nes vietinių kelių technine būkle rūpinasi savivaldybė, jie prižiūrimi ir remontuojami savivaldybės biudžeto lėšomis. Trūkstant seniūnijoms biudžeto lėšų ar technikos, kelius geranoriškai padeda prižiūrėti vietos ūkininkai.

Akivaizdu, jog šiuo atveju ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir neįvertino, kad ginčo kelias eina per du kaimus, t. y. (duomenys neskelbtini), t. y. dalis kelio eina per atsakovui V. D. M. kaime priklausantį žemės sklypą, o dalis – per tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad prieš kreipdamasis į teismą įsitikino, jog Rokiškio rajono savivaldybės taryba nėra pakeitusi 2009-04-24 priimto sprendimo, ar nėra pasinaudojusi jai suteikta teise ir priėmusi sprendimo dėl ginčo keliu užimto žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams. Pripažinus neįrodytu, kad būtent atsakovas nutiesė ginčo kelią, kuris priklauso Rokiškio rajono savivaldybei, iš esmės nėra pagrindo reikalauti, kad atsakovas V. D. įvykdytų ieškovo reikalavimą, t. y. pašalinti kitam savininkui priklausantį statinį.

Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas, gavęs trečiųjų asmenų skundą dėl kelio, pirmiausia privalėjo išsiaiškinti, patikrinti rajono savivaldybės patvirtintą kelių schemą, pareikalauti iš trečiųjų asmenų duomenų kiek ginčo kelias patenka į jų žemę, išsiaiškinti su rajono savivaldybe ar nėra kreiptasi dėl žemės paėmimo valstybės poreikiams ir pan. ir tik tada įvertinus surinktus duomenis surašyti savavališkos statybos aktą, kuriame aiškiai ir pagrįstai būtų konstatuota, kad kelias yra nutiestas būtent atsakovo ar kito asmens, ar juridinio asmens. Vien savavališkos statybos akto surašymas, neduoda pagrindo ieškovui teikti privalomus nurodymus atsakovui dėl kelio panaikinimo, kai jo surašymo dienai buvo priimti atitinkami administraciniai aktai, kurie yra galiojantys, kol jie nėra nuginčyti, nepriklausomai nuo to, kad tie aktai priimti jau po nuosavybės teisių atkūrimo į žemę tretiesiems asmenims. Ieškovas laiku ir tinkamai išsiaiškinęs aplinkybes ir administracinių aktų buvimą, privalėjo tretiesiems asmenims pasiūlyti juos ginčyti įstatymo nustatyta tvarka ar pats inicijuoti jų nuginčijimą.

Netenkintinas apelianto prašymas CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatomis nepriteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų pakeičiant toje dalyje teismo sprendimą. Ieškovas pareikšdamas ieškinį teismui tapo civilinio proceso šalimi – ieškovu, kurio ieškinio pagrįstumą nagrinėjo teismas, o kita proceso šalis – atsakovas ginėsi nuo jam pareikšto ieškovo reikalavimo ir dėl to turėjo bylinėjimosi išlaidas. Todėl teismui netenkinus ieškovo ieškinio, teismas pagrįstai vadovaudamasis CPK 93 str. priteisė iš šalies, šiuo atveju ieškovo kitai šaliai turėtas bylinėjimosi išlaidas taip kaip numato minėto straipsnio nuostatos. Todėl keisti sprendimą toje dalyje nėra įstatyminio pagrindo.

Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir proceso teisės normos taikytos tinkamai, byla išspręsta teisingai, dėl to nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsakovas V. D. sumokėjo 1 500 Lt (t. 3, b. l. 56-57). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentas, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. numatyta taisykle.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kodas 288600210, 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Laimantas MisiūnasNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė