Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, išnagrinėjo nuteistojo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) prašymą dėl nuosprendžio peržiūrėjimo įsigaliojus naujajai LR BK 75 straipsnio redakcijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-15 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nuteistasis S. Š. 2016-01-18 pateikė prašymą sušvelninti jam paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, taikant įsigaliojusius BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimus.

2016-01-22 teisme gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus atsiliepimas, kuriame nurodo, kad nuteistojo S. S. prašymo dėl BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) taikymo tenkinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

BPK 362¹ str. 1 d. numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Pastarojo straipsnio 2 d. numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 d. nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 3 str. nuostatomis. Minėta norma įtvirtina įstatymo grįžtamąją galią, t. y. įstatymas taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims veikos nusikalstamumą panaikinantį, kai įstatymo taikymas sudaro galimybę švelninti bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ str. 4 d. įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ str. 5 d.).

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redakcija, kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi minėta pataisa suteikė galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir už sunkių nusikaltimų padarymą. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas taikomas atsižvelgiant į 1) nusikaltimo pobūdį (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus, apysunkis ar sunkus); 2) paskirtos bausmės trukmę; 3) pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pabrėžtina, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 str. 2 d.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. Š. nepripažino savo kaltės ir nesigailėjo. Byloje nėra duomenų apie žalos atlyginimo faktą. Šios aplinkybės rodo, kad S. Š. resocializacija be realaus laisvės atėmimo bausmės įvykdymo nėra galima, nes jis nededa jokių pastangų palengvinti situacijos, susiklosčiusios įvykdžius sunkų nusikaltimą. Be to nagrinėjant skundus apeliacinėse instancijose buvo žinoma apie nuteistojo neįgalumą ir tai buvo įvertinta skiriant bausmes. Taip pat, jo teigimu, kad jis sunkiai serga nesudaro aplinkybių taikyti BK 75 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str., lygtinio paleidimo sąlygas pakeičia ar lygtinį paleidimą panaikiną nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu. Nuteistajam išaiškintina, jog klausimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas (BPK 360 str. 1 d.), todėl nuteistasis S. Š. dėl lygtinio paleidimo sąlygų pakeitimo ar panaikinimo gali kreiptis į teritorinę probacijos tarnybą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. S. Š. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.