- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-26
- Bylos Nr.
- N1-673-387/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-02552-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kaltinamasis
- G. G.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
- Kategorijos
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Elonai Bendaravičiūtei, dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei, gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei, kaltinamojo įstatyminei atstovei Ž. G., nukentėjusiajam A. P., nukentėjusiojo rūpintojai G. K., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Valderezai Sadauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Vilniaus (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
n u statė:
Kaltinamasis G. G. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. 2009-12-04, apie 11.10 val., Vilniaus Karoliniškių gimnazijos patalpose, adresu Sausio 13-osios g. 17, Vilniuje, asmeninio konflikto metu, vieną kartą kumščiu smogė A. P. į veido sritį, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis akių vokuose, bei muštine žaizda nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu bei nosies deformacija, dėl to nukentėjusiojo A. P. sveikata sutriko ilgiau 10 d. laikotarpiui.
Kaltinamasis G. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009-12-04 jis buvo Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje, esančioje Sausio 13-osios g. 17, Vilniuje. Tą dieną po fizikos pamokos, kuri baigėsi 10.40 val., jis iš klasiokės I. Ž. paėmė sąsiuvinį ir nuėjo į kūno kultūros pamoką. Jis nuėjo į persirengimo kambarį, esantį I-ame aukšte ir pradėjo persirenginėti, t.y. ruoštis kūno kultūros pamokai. Pertraukos pabaigoje, t.y. apie 10.50 val., į persirengimo kambarį atėjo klasiokas A. P., kuris paprašė duoti jam klasiokės I. Ž. sąsiuvinį tam, kad jis galėtų nusirašyti. Kaltinamasis atsisakė duoti sąsiuvinį, tačiau A. P. primygtinai to reikalavo. Pokalbio metu jie susiginčijo ir apsižodžiavo. Šio konflikto metu A. P. priėjo prie pat jo iš priekio ir pasakęs: „Na tada čiulpk", pradėjo atseginėti kelnes. Jis tuo metu sėdėjo ant suolo ir persirenginėjo. A. P. stovėjo apie 40 cm. atstumu nuo jo. Tuomet jis atsistojo ir abiem rankom A. atstūmė nuo savęs. A. nenukrito, o pradėjo jį irgi rankomis stumdyti. Jie pradėjo vienas kitą stumdyti rankomis. Po to, jie vienas kitą rankomis apglėbė prie kaklo ir vienas kitą spaudė. Tuo metu A. jam 1-3 kartus kumščiu smogė į pilvą. Po šių smūgių jis išsilaisvino. Kaip jis išsilaisvino jis neprisimena. Išsilaisvinant ar tai iškarto po išsilaisvinimo lygtai dešine ranka smogė A. į veido sritį. Ar jis kumščiu smogė ar kita rankos dalimi pasakyti negali, nes neprisimena. Tiesaus smūgio į veidą tikrai nebuvo. Atsimena, kad A. pataikė į nosį. Po šio smūgio A. iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir pastarasis pradėjo šaukti. Tuo jų muštinės baigėsi. Netrukus persirengimo kambaryje pradėjo rinktis suaugusieji. Įvykio metu persirengimo kambaryje buvo ir įvykį galėjo matyti klasiokai M. S., E. P. ir A. P.. Dėl šio įvykio Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje buvo atliekamas tyrimas, jam ir A. teko rašyti pasiaiškinimus ir jį apklausinėjo psichologė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie teismo pripažinti įrodymais.
Nukentėjusiojo A. P. parodymais nustatyta, kad 2009-12-04 jis buvo Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje ir apie 11.10 val. prieš kūno kultūros pamoką nuėjo į persirengimo kambarį. Ten tarp jo ir G. G. kilo konfliktas dėl jų klasiokės sąsiuvinio. Šio konflikto metu jie vienas kitą išvadino įvairiais necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais. Jie susitumdę. Kas buvo po to jis atsimena miglotai. Dar prisimena, kad G. ties juosmeniu jį buvo palenkęs į priekį, o jis bandė išsivaduoti. Po to, G. būdamas iš priekio jam kumščiu iš apačios tyčia smogė į nosį. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir tuo jų muštinės baigėsi. Į pilvą G. kelis kartus smogė tuo metu, kai bandė išsivaduoti. Atpasakoti įvykio visas detales jis negali. Su G. jie susitaikė, pastarasis jo atsiprašė ir jis G. dėl šio įvykio pretenzijų neturi. Po šio įvykio jam buvo sužalota nosis. Jokių kitų traumų nepatyrė ir gydymo įstaigoje galvos plaukuotos dalies paviršinio sužalojimo jam negydė. Ligoninėje jis buvo gydomas keturias dienas, po to buvo daryta nosies operacija ir jis dar kartą buvo konsultuotas.
Liudytojų A. P., E. P. ir M. S. parodymais nustatyta, kad įvykio dieną jie kartu su G. G. nuėjo į fizinio lavinimo pamoką, užėjo į persirengimo kambarį ir pradėjo persirenginėti. Tuo metu išgirdo kaip kitas jų klasiokas prašo iš G. G. sąsiuvinio. G. atsisakė duoti minėtą sąsiuvinį ir tarp vaikinų kilo konfliktas. A. priėjo prie sėdinčio G. ir pradėjo atseginėti kelnes. Pastarasis rankom atstūmė A. nuo savęs. Jie pradėjo stumdytis, paskui vienas kitą rankomis apglėbė prie kaklo ir vienas kitą spaudė. Tuo metu A. P. sudavė G. G. kelis smūgius į pilvą. G. pastoviai kartojo, kad A. P. nusiramintų. Jis laikė prispaudęs A. galvą prie savęs tol, kol pastarasis nusiramino. Po to paleido ir jie pastebėjo, kad A. P. iš nosies bėga kraujas. Viskas įvyko labai greitai.
Liudytoja, civilinė atsakovė Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. G. išaugo normalioje aplinkoje, nekada nematė smurto, gėrimų ar kitų neigiamų dalykų. Jos sūnus gerai mokosi, yra teigiamai charakterizuojamas gimnazijoje, turi daug apdovanojimų. Dėl jo elgesio niekada nekildavo jokių konfliktų. Sūnus yra atviras, todėl iš karto po įvykio viską papasakojo. G. G. labai pergyveno dėl kilusio konflikto. Apgailestavo, kad taip atsitiko. Liudytoja pažymėjo, kad jos sūnus atsiprašė nukentėjusiojo. Ji pati lankė A. P. ligoninėje ir matė, kad jokių sudėtingų pasalugų, išskyrus nosies operaciją, jam suteikta nebuvo. Dėl pastarosios priežasties, Ž. G. nesutinka su Valstybinės ligonių kasos pareikšto 2744,60 Lt civilinio ieškinio dydžiu ir mano, kad civlinio ieškinio suma turėtų būti mažesnė.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 551/10 (01) nustatyta, kad A. P. padaryta muštinė žaizda nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu bei nosies deformacija, kraujosruvos akių vokuose, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-12-04), paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio su nosies deformacija sveikata sutrinka 10 d. laikotarpiui (b. l. 19-20).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai – jis asmeninio konflikto metu, suduodamas nukentėjusiajam smūgį į veido sritį, nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą. Sveikatos sutrikdymas pasireiškė kraujosruvomis akių vokuose bei muštine žaizda nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu bei nosies deformacija.
Šioje byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė 2744, 60 Lt. civilinį ieškinį ir prašė šią sumą priteisti iš kalto asmens. Tiek kaltinamasis, tiek jo įstatyminė atstovė su ieškiniu nesutiko, teigdami, kad jis esąs per didelis, nes nukentėjusysis buvo gydomas neilgą laiko tarpą. Kita vertus klaidingai buvo nurodyta, kad nukentėjusiajam diagnozuotas galvos plaukuotos dalies paviršinis sužalojimas. Siekiant išsklaidyti abejones dėl gydymo kainos teismas buvo pavedęs Vilniaus teritorinei ligonių kasai patikrinti kokios gydymo paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajam A. P. VšĮ Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje ir kokia šių paslaugų kaina (.l. 139). Patikrinimo pažyma (b.l. 143-144) nustatyta, kad A. P. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitinka reikalavimus ir pagrįstai pateiktos apmokėti teritorinei ligonių kasai. Apklausta teismo posėdžio metu specialistė A. V. dar kartą patvirtino, jog reikalaujama kaina yra pagrįsta. Ligos diagnozės kodas esą buvęs įvestas klaidingas, tačiau tai neturėję jokios reikšmės nustatytai gydymo kainai. Valstybinė ligonių kasa pateikė dokumentus pagrindžiančius ieškinio apskaičiavimą (b.l. 35-39), tad ieškinio dydis yra pagrįstas. Pažymėtina, kad jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis. Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos.
CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau nepilnamečiui neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys – šiuo atveju tėvai, kuriems taikytina subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Iš jų žala išieškotina tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo jai atlyginti, iki pasieks pilnametystę. Į šias nuostatas atsižvelgiama sprendžiant pareikšto civilinio ieškinio klausimą.
G. G. yra nepilnametis. Nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Tai įgalina teismą svarstyti jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. G. G. atsiprašė nukentėjusiojo, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis G. G. jokių pretenzijų neturi, jo atsiprašymą priėmė. Spręsdamas kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. G. G. nėra teismo teistas, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu tęsia mokslus Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis. Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindo manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas. G. G. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės (BK 82 str.).
Kaltinamajam G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302- 303str. str. Bei LR BK 82 bei 93str.str., teismas,
nusprendė:
G. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu kaip nepilnametį pirmą kartą padariusį nesunkų tyčinį nusikaltimą.
Baudžiamąją bylą prieš G. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str.1d., nutraukti.
Skirti G. G. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą. G. G. elgesį apriboti 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti mokslą.
G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
Civilinį ieškinį patenkinti pilnai. Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš G. G., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti subsidiariai iš jo motinos Ž. G. 2744,60( du tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt keturi Lt. Šešiasdešimt centų) turtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.