- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Bylos Nr.
- e2-2163-451/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21546-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- K. P.
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui K. P. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui Nr. 2110 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. P., prašydama priteisti iš atsakovo 481,40 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovui K. P. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu, laikantis CPK 130 str. numatytos tvarkos, 2015-12-14 paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, todėl laikytina, kad jie įteikti atsakovui tinkamai. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas K. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. ir 286 str.).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa, vykdydama sutelktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšomis nustatė, kad nuo 2015-03-26 iki 2015-04-13 atsakovui K. P. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių. kaina - 481,40 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu K. P. buvo draustas iki 2015-02-28. Nuo 2015-02-28 iki 2015-04-27 atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu nebuvo draustas. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2015 m. kovo mėnesį nebuvo sumokėta. Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - Sveikatos draudimo įstatymas) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 5 d.). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 1 d.). Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesi po to, kai už juos nustoja mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d. numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, sutelktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1-9 d, nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Valstybinė ligonių kasa). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012-11-30 įsakymu Nr VA-103 nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos, todėl, jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lešų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 ir 3 p., 31 str. 1 p., 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26-27 str., Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006-12-22 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113, 2008-05-09 įsakymu Nr. V-436, 2011-12-23 įsakymu Nr. V-1118 ir vėlesniais jų pakeitimais.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 str. 4 d., 6.246 str., deliktinė civilinė atsakomybė - turtinė prievole, atsirandanti del žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti. CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Atsakovas, neįvykdydamas Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d, nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam nuo 2015-03-26 iki 2015-04-13 suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo (Sveikatos draudimo jstatymo 8 str. 5 d. numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovo gauta nauda). Atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lešų apmokėtų gydymo paslaugų kaina - 481,40 Eur - sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu - neteisėtais veiksmais. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti.
Atsakovui 2015-06-08, 2015-06-15, 2015-08-31 buvo siųsti raginimai savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl neteisėtai suteiktų paslaugų, iki šiol nėra atlyginta.
CK 6.263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimas numatytas tik apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims. Kadangi atsakovas K. P. nepateikė duomenų, jog paslaugų teikimo metu buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, iš jo priteistina 481,40 Eur padarytai žalai privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti ieškovės naudai (CK 6.263 str., 6.280 str., Sveikatos draudimo įstatymo 2 str., 4 str., 8 str., 17 str., 26-27 str., 31 str., 34 str.).
Taip pat iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str., 6.37 str.).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (ieškinys paduotas elektroniniu būdu), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 481,40 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 41 ct) žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti, žalą sumokant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT 21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank” AB, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovo K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei (išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui CPK 287 str. 2 ir 3 d. reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.