Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 1 dalį 34 MGL dydžio (1 700 eurų) bauda, kuri nesumokėta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo E. J. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. J. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, kai jam (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma arešto bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis E. J. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). (Duomenys neskelbtini) pateikti duomenys patvirtina, jog E. J. šiame centre paslaugos neteiktos, dėl (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) nesikreipė, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, dalies paskirtų administracinių baudų nesumokėjęs. (Duomenys neskelbtini). Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, dalies baudos iki šiol nesumokėjęs, todėl bausmė neatlikta ir tai sunkina E. J. atsakomybę, nes laikoma, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 97 straipsnio 3 dalies, 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini), nemoka jam paskirtų baudų, anksčiau jam skirta baudos bausmė nesulaikė jo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamojo prašoma baudos bausmė pasiektų bausmei keliamus tikslus.

Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytą sunkų neblaivumą, skirtinas areštas 75 paroms. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl, taikant BK 64¹straipsnį, bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis teisiamas antrą kartą, turi pastovią gyvenamąją vietą, arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad jis automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, administracinėmis nuobaudomis per paskutinius 3 metus baustas 8 kartus, už administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, baustas 4 kartus, dalies baudų nesumokėjęs, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 10 mėnesių, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, įpareigojant jį būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus vykimą darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų.

Iš (duomenys neskelbtini) sistemos registro išrašo matyti, jog kaltinamasis E. J. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neįvykdęs Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos galutinės bausmės – 1 700 Eur baudos dalies. Šiuo metu yra vykdomas priverstinis baudos išieškojimas. (Duomenys neskelbtini) duomenimis išieškoma suma yra (duomenys neskelbtini) Eur. Pažymėtina, jog teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis). Tuo pagrindu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. J. skiriama arešto bausmė subendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir iki šiol neįvykdyta bausme – 494,58 Eur bauda, taikant visišką bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 65 straipsnio 2 dalis).

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas kriminalizavo transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tokiu būdu patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į E. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes: nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kaip ši teisė jam atimta administracine tvarka, savo veiksmais bei neblaivumo laipsniu neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei, ypatingai šiuo atveju, kada sukėlė eismo įvykį, be to, kaip ir pats pripažino, vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, daroma išvada, kad prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones maksimaliam – 5 metų terminui bus adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Teismo nuomone, švelnesnė poveikio priemonė šioje situacijoje nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Skiriama poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, o neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kadangi byloje nustatyta, kad nusikaltimą E. J. padarė vairuodamas sutuoktinės K. J. vardu registruotą ir jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, jog po santuokos sudarymo pradedamas taikyti bendro turto teisinis režimas (bendra jungtinė nuosavybė), jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Šiuo atveju, teismas savo iniciatyva, susipažinęs su vedybų sutarčių registro centro išrašu bei (duomenys neskelbtini) notarų biure sudaryta ikivedybine sutartimi, nustatė, jog E. J. ir K. R. (vėlesnė pavardė J.) (duomenys neskelbtini) sudarė ikivedybinę sutartį, kuri įregistruota ir (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 2.2. punkte numatyta, jog ,,nekilnojamasis, kilnojamasis ir bet koks registruotinas ar neregistruotinas turtas, įgytas tiek iki santuokos sudarymo, tiek gyvenant jiems susituokus, registruotas K. R. (po santuokos K. J.), yra K. R. (K. J.) asmeninė nuosavybė, todėl teismas daro išvadą, kad automobilis nėra bendra sutuoktinių nuosavybė – tai asmeninė K. J. nuosavybė. Be to, byloje nėra duomenų, kad K. J. turėjo ir galėjo žinoti, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl konfiskuoti šią transporto priemonę nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad E. J. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso kaip asmeninė nuosavybė (duomenys neskelbtini), tačiau šį automobilį vairavo būdamas neblaivus, tokiu būdu privalo prisiimti ir atsakomybę už visus galimus šio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų ir šios transporto priemonės (ar jos vertės) konfiskavimo/išieškojimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš E. J. išieškotina nusikaltimo padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – (duomenys neskelbtini) eurų. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) bei jo užvedimo rakteliai jau yra grąžinti K. J.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu septyniasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. J. galutinę bausmę – areštą penkiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymą E. J. atidėti dešimčiai mėnesių ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį bausmės atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose (duomenys neskelbtini) – 101, išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, E. J. paskirtą arešto penkiasdešimčiai parų bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos bausmės neįvykdyta dalimi, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą penkiasdešimčiai parų, jį atidedant dešimčiai mėnesių ir paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį bausmės atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, ir 494,58 eurų baudą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudos priverstinį išieškojimą tęsti pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti E. J. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2) transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) eurų konfiskavimą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti E. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti E. J.