Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. P. ir trečiojo asmens AB DnB NORD banko apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-453-91/2011 pagal ieškovo D. P. patikslintą ieškinį atsakovei K. P., išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turtinių prievolių paskirstymo, atsakovės iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, neturtinės žalos atlyginimo, ir atsakovės K. P. patikslintą priešieškinį ieškovui D. P., trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankui dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turto ir turtinių prievolių padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo dalis, kuria nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, išspręstas klausimas dėl ieškovo ir atsakovės pavardžių po santuokos nutraukimo, nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, paliktina nepakeista, likusi sprendimo dalis naikintina, klausimai dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo, turto statuso ir jo padalijimo, atsakovės iškeldinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grąžintini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, byloje nėra ginčo dėl to, jog santuoka tarp ieškovo ir atsakovės iširo ir turi būti nutraukta, taip pat neginčijami ir klausimai dėl ieškovo ir atsakovės pavardžių po santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, todėl, šiems klausimams nepatenkant į apeliacijos ribas (CPK 320 str. 1 d.), teisėjų kolegija dėl jų, o kartu ir dėl atitinkamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako.

CK 3.49 str. 2 d. numatyti trys santuokos nutraukimo pagrindai - sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. Nagrinėjamoje byloje abu sutuoktiniai pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl kito iš jų kaltės. CK 3.61 str. 2d. numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, rėmėsi byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais netinkamą ieškovo elgesį. Tačiau teismas, pažeisdamas CPK 14 str. 1 d., 250 str. įtvirtintą betarpiškumo principą, nevertino į bylą ieškovo pateiktų įrodymų (b.l. 4-5, t. 2), kuriais jis grindė netinkamą atsakovės elgesį, jos vartojamą smurtą ieškovo atžvilgiu, ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neįvardindamas priežasčių, dėl kurių šie ieškovo argumentai atmetami (CPK 270 str. 4 d. 3p.). Nors ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės, teismas netiesiogiai atmetė priešpriešinį ieškovo reikalavimą. Tokią išvadą teisėjų kolegija vertina kaip nemotyvuotą, neparemtą visapusišku bylos medžiagos vertinimu. Teismui sutinkant su ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog liko neatskleista ginčo dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo esmė, šis klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d., 329 str. 1 d.).

Apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas klausimas dėl teismo sprendimo dalies, kuria turtas pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir paskirstytas tarp šalių, teisėtumo ir pagrįstumo. Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 1 p., vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas jo asmenine nuosavybe. Šios bendrosios taisyklės išimtis įtvirtinta CK 3.90 str. 1 d., kurioje nurodoma, jog santuokos metu turtą iš esmės pagerinus sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis ir/ar darbu, vieno sutuoktinio iki santuokos įgytas turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino keturis ieškovo iki santuokos sudarymo įgytus nekilnojamojo turto objektus - du žemės sklypus ir du gyvenamuosius namus. Tačiau nei šalių procesiniuose dokumentuose, nei pačiame teismo sprendime nėra užsimenama apie tai, kada, kiek ir kokiu būdu buvo pagerinti žemės sklypai bei gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nenurodoma, kokie pagerinimai buvo atlikti, kaip keitėsi atitinkamo turto vertė, kokios aplinkybės leidžia spręsti, kad turtas pagerintas iš bendrų lėšų, kad jis pagerintas iš esmės. Tai, kas nurodyta, leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria bendrąja jungtine nuosavybe pripažinti du žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nemotyvuota, o tai yra absoliutus šios sprendimo dalies negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Kartu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė ir ginčo dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe esmės. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas, remdamasis turto vertinimo ataskaita teismas tenustatė turto vertės pokyčius, neanalizuodamas, kiek tuos pokyčius galėjo nulemti ne turtui padaryti pagerinimai, o situacija nekilnojamojo turto rinkoje, t.y. ar pagerinimai turėjo esminės įtakos turto vertei. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatinėjo, kada pagerinimai buvo atlikti - iki santuokos sudarymo ar po to, prieštaringai nurodė aplinkybes, susijusias su atsakovės prisidėjimu prie turto pagerinimo, vienoje sprendimo vietoje pabrėždamas, jog visas turto vertės pokytis yra nulemtas atsakovės lėšomis atliktų pagerinimų, kitur gi pripažindamas, jog pagerinimai buvo atlikti ieškovo iš trečiojo asmens skolintomis lėšomis, atsakovei prisidedant gautomis darbinėmis pajamomis bei tiesioginiu savo pačios darbu. Teismas nenurodė jokių pajamų šaltinių, iš kurių atsakovė būtų galėjusi finansuoti tokio masto pagerinimus. Kartu teismas bendrąja jungtine nuosavybe pripažino menamą pinigų sumą, prilyginamą turto vertinimo ataskaitoje nurodytam turto verčių 2004 m. ir 2009 m. skirtumui, nors byloje ne tik kad nebuvo pareikštas toks reikalavimas, bet ir yra visiškai akivaizdu, kad tokia pinigų suma, kaip savarankiškas turtinis objektas, neegzistuoja, visus pagerinimus, kokia jų vertė bebūtų, apima turto, į kurį lėšos galimai investuotos, vertė. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog pripažinęs, kad namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vertė 2004 m. buvo 75 000 Lt, tuo tarpu 2009m.- 225 000 Lt, sprendime nurodydamas turto vertę santuokos nutraukimo metu teismas ją įvardija kaip dar mažesnę, nei buvo iki teismo nurodytų pagerinimų (73 185 Lt), kas, vėlgi, leidžia abejoti argumentų dėl esminio turto pagerinimo pagrįstumu. Nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe panaikinti, grąžinti šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes ginčo esmė šioje dalyje taip pat nėra atskleista (CPK 327 str. 1 d. 1-2 p.).

Spręsdamas dėl kilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, teismas neįvertino byloje esančių faktinių aplinkybių, jog ieškovo vardu nėra registruota jokia transporto priemonė (b.l. 7, t. 1), jog ieškovas yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl sprendime nurodytų kilnojamųjų daiktų vagystės (b.l. 93, t. 1), t.y. nesiaiškino, ar šie nekilnojamojo turto objektai apskritai egzistuoja, ar ieškovas turi kokias nors turtines teises į nurodytus daiktus, nevertino šių daiktų įsigijimo aplinkybių – kada, iš kokių lėšų šis turtas buvo įgytas; galinčių turėti įtakos teismo išvados pagrįstumui. Akcentuotina ir tai, jog atsakovė savo procesiniuose dokumentuose netiesiogiai patvirtino, jog sprendime minima transporto priemonė yra registruota kito asmens vardu. Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog kilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe klausimas buvo išspręstas neatskleidus ginčo esmės, o tai yra pagrindas atitinkamai ginčijamo sprendimo daliai panaikinti ir klausimui perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijai panaikinus ginčijamo sprendimo dalį, kuria turtas pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, išnyko ir teismo sprendimo dalies, kuria turtas paskirstytas tarp šalių, priėmimo teisinis pagrindas, todėl ši sprendimo dalis taip pat naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas be pagrindo atskirai vertino klausimus dėl sutuoktinių turto ir turtinių įsipareigojimų. Byloje neginčijama aplinkybė, jog ieškovo dar iki santuokos sudarymo iš trečiojo asmens paimto kredito suma buvo panaudota gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimui. Tiek trečiojo asmens, tiek ir ieškovo pozicija, jog šis kreditorinis įsipareigojimas turėtų būti priskiriamas ieškovui, susijusi su nuostata, jog ieškovo iki santuokos įgytas turtas turi būti pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe. Turto dėl jo pagerinimų pripažinimas bendrąja jungtine nuosavybe atitinkamai įtakoja ir su pagerinimais susijusių turtinių prievolių statusą, į kurį turi būti atsižvelgiama tiek sudarant turto balansą, tiek ir atidalijant turtą iš bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.118 str.). Iš kitos pusės, tik pripažinus turtą, į kurį lėšos investuotos, asmenine ieškovo nuosavybe, nekiltų klausimo ir dėl iki santuokos ieškovo turtui pagerinti prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo tarp šalių. Kadangi šiuos klausimus sieja priežastinis ryšys, jie negali būti nagrinėjami atskirai, išvadų nederinant tarpusavyje. Šią išvadą netiesiogiai pripažįsta ir atsakovė savo atsiliepime į apeliacinius skundus nurodydama, jog ji sutinka, kad kreditorinis įsipareigojimas būtų perkeltas jai. Kadangi tokia galimybė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinama, dėl jos pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pakankamas pagrindas ir sprendimo daliai dėl kreditorinio įsipareigojimo priskyrimo ieškovui panaikinti, klausimui perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi ieškovo reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo atskirai nebuvo įvertintas dėl jo prieštaravimo teismo išvadai, pagal kurią gyvenamasis namas, iš kurio ieškovas reikalavo iškeldinti atsakovę, priteisimo atsakovei, sprendimo dalį dėl turto padalijimo panaikinus, pirmosios instancijos teismui grąžintinas nagrinėti ir klausimas dėl atsakovės iškeldinimo.

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamu sprendimu tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės valstybei priteistos žyminio mokesčio sumos. Iš bylos medžiagos matyti, jog paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 168 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1, t. 1), tuo tarpu atsakovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1, t. 3), tenkindamas prašymą dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo teismas atsakovę atleido nuo 68 Lt žyminio mokesčio sumos mokėjimo (b.l. 35a, t. 3). Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog vertinant teismui reiškiamų reikalavimų priėmimo klausimą nebuvo pasisakyta dėl turtinių reikalavimų, t.y. reikalavimo dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, apmokestinimo žyminiu mokesčiu. Šis trūkumas privalo būti išspręstas prieš pirmosios instancijos teismui imantis nagrinėti grąžintus klausimus iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, išspręstas klausimas dėl ieškovo ir atsakovės pavardžių po santuokos nutraukimo, nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su atsakove, iš ieškovo nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas po 400 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Likusią Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį panaikinti.

Grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti reikalavimus dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, turto ir turtinių prievolių padalijimo tarp šalių, neturtinės žalos atlyginimo, atsakovės iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.