Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-740-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-10
Bylos Nr.
N-444-740-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444-740/09Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.7; 62 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 10 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutarties M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas 2007 m. spalio 6 d. surašė M. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2007 m. spalio 6 d., 23 val. 15 min., Klaipėdoje, Perkėlos g. 10, vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,21 promilės), nepateikė pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti, pastatė transporto priemonę taip, kad trukdė kitų transporto priemonių eismui. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68, 61.1, 193.10 punktų reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2007 m. spalio 18 d. nutarimu M. J. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, skyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 1750 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20 mėnesių. Teiseną dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, nutraukė.

II.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. J. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. spalio 18 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Jis nurodė, kad nubaustas nepagrįstai. Kadangi buvo išgėręs, jo automobilį prie uosto teritorijos vartų atvairavo Ž.V.. Į uosto teritoriją įleidžiami tik bilietus į keltą turintys asmenys, todėl Ž.V. pastatė automobilį prie uosto teritorijos vartų ir išvyko kitu automobiliu. Nenorėdamas vairuoti automobilio pats, nuėjo pas saugos darbuotojus ir paprašė, kad automobilį į keltą įvairuotų kas nors iš jų. Apsaugos poste buvęs S.G. pareiškė, kad jis ne jo vairuotojas ir to nedarys, kelis kartus dar paprašius S.G. nuvairuoti automobilį, tarp jų įsiplieskė konfliktas, dėl kurio vėliau buvo apkalbėtas, kad vairavo neblaivus. Taip pat teigė, kad S.G. teiginys paaiškinime, kad jo tapatybė nustatyta pagal pateiktą vairuotojo pažymėjimą ir administracinės bylos medžiagoje nustatyta aplinkybe, kad vairuotojo pažymėjimas nebuvo pateiktas, prieštarauja vienas kitam. Privažiavus prie uosto teritorijos vartų, nei vieno iš apsaugos darbuotojų prie vartų nebuvo, todėl S.G. teiginys, kad stovėdamas lauke matė, kad jis atvažiavo vienas, buvo sugalvotas, kad dirbtinai sukurtų įrodymus, patvirtinančius pažeidimo padarymą. Atvažiavusiems policijos pareigūnams nuo pat pradžių tvirtino, kad jį atvežė Ž.V. ir prašė jam atvykus apklausti, tačiau pareigūnai tuo nepatikėjo.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 14 d. nutartimi skundo netenkino, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. spalio 18 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, padarė išvadą, kad M. J. padarytas pažeidimas įrodytas, veika kvalifikuota teisingai, skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas taip pat nusprendė, kad M. J. paskirta administracinė nuobauda atitinka jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti nutarimo skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

IV.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Mano, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, teismo nutartis neatitinka įstatymo normų ir priimta nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Teigia, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nėra ištirtos įvykio aplinkybės, nenurodomos objektyvios priežastys, dėl kurių teismas nesivadovauja jo ir kitų asmenų parodymais, be to teismas nevertino ir nepasisakė dėl jo nurodytų aplinkybių, kurios leidžia abejoti S. G. parodymų tikrumu, jo apklausos teisme metu nebuvo aiškintasi, kodėl jo rašytame paaiškinime tiek daug prieštaravimų. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė įrodymų bei nepasisakė, kaip įvykio aplinkybės buvo nustatytos. Teigia, kad liudytojai R.D. ir A.G. nematė įvykio aplinkybių ir išvadą, kad automobilį vairavo jis, padarė tik iš S.G. paaiškinimų, kuris jį apkalba, be to A.G. parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Kadangi tarp jo ir S. G. kilo konfliktas, teismas neturėjo pagrindo teigti, kad netikėti jo parodymais nėra pagrindo. Tai, kad S. G. jį apkalba patvirtina jo parodymų prieštaringumas ir nenuoseklumas. Mano, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų Ž.V. ir A.M. parodymais, šie asmenys gali nešališkai patvirtinti jo skunde išdėstytus teiginius, nes jie nesuinteresuoti bylos baigtimi.

Taip pat teigia, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, kadangi beveik visi liudytojai buvo apklausti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir jis neturėjo galimybės jiems užduoti klausimų, pateikti paaiškinimų, betarpiškai dalyvauti juos apklausiant. Mano, kad būtina iš naujo apklausti liudytoją S. G..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyrius prašo skundą atmesti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo policijoje metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis S. G. norėtų apšmeižti ar nepagrįstai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Pažymi, kad konfliktas tarp M. J. ir S. G. įvyko po teisės pažeidimo padarymo, iki teisės pažeidimo jie vienas kito nepažinojo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartyje atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotus, ATPK 126 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus, administracinius teisės pažeidimus.

M. J. pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį nubaustas už tai, kad 2007 m. spalio 6 d., 23 val. 15 min., Klaipėdoje, Perkėlos g. 10, vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,21 promilės), nepateikė pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog transporto priemonės nevairavo, taigi nepadarė jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pirmosios instancijos teismas nutartį grindė leistinais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, teismo posėdžio metu duotais liudytojų pareigūnų R.D., A.G., saugos darbuotojo S.G. parodymais. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, teismas neištyrė aplinkybių, nepasisakė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, kitus atmeta. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas išanalizavo byloje surinktus įrodymus, liudytojų pateiktus paaiškinimus. Teismas taip pat pasisakė, kodėl nesivadovavo liudytojų Ž.V. ir A.M. parodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog liudytojai Ž.V. ir A.M. tiesiogiai įvykio nematė, be to jie yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugai ir gali siekti padėti draugui išvengti atsakomybės ar kitaip būti suinteresuoti bylos baigtimi. Taip pat pastebėtina, kad M. J. nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei vėliau (iki skundo pateikimo teismui) nenurodė, kad automobilį vairavo kitas asmuo, šios aplinkybės neatsispindi ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, taip pat A.M. 2007 m.spalio 7 d. paaiškinime, kuriame tik nurodoma, kad jis paėmė automobilį. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad policijos pareigūnai taip pat tiesiogiai nematė įvykio, tačiau jie atvyko nedelsiant po įvykio, aiškinosi jo aplinkybes, bendravo su M. J., S. G.. Kaip matyti iš policijos pareigūno R. D. tarnybinio pranešimo ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, M. J. netiesiogiai pats policijos pareigūnui pasakė, jog vairavo automobilį.

Apeliantas taip pat teigia, jog liudytojo S. G. parodymai bei paaiškinimas prieštaringi ir nenuoseklūs. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, su tokiu apelianto teiginiu nesutinka, liudytojo S. G. rašytinis paaiškinimas ir teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai iš esmės sutampa, jis detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį. Apeliantas teigia, jog S.G. paaiškinimas yra prieštaringas dėl to, kad jame teigiama, kad M. J. tapatybė nustatyta pagal pateiktą vairuotojo pažymėjimą, o administracinės bylos medžiagoje nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas nebuvo pateiktas. Tai, kad M. J. policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo neįrodo, jog vairuotojo pažymėjimo jis nepateikė ir saugos darbuotojui, be to, kaip matyti iš liudytojų apklausos protokolo, liudytojas R. D. nurodė, kad M. J. sakė, jog turėjo vairuotojo pažymėjimą, buvo pateikęs jį saugos tarnybos darbuotojams, paskui pažymėjimas kažkur dingo. Netikėti šiais liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, be to M. J. buvo nustatytas 2,21 promilės girtumas, o tokios būklės asmuo negali adekvačiai vertinti situacijos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, taip pat daro išvadą, kad vien faktas, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sukonfliktavo su liudytoju S. G nesudaro pagrindo vienareikšmiškai atmesti šio liudytojo parodymus. Iki įvykio jie pažįstami nebuvo, kaip minėta, liudytojo policijai raštu pateikti paaiškinimai, sutampa su teismo posėdžio metu, kuomet asmuo davė parodymus, įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pateiktais paaiškinimais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Įvertinusi bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu apelianto teiginį, jog jis neturėjo galimybės užduoti liudytojams klausimų. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 29 d. rašto Nr. II-56-63/2008 (b. l. 18), M. J. apie posėdžio, kurio metu buvo apklausti liudytojai, vietą ir laiką pranešta. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 64 straipsnio 3 dalis numato, kad bylos proceso dalyviams pranešama apie posėdžio, kuriame vykdomas teisminis pavedimas, vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo vykdyti pavedimo. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo liudytojo apklausos protokolų (b. l. 27-31) matyti, jog apeliantas šiame posėdyje nedalyvavo, t.y. pats nepasinaudojo teise užduoti klausimus liudytojams, nes apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas Piličiauskas Virgilijus Valančius