Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-12-06 nutarimo Nr. 59-244 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau tekste – Komisija) 2019 m. gruodžio 6 d. priėmė nutarimą Nr. 59-244 taikyti A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

A. P. nuteistas 2016-03-31 Austrijos Respublikos Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo nuosprendžiu pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 str., 128 str., 129 str. 1 paragrafą, 130 str. 2 d., 15 str., 229 str. 1 d. skiriant 7 metų laisvės atėmimo bausmę. 2017-03-06 Marijampolės raj. apylinkės teismas nutartimi pripažino Graco baudžiamųjų bylų žemės 2016-03-31 nuosprendį ir jo vykdymą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Numatytas veikas ir paskirtą bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 3 d. (didelės vertės svetimo turto vagystė arba svetimo turto vagystė dalyvaujant organizuotoje grupėje) ir paliko terminuotą 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymo pradžia: 2015-08-24. Bausmės vykdymo pabaiga: 2022-08-24. 1/2 laisvės atėmimo bausmės atliko 2019-02-24. Neatliktos bausmės dalis 2019-11-29 – 2 metai 8 mėnesiai ir 26 dienos.

Nutarime nurodoma, kad A. P. lygtinio paleidimo komisijai pristatomas 4 kartą. Nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Anksčiau tris kartus teistas Lietuvoje ir kartą Vokietijoje. Laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 16 m. amžiaus. Teismo nuosprendyje savo kaltę pripažįsta, gailisi. Interviu metu savo kaltės neneigia, gailisi dėl savo veiksmų. Vykdo režimo, dienotvarkės bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Per bausmės atlikimo laikotarpį nebaustas, 5 kartus skatintas, taip pat vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nevedęs. Vaikų neturi, ryšius palaiko su tėvais: L. ir S. P., drauge S. S., gyvenančia (duomenys neskelbtini), broliu V. P., atliekančiu bausmę Marijampolės pataisos namuose, skambindamas telefonu, rašydamas laiškus, lankomas pasimatymų metu. (Duomenys neskelbtini) mokykloje baigė 10 klasių. Tuomet įstojo į profesinę technikos mokyklą studijuoti mechaniko specialybės, tačiau nebaigus 2-o kurso teko atlikinėti laisvės atėmimo bausmę. Išėjęs į laisvę tęsė mokslus (duomenys neskelbtini) mokykloje viduriniam išsilavinimui įgyti. 2018 m. (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo vidurinį išsilavinimą. 2019 m. (duomenys neskelbtini) įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją. Vilniaus pataisos namuose nuteistasis išreiškė motyvaciją įgyti papildomą profesiją. Iki nuteisimo jis gyveno ir dirbo Airijoje, automobilių servise. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pateikė minėtos bendrovės direktoriaus T. G. 2019-09-03 išduotą pažymą, kurioje pastarasis nurodo, kad jo vadovaujama bendrovė yra pasiruošusi įdarbinti A. P.. Pagal 2019-10-17 Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenis, A. P. skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų 2999,92 eurų. Bausmės atlikimo metu jam finansiškai padeda artimieji, atsiųsdami po 150 eurų kiekvieną mėnesį. Analizuojant nuteistojo alkoholio vartojimo ypatumus, nepastebėta, kad jis turėtų alkoholio vartojimo sunkumų. Oficialių duomenų apie nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo patirtį taip pat gauta nebuvo. Nuteistasis neigiamai vertina savo nusikalstamą elgesį, jo nėra linkęs pateisinti, šiuo metu labiau orientuojasi į galimą ankstesnį paleidimą iš pataisos įstaigos, nei savęs realizavimą įstaigos vidiniame, neformaliame funkcionavime. Teigia, kad šiuo metu yra tvirtai apsisprendęs atsiriboti nuo nusikalstamų veikų, kadangi numato, kad jo pakartotiniai netinkami poelgiai gali apriboti jį nuo galimybės sukurti šeimą bei susilaukti vaikų. Diskriminacinių prielaidų kitų asmenų atžvilgiu pastebėta nebuvo.

Atsižvelgdama į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 75 taškus (statinių veiksnių taškai - 45, dinaminių - 30), tačiau atsižvelgdama ir į bausmės atlikimo metu vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo įgytą vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, išspręstas bedarbystės ir gyvenamosios vietos problemą, sutikimu su intensyvios priežiūros taikymu lygtinio paleidimo metu, disciplinuotą nuteistojo elgesį, motyvaciją, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis A. P. laikysis įstatymų ir nenusikals bei nutarė taikyti A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siūlant nustatyti nuteistajam šią baudžiamojo poveikio priemonę –įpareigojimą neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu.

Motyvuojamoji dalis

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą, įvertino visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius, atsižvelgė į tai, jog A. P. likusi neatlikta bausmės dalis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas lygtinio paleidimo sąlygas. A. P. yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, dalyvauja elgesio pataisos programose. Visu bausmės atlikimo laikotarpiu pagal „OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo vertinama tris kartus, visų trijų vertinimų metu buvo įvertinta kaip vidutinė. Paskutinio 2019-11-18 Vilniaus pataisos namuose atlikto įvertinimo metu ji buvo įvertinta 75 balais, nors 2018-11-20 Kybartų pataisos namuose buvo vertinama tik 53 balais. Tačiau, susipažinus su Oasys vertinimo balų suvestinėmis lentelėmis, matyti, kad abiejuose pataisos namuose nevienoda balų suma buvo įvertinti statiniai rizikos veiksniai – nuteistojo teisės pažeidimai praeityje. Kybartų pataisos namuose jie buvo vertinami 25 balais, tuo tarpu Vilniaus pataisos namai tuos pačius, nekintančius ir nuo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu nepriklausančius veiksnius įvertino 45 balais. Taip pat 2 balais įvertino nuteistojo finansinę padėtį bei lėšų paskirstymo įgūdžius, gavus naujos informacijos apie nuteistojo skolas pagal antstolių patvarkymus, kurie nebuvo žinomi Kybartų pataisos namams. Dėl šių priežasčių A. P. pakartotinio nusikalstamumo rizikos taškai padidėjo iki 75 balų, tačiau rizikos taškų įverčių didėjimas niekaip nėra susijęs su pablogėjusiu nuteistojo elgesiu, naujai pasireiškusiais kriminogeniniais poreikiais, šiuos pokyčius išimtinai lėmė nuteistojo praeities faktų, kurių jis pakeisti negali, pervertinimas naujuose pataisos namuose. Atitinkamai teismas sutinka su socialinio tyrimo išvados teiginiu, kad šis OASys taškų įverčių didėjimas atliekant įvertinimo peržiūrą kituose pataisos namuose nesuponuoja prielaidos, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo, todėl nėra galimybės taikyti lygtinio paleidimo. Atvirkščiai, lyginant pirminį (2018-02-20) nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, matyti, kad dinaminių rizikos veiksnių (gyvenimo sąlygų, išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio) taškai bausmės atlikimo metu sumažėjo, kas rodo realią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Tačiau, nuteistajam net ir atitinkant visas aukščiau nurodytas formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą teismas atsižvelgia ne tik į padarytų nusikalstamų veikų, už kurią atliekama bausmė, pobūdį bei pavojingumą, bet ir į nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, vidines nuostatas laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Bausmės paskirtis yra tiek nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas atlikęs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo manymu, ši nuostata nepažeista, atsižvelgiant į tai, kad A. P. buvo paskirta sankcijos maksimumui artima bausmė ir jis atliko daugiau nei pusę šios bausmės.

Teismas, vertindamas A. P. lygtinio paleidimo galimybę, atsižvelgia, kad nuteistojo elgesys visu bausmės atlikimo laikotarpiu vertinamas tik teigiamai, atlikdamas bausmę keliuose pataisos namuose nuteistasis nei karto nepažeidė režimo, dienotvarkės ar vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, neturėjo jokių drausminių nuobaudų. Penkis kartus buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą pozityvaus elgesio programose „Padėk sau“, „Pilietiškumo ugdymo kelias“, dailės terapijoje, motyvaciją savianalizei ir elgesio kaitai, sėkmingą vidurinio išsilavinimo įgijimą, aktyvų dalyvavimą siekiant įgyti suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę. Du kartus buvo paleistas trumpalaikėms išvykoms į namus. Bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą bei profesinę (suvirintojo elektra rankiniu būdu) kvalifikaciją. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistojo elgesys pasižymi disciplinuotumu, jis išsprendė bedarbystės ir gyvenamosios vietos problemą, yra pakankamai motyvuotas analizuoti savo netinkamą elgesį bei jo priežastis. Nėra stebimi nuteistojo emocinės gerovės sunkumai, jo savivaizdis pakankamai adekvatus, jam nėra būdingi elgesio ar emociniai sunkumai. Pasižymi pakankamais savikontrolės įgūdžiais. Jis sugeba kritiškai vertinti ankstesnį gyvenimo būdą, pakankamai įžvelgia ir analizuoja savo problemines sritis, ateities planus sieja su šeimos kūrimu bei legaliu darbu. Iš socialinio tyrimo išvados, matyti, kad nuteistasis charakterizuojamas iš esmės teigiamai, palankiai vertinamos jo ateities elgesio perspektyvos, jis supranta poreikį laikytis įstatymų ir puoselėti visuomenėje pripažintas elgesio normas.

Teismas, atsižvelgdamas į pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad atliekamos bausmės metu stebimi teigiami nuteistojo elgesio ir asmenybės pokyčiai liudija, kad jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nuteistojo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, nepriekaištingą elgesį įkalinimo įstaigoje, liudijantį jo gebėjimą laikytis disciplinos, gerbti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, aplinkybes, jog išėjęs iš įkalinimo įstaigos turi sutartą darbo bei gyvenamąją vietą, galima daryti išvadą, jog A. P. lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad A. P. skirdami griežtą laisvės atėmimo bausmę teismai jau atsižvelgė į jo padarytų veikų pavojingumą ir sunkumą. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

Tačiau taip pat atsižvelgtina į tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino padarydamas naujas nusikalstamas veikas, iki įkalinimo A. P. dalyvavo organizuotos grupės nusikalstamoje veikloje, jo socialinė aplinka (draugų ratas) reikšmingai lėmė jo nusikalstamą elgesį praeityje, šis rizikos veiksnys išliko nepakitęs visų trijų vertinimų metu, išėjus į laisvę išlieka tikimybė, kad nuteistąjį galės bandyti paveikti asmenys, turintys bendrą kriminalinę praeitį. Be to vieno iš nuteistojo trumpalaikių išvykų į metus buvo užfiksuotas įsipareigojimo nakties metu būti namuose pažeidimas, kas rodo vis dar pakankamai lengvabūdišką požiūrį į įsipareigojimus laisvėje (b.l. 131). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, nuteistojo probacijos metu yra tikslinga griežčiau kontroliuoti nuteistojo elgesį laisvėje nei siūlo lygtinio paleidimo komisija, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, su kurios taikymu pats nuteistasis sutinka. Pagal Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pateiktą informaciją, nuteistojo tėvų gyvenamojoje vietoje, į kurią gyventi po lygtinio paleidimo išvyks nuteistasis, yra sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (b.l. 161).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 59-244 ir taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skiriant jam intensyvią priežiūrą, o šiai pasibaigus – BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktuose numatytas pareigas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi teismas,

nutaria:

Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 59-244 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P..

Nustatyti nuteistajam A. P. intensyvią priežiūrą, vykdomą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, nustatyti A. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktuose numatytas pareigas, kurios turi būti vykdomos iki 2022-08-24:

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.