- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- 2YT-413-831/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Pareiškėjas
- J. T.
- Suinteresuotas asmuo
- R. D., G. T., A. K., V. B., P. T., Z. V.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant G. B., dalyvaujant pareiškėjui J. T., suinteresuotiems asmenims R. D., G. T., A. K., V. B., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims P. T., Z. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškimą suinteresuotam asmeniui, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo senelės A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2000-01-04, mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Šio fakto nustatymas turės pareiškėjui juridinę reikšmę, kadangi jis siekia gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir juridiškai įregistruoti palikimo priėmimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2000 m. sausio 4 d. mirė pareiškėjo senelė (tėvo motina) A. T., kuri turėjo gyvenamąjį namą bei ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau kiek pareiškėjui yra žinoma, jokia šių statinių teisinė registracija atlikta nebuvo, todėl jis jokių šių statinių nuosavybės dokumentų neturi. Be to, ji buvo padavusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimą į jos tėvo turėtą žemę, tačiau nuosavybės teisės į 2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) jai buvo atkurtos jau po jos mirties, t.y. 2000 m. liepos 14 d. Marijampolės apskrities sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), o nuosavybės teisės į jį buvo įregistruotos 2000 m. rugpjūčio 28 d.
Pareiškėjo tėvas bei A. T. sūnus A. T. (pirmos eilės įpėdinis) mirė 1978 m. spalio 12 d. Daugiau vaikų A. T. neturėjo.
Kadangi A. T. mirties dienai jos pirmos eilės įpėdinis jau buvo miręs, o pareiškėjas yra jos vaikaitis, tai kaip antros eilės įstatyminis įpėdinis (1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 573str.) turi teisę paveldėti jai priklausantį turtą.
Kad paveldėti senelei priklausantį turtą pareiškėjas per šešis mėnesius nuo jos mirties turėjo kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadarė, kadangi senelės mirties dienai ji jokio privalomai registruotino turto neturėjo (nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus nebuvo įregistruotos), o paveldėti senelei priklausančios žemės jis taip pat negalėjo, nes tuo metu jai dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į ją, t.y. tuo metu ji žemės dar neturėjo, o pagal tuo metu galiojusį Civilinį kodeksą paveldėti teisės į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą nebuvo galima.
Kadangi jau daug metų pareiškėjas naudojasi senelei priklausančia žeme, ją deklaruoja išmokoms gauti, ūkininkauja, tai norėtų ją įsiteisinti savo vardu ir ją deklaruoti kaip savo nuosavą žemę. Pradėjęs domėtis galimybe naudojamą žemę deklaruoti kaip savo nuosavą sužinojo, jog norėdamas tai padaryti pirmiausiai turi susitvarkyti senelei priklausančio turto paveldėjimo dokumentus. Tuomet pareiškėjas ir kreipėsi į notarą dėl senelei A. T. priklausančio šio turto paveldėjimo, tačiau jau buvo praėjęs šešių mėnesių terminas nuo jos mirties, todėl notaras iš pareiškėjo jokių dokumentų dėl jai priklausančio turto paveldėjimo nepriėmė.
Šiuo metu, norėdamas susitvarkyti senelei A. T. priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, pareiškėjas turėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau kadangi praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tai dabar būtina teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po savo senelės mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Po senelės mirties pareiškėjas prisidėjo ją palaidojant, jam atiteko kai kurie jai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, leido nuomininkams gyventi jai priklausančiame name, jį prižiūrėjo ir tvarkiau. Be to, aš baigiau tvarkyti senelei priklausančios žemės nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, pasirašė žemės sklypo, į kurį jai buvo atkuriamos nuosavybės, ribų plane ir šiuo žemės sklypu naudojasi iki šiol, jį deklaruoja išmokoms gauti. Tokiu būdu priėmė palikimą po savo senelės A. T. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. T. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo R. D. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo V. B. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo A. K. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo P. T. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo Z. V. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodytas palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir apklausta liudytojai: J. K. ir V. G..
Pareiškėjo teismo posėdyje paaiškintos bei liudytojų parodymais patvirtintos bylos aplinkybės yra grindžiamos ir rašytiniais įrodymais: gimimo liudijimo kopija (b.l. 60, mirties liudijimų kopijomis (b.l. 70, santuokos sudarymo įtaro kopija (b.l. 8), notaro liudijimu (b.l. 90, archyvo pažymėjimų kopijomis (b.l. 10, 11), pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį kopija (b.l. 12), Marijampolės apskrities viršininko sprendimo kopija (b.l. 13), žemės sklypo plano kopija (b.l. 14-15), notarų pažymomis dėl A. T. palikimo (b.l. 16, 17), pažymomis apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 18, 19), archyvinės pažymos kopija (b.l. 20).
Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad įpėdiniai, šiuo atveju pareiškėjas J. T., laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. To paties kodekso 5.51 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t.y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.
Kadangi teismo posėdyje nustatyta, jog J. T. atliko CK 5.50 str. 1 d. ir 5.51 str. 1 d. numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus, teismas sprendžia, remdamasis nustatytomis teismo posėdyje aplinkybėmis, jog jis senelės A. T. palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir pareiškėjas negali jų gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas visiškai ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CPK 444, 445 ir 448 str.str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 str.str., teismas
nusprendė:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo senelės A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2000 m. sausio 4 d., mirties, palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatomas nuosavybės teisės paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.