- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- 1N-11-478/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens D. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos pilietis D. B. perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Chemnico apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. išduotą Europos arešto orderį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje yra gautas ir vykdomas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Chemnico apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. išduotas Europos arešto orderis baudžiamojoje byloje Nr. 11 Gs 3163/23 dėl Lietuvos Respublikos piliečio D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), perdavimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti Vokietijos Federacinėje Respublikoje dėl galimai jos teritorijoje įvykdyto nusikaltimo, numatyto Vokietijos Narkotinių medžiagų įstatymo (BtMG) 1 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje, 29 a straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Vokietijos baudžiamojo kodekso (StGB) 27 straipsnio 1 dalyje.
2. Europos arešto orderio (e) dalyje nurodyta, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje vykstančiame baudžiamajame procese D. B. yra įtariamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, numatytą ir baudžiamą pagal Vokietijos Narkotinių medžiagų įstatymo (BtMG) 1 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, 29 a straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Vokietijos baudžiamojo kodekso (StGB) 27 straipsnio 1 dalį: D. B., veikdamas kartu su įtariamuoju K. bei kitais asmenimis, tiksliai nenustatytu laiku, galimai 2021 m. rugpjūčio 1 d., žinodamas apie kanapių plantaciją, sąmoningai tyčia, veikdamas kaip nuomininkas, išnuomojo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kur įtariamasis K. kartu su kitais nenustatytais asmenimis nusprendė šio namo palėpėje auginti kanapes stambiu mastu, kad vėliau kanapių produktus pelningai parduoti ir perduoti kanapių gaminius tiksliai nežinomai asmenų grupei. Vykdydamas šį sprendimą, įtariamasis K. 2023 m. kovo 16 d. laikė 32,68 kg marihuanos žydinčių viršūnėlių, supakuotų į septynias dėžes, paruoštų pardavimui, ir augino automatizuotą kambarinę plantaciją su 650 kanapių augalų, kurių džiovintų lapų kiekis sudarė 44,6 kg. Viso narkotinėse medžiagose nustatytas veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio kiekis 5 594,0 g. Įtariamieji D. B. ir K. žinojo, kad jie neturi leidimo, reikalingo disponuoti narkotinėmis medžiagomis.
3. Europos arešto orderio (c) dalyje nurodyta, kad ilgiausia laisvės atėmimo bausmė, kurią galima skirti už inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Vokietijos Narkotinių medžiagų įstatymo (BtMG) 1 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje, 29 a straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Vokietijos baudžiamojo kodekso (StGB) 27 straipsnio 1 dalyje – 15 metų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vokietijos Federacinės Respublikos Chemnico apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. išduotame Europos arešto orderyje nurodyta nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas D. B., pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje (skundžiamoje 2023 m. lapkričio 23 d. nutartyje klaidingai nurodyta BK 260 straipsnio 2 dalyje).
5. Vykdant Europos arešto orderį, D. B. 2023 m rugsėjo 21 d. apie 10.40 val., buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės L. Martinavičienės 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimu D. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas.
6. 2023 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės pareiškimas dėl D. B. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui pagal Europos arešto orderį. Pareiškime prokurorė nurodė, kad nenustatyta jokių privalomų arba neprivalomų Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti Lietuvos Respublikos piliečio Vokietijos Federacinei Respublikai.
7. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio D. B. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Europos arešto orderį, 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė perduoti D. B. Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui. Teismas konstatavo, kad pateiktas Europos arešto orderis pilnai atitinka Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR (toliau – Sprendimas 2002/584/TVR) 8 straipsnyje nustatytus formos ir turinio reikalavimus, BK 9¹ straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių šis asmuo negali būti perduotas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, nenustatyta (nenustatyta nei imperatyvių, numatytų BK 9¹ straipsnio 3 dalyje, nei diskrecinių, numatytų BK 9¹ straipsnio 4 dalyje, pagrindų). Apygardos teismo vertinimu, prašomo perduoti asmens išsakyti pageidavimai ir priežastys, dėl kurių jam būtų patogiau, jog tyrimo veiksmai su juo būtų atliekami jam būnant Lietuvoje, nelaikytini kliūtimi priimti sprendimą dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
8. D. B. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį ir atmesti prokuratūros pareiškimą perduoti jį Vokietijos Federacinei Respublikai.
8.1. D. B. skunde nurodo, kad Chemnico apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 2 d. nutartimi jam buvo paskirtas advokatas L. S., kaip privalomasis gynėjas. Anot D. B., jis kreipėsi į jam paskirtą gynėją su prašymu pateikti jam dokumentų, susijusių su jo suėmimu bei prašymu išduoti jį pagal Europos arešto orderį, kopijas, tačiau jokios informacijos iš minėto gynėjo negavo nei proceso Vokietijos teisme išduodant Europos arešto orderį metu, nei po jo kreipimosi į advokatą. Tai, D. B. teigimu, patvirtina, jog gynėjas L. S. jo interesų neatstovavo ir jo baudžiamajame procese negynė, o Vokietijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu Europos arešto orderį, pažeidė jo teisę į gynybą. D. B. pažymi, kad apie baudžiamąjį procesą Vokietijoje jam nebuvo pranešta, jam nebuvo įteiktas šaukimas atvykti į jo suėmimo klausimo nagrinėjimą, jis neįgaliojo jokio advokato ginti jį Vokietijos teisme, jam niekas neįteikė sprendimo ir neinformavo apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą.
8.2. Skunde nurodoma, kad Sprendimo 2002/584/TVR 4a straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vykdančioji teisminė institucija taip pat gali atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, išduotą siekiant vykdyti laisvės atėmimo bausmę arba nutartį paskirti suėmimą, jeigu asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas tas sprendimas, išskyrus atvejus, kai Europos arešto orderyje nurodyta, kad pagal kitus išduodančiosios valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatytus procesinius reikalavimus. Tuo tarpu jam įteiktoje Europos arešto orderio vertimo į lietuvių kalbą kopijoje, anot D. B., nėra nurodytas arba pažymėtas nė vienas Sprendimo 2002/584/TVR 4 a straipsnio 1 dalies a, b, c ir d papunkčiuose numatytas pagrindas. Tai, D. B. manymu, sudarė pagrindą skundžiamą nutartį priėmusiam teismui atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, atsižvelgiant į tai, kad pačiame Europos arešto orderyje nurodyta, kad pagrindas jį įtarti nusikaltimo padarymu yra tai, kad jis išsinuomojo patalpas, o vėliau jas subnuomojo siekdamas gauti pajamų iš nuomos, t. y. iš esmės jis persekiojamas už teisėtą veiklą, apie narkotinių medžiagų laikymą, gamybą ar prekybą jis nieko nežino.
8.3. D. B. teigimu, nors apygardos teismas nurodė, kad, spręsdamas asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį klausimą, netikrina inkriminuojamų veikų įrodytumo ir asmens kaltės klausimų, tačiau iš paties Europos arešto orderio turinio matyti, kad jis yra persekiojamas už teisėtą veiklą ir, išskyrus niekuo nepagrįstas interpretacijas apie hipotetinius jo susitarimus su K. ar neįvardintais asmenimis, Europos arešto orderyje nenurodyta jokių jo neteisėtų veiksmų.
8.4. D. B. skunde pažymi, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur gyvena su sutuoktine K. B., jis išlaiko nepilnametę dukrą L. B., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, jis turi tolimųjų reisų vairuotojo kvalifikaciją ir teisėtą pajamų šaltinį, iš kurio išlaiko šeimą, šiuo metu jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir vykdo darbo paieškas. Anot D. B., jam nustatyti sveikatos sutrikimai, dėl kurių suėmimas ir ribotos galimybės gauti kokybišką medicinos pagalbą reikštų kankinimą, t. y. jam nustatyta (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis pagal gydytojų rekomendacijas privalo laikytis specialaus judėjimo, gyvenimo sąlygų ir mitybos režimo, dėl patiriamų skausmų jis privalo nuolat vartoti vaistus nuo skausmo. D. B. nurodo sutinkantis dalyvauti proceso veiksmuose nuotoliniu būdu ryšio priemonėmis arba galintis atvykti proceso veiksmams į Lietuvos prokuratūrą, policiją arba teismą, sutinka tokiu būdu duoti parodymus ir pateikti visus turimus reikšmingus tyrimui daiktus bei dokumentus, jis sutinka įmokėti Vokietijos teismo nustatyto dydžio užstatą, siekiant užtikrinti, kad atvyks kviečiamas Vokietijos policijos, prokuratūros ar teismo.
9. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Perduotino asmens D. B. skundas atmetamas
10. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl Lietuvos Respublikos piliečio D. B. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Chemnico apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. išduotą Europos arešto orderį, nepažeidė BK 9¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 71¹ ir 73 straipsnių bei Sprendimo 2002/584/TVR nustatytų reikalavimų.
11. Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį, siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina: 1) ar yra laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Vokietijos Federacinei Respublikai.
12. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl D. B. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Europos arešto orderį, aukščiau nurodytų reikalavimų nepažeidė. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Europos arešto orderis nagrinėjamu atveju išduotas dėl Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo – neteisėtos prekybos narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis (Vokietijos Narkotinių medžiagų įstatymo (BtMG) 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 29 a straipsnio 1 dalies 2 punktas ir Vokietijos baudžiamojo kodekso (StGB) 27 straipsnio 1 dalis). Europos arešto orderio (c) dalyje nurodyta, kad ilgiausia laisvės atėmimo bausmė, kurią galima skirti pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamuosius įstatymus už inkriminuojamą nusikalstamą veiką – 15 metų. Ši veika atitinka abipusio baudžiamumo principą, nes yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje. Už šios nusikalstamos veikos padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmę. Nors skundžiamoje 2023 m. lapkričio 23 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Chemnico apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. išduotame Europos arešto orderyje nurodyta nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas D. B., pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, Europos arešto orderyje nurodytas narkotinių medžiagų – marihuanos ir kanapių kiekis atitinka labai didelio kiekio kriterijus, todėl D. B. inkriminuojama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
13. Priešingai nei skunde nurodo D. B., susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta Europos arešto orderio vykdymo byla, nenustatyta, jog Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos išduotame Europos arešto orderyje yra esminių trūkumų dėl jo turinio ir formos. Aukštesniojo teismo vertinimu, Europos arešto orderyje nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus Europos arešto orderio turiniui keliamus esminius reikalavimus. Europos arešto orderyje pateiktas pakankamai detalus D. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymas: išvardintos aplinkybės, kurioms esant padaryta nusikalstama veika, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikos požymiai, veikos padarymo laikas, vieta, nurodytas konkretus galimas D. B. vaidmuo – pagalbininkas. Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, jog iš Vokietijos Federacinės Respublikos gautame Europos arešto orderyje nėra esminių trūkumų dėl jo turinio, kurie reikalautų dar daugiau papildomos informacijos. Formalūs pagrindai perduoti D. B. Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti yra nustatyti.
14. BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad asmuo neperduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu jo perdavimas pagal Europos arešto orderį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves.
15. D. B. jo teisių ir laisvių pažeidimą sieja su tuo, jog Vokietijos Federacinėje Respublikoje jam paskirtas advokatas tinkamai neatstovavo jo interesų, tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą, be to jam nebuvo pranešta apie baudžiamąjį procesą Vokietijoje, jam nebuvo įteiktas šaukimas atvykti į jo suėmimo klausimo nagrinėjimą, jis neįgaliojo jokio advokato ginti jį Vokietijos teisme, jam niekas neįteikė sprendimo ir neinformavo apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą.
16. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nei Sprendimo 2002/584/TVR 3 straipsnyje, kuriame išvardinti Europos arešto orderio privalomo nevykdymo pagrindai, nei 4 straipsnyje, kuriame nurodyti Europos arešto orderio neprivalomo nevykdymo pagrindai, asmens asmeniškas nedalyvavimas teisminiame nagrinėjime nenurodytas kaip vienas iš Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų. Ši D. B. minima aplinkybė svarbi vykdant Europos arešto orderį, išduotą dėl Lietuvos Respublikos piliečiui ar užsieniečiui paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo ir yra reglamentuota Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kurio 9¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei Europos arešto orderis išduotas dėl Lietuvos Respublikos piliečiui ar užsieniečiui paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, o jis asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme ir buvo priimtas sprendimas paskirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis gali būti neperduodamas, išskyrus atvejus, nurodytus minėto straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingai teisminei institucijai išdavus Europos arešto orderį dėl Lietuvos Respublikos piliečio D. B. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl galimai Vokietijoje įvykdyto nusikaltimo, nedalyvaujant pačiam D. B., buvo pažeistos D. B. teisės. Kita vertus, iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog 2023 m. rugsėjo 28 d. D. B. nuotolinės (per „ZOOM“ platformą) apklausos metu, dalyvaujant jo gynėjui advokatui R. Tamašauskui, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės V. Ramanauskienės buvo supažindintas su jam Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos išduoto Europos arešto orderio turiniu, jam el. paštu persiųstas Europos arešto orderis ir jo vertimas į lietuvių kalbą, taip pat jam buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka ir teisinės tokio perdavimo pasekmės bei specialiosios taisyklės sąvoka. D. B. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka Europos arešto orderį išdavusiai Vokietijos Federacinei Respublikai ir specialiosios taisyklės taikymo neatsisakė. Apie tai 2023 m. rugsėjo 28 d. buvo surašytas protokolas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nei Sprendime 2002/584/TVR nurodytų Europos arešto orderio privalomo nevykdymo, nei neprivalomo nevykdymo pagrindų, kaip ir nenustatytas BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas asmens neperdavimo Europos arešto orderį išdavusiai valstybei pagrindas.
17. Dar vienas iš D. B. skundo argumentų yra tai, jog iš Europos arešto orderio turinio matyti, kad jis yra persekiojamas už teisėtą veiklą ir, išskyrus niekuo nepagrįstas interpretacijas apie hipotetinius jo susitarimus su K. ar neįvardintais asmenimis, Europos arešto orderyje nenurodyta jokių jo neteisėtų veiksmų.
18. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad Europos arešto orderio vykdymas yra principas, o atsisakymas jį vykdyti suprantamas kaip išimtis, kurią reikia aiškinti siaurai. Europos Sąjungos teisė grindžiama esmine prielaida, pagal kurią kiekviena valstybė narė dalijasi su kitomis valstybėmis narėmis daugeliu bendrų vertybių, kuriomis pagrįsta Sąjunga, kaip numatyta Europos Sąjungos Sutarties 2 straipsnyje, ir pripažįsta, kad kitos valstybės narės jomis dalijasi su ja. Ši prielaida suponuoja ir pateisina valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, ypač jų atitinkamose baudžiamojo teisingumo sistemose. Pagrindų sprendimą reikia aiškinti taip, kad būtų užtikrinta atitiktis atitinkamų asmenų pagrindinių teisių užtikrinimo reikalavimams ir nebūtų pakenkta valstybių narių teismų bendradarbiavimo sistemos, kurios vienas iš esminių elementų yra Sąjungos teisės aktų leidėjo numatytas Europos arešto orderis, veiksmingumui (ESTT 2017 m. rugpjūčio 10 d. Sprendimas C‑270/17 PPU, EU:C:2017:628). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktas Sprendimo 2002/584/TVR aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad asmuo pagal Europos arešto orderį prašančiai valstybei gali būti neišduodamas tik išimtiniais atvejais.
19. Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad Europos arešto orderio mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Jo įgyvendinimą galima sustabdyti tik tuo atveju, jei viena iš valstybių narių sunkiai ir nuolat pažeidinėja Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytus principus, Tarybos nustatytus pagal minėtos sutarties 7 straipsnio 1 dalį, ir dėl to atsiranda jos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria Europos arešto orderyje nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios Europos arešto orderį šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios Europos arešto orderį teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Sprendžiant klausimą dėl asmens perdavimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal išduotą Europos arešto orderį, netiriamas D. B. pareikšto įtarimo pagrįstumas ar jo veiksmų kvalifikavimo teisingumas. Šios aplinkybės bus išaiškintos tiriant bylą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti veiką padariusius asmenis. Nepasitikėti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos išduoto Europos arešto orderio dėl D. B. perdavimo pagrįstumu nėra pagrindo.
20. D. B., skunde nesutikdamas su jo perdavimu pagal Europos arešto orderį Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamojo persekiojimo vykdymui, akcentuoja savo tvirtus socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje, taip pat turimas sveikatos problemas. Kaip matyti iš D. B. kartu su skundu pateikto išrašo iš portalo E-sveikata bei papildomai teismui pateikto 2023 m. gruodžio 6 d. medicinos dokumentų išrašo, D. B. diagnozuota (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. pradėtas gydymas dėl (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 7 d. konsultuotas (duomenys neskelbtini), skirti vaistai, dėl (duomenys neskelbtini) D. B. taip pat vartoja paskirtus vaistus. Susipažinus su D. B. pateiktais medicininiais dokumentais matyti, jog, išskyrus tai, kad D. B. dėl jam diagnozuotų susirgimų turi vartoti gydytojo paskirtus vaistus, jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie būtinybę taikyti vienokį ar kitokį gydymą D. B., nepateikta, todėl darytina išvada, kad D. B. sveikatos būklė ir diagnozuotos ligos nekelia pavojaus gyvybei. Be to, aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje nebus užtikrintos pagrindinės žmogaus teisės ir (ar) laisvės, tarp jų ir teisė į būtinąją sveikatos apsaugą. Vokietijos Federacinė Respublika yra įsipareigojusi vykdyti tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus. Kita vertus, pažymėtina, kad, vadovaujantis Sprendimo 2002/584/TVR 23 straipsnio 4 dalimi, iki asmens perdavimo atsiradus naujų, išimtinių aplinkybių (dėl rimtų humanitarinio pobūdžio priežasčių, pavyzdžiui, jei yra rimto pagrindo manyti, kad dėl to akivaizdžiai kils pavojus prašomo perduoti asmens gyvybei ar sveikatai), perdavimas gali būti laikinai sustabdytas. Europos arešto orderis įvykdomas, kai tik išnyksta tokios priežastys.
21. Perduotino asmens D. B. akcentuojami turimi tvirti socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika bei noras, jog ikiteisminis tyrimas būtų organizuojamas nuotoliniu būdu, nesudaro pagrindo atsisakyti perduoti asmenį pagal Europos arešto orderį kitai valstybei narei, juo labiau nenustačius pagrindų, dėl kurių Europos arešto orderis negalėtų būti vykdomas. Europos arešto orderį išdavusioje Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl kelių asmenų galimai padarytų nusikaltimų, bet galimas nusikaltimo bendrininkų skaičius gali plėstis, asmenys veikė Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje, todėl operatyviausiai nusikalstamos veikos aplinkybės bus išsiaiškintos ne Lietuvos Respublikoje, o valstybėje, kurioje veika galimai ir buvo padaryta.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Europos arešto orderis atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, taip pat nebuvo nustatyti imperatyvūs ir diskreciniai Europos arešto orderio nevykdymo pagrindai, kurie neleistų D. B. perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti (BK 9¹ straipsnio 3–4 dalys).
23. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją perduotino asmens D. B. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,
nutaria:
perduotino asmens D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.