- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- 2YT-1030-887/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00028-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- A. A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Gyventojų
- Advokatai
- Vilius Putkis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas, valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui nustatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. A. B. iš tremties vietos į Lietuvą grįžo 1959 m. rugsėjo 1 d.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo motina M. D. (B.) 1947 metų lapkričio mėnesį buvo ištremta dešimčiai metų į Rusiją, Tiumenės sritį. Tėvai susituokė 1947 metais, tėvas pas motiną nuvyko apie 1954 metus. Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) Tiumenės mieste. Po pareiškėjo gimimo, jo šeima perkelta į Intos miestą, Komi ASSR, į Lietuvą grįžo 1959 metų rugsėjo mėnesį. Tėvai, grįžę į Lietuvą, išsiėmė santuokos liudijimą, pakrikštijo pareiškėją. Pareiškėjo motina laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo registruota spec. trėmimo įskaitoje, judėjimo laisvė buvo varžoma ir grįžti į Lietuvą neturėjo jokių realių galimybių. Valstybinis socialinio draudimo fondas įprastai skaito faktiškai tremtyje išbūtą laiką į darbo stažą iki asmens nuėmimo iš spec. ištrėmimo išskaitos, tačiau nesant tikslių duomenų apie grįžimo datą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius to padaryti negali, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą.
Pareiškėjo atstovas advokatas Vilius Putkis teismo posėdyje pareiškimą palaikė, papildomai paaiškino, kad pareiškėjo tėvai ir pareiškėjas 1957 metų balandžio mėnesį priverstinai buvo perkelti gyventi Į Intą, Komi ASSR. Intoje buvo gaisras, šachtose reikėjo specialistų, todėl juos perkėlė. Grįžti į Lietuvą neturėjo jokių galimybių, nes jie, kaip tremtiniai, neturėjo jokių asmens dokumentų. 1959 metais pareiškėjas su tėvais į Lietuvą grįžo turėdami giminaičio kvietimą, tokiu atveju laikinai grįžti leisdavo. Tėvai grįžę tikėjosi likti Lietuvoje, išsiėmė santuokos liudijimą, pakrikštijo pareiškėją, tačiau juos vėl suėmė ir grąžino į Intą. Motinai dokumentus išdavė tik 1963 metais, bet į Lietuvą grįžti vis tiek neleido, buvo leista tik atostogauti Lietuvoje. Pareiškėjo tėvui buvo leista grįžti į Lietuvą tik 1977 metais išėjus į pensiją, o motinai leido parvažiuoti tik tada, kai Lietuvoje turės savo būstą. Tėvas surado gyvenamąjį plotą ir motina apie 1980 metus parvažiavo namo. Prašo tenkinti pareiškimą visiškai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka (b. l. 17). Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad M. B. buvo tremtinė, į tremties vietą ji buvo etapuota 1947 m. gruodžio 23 d. M. B. asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų, anketoje pažymėjo, kad tremtyje Tiumenės srityje buvo 9 metus, Alytaus rajono apylinkės teismas nustatė, kad M. B. tremtyje Tiumenėje išbuvo iki 1957 m. pavasario. Mano, kad šių aplinkybių pagrindu, pareiškimas netenkintinas. Suinteresuoto asmens atstovas į posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 29–30), kuriame nurodė, kad nesant archyvinių duomenų apie pareiškėjo grįžimą į Lietuvą, pareiškėjo pateikti duomenys yra pakankami nustatyti, kad pareiškėjas kartu su tėvais iš tremties Rusijoje grįžo tik 1959 m. rugsėjo mėnesį. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja prašomo juridinio fakto nustatymui, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Pensijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 7 dalį, laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Įstatymo 2 priedo 2.7 papunktis nustato, kad asmens stažui prilyginamas iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvęs reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties faktinis laikas, jei šis laikas neįskaitytas pagal šio priedo 1 punktą.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6.4.9 papunktis nurodo, kad sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas remiantis asmens pensijų socialinio draudimo stažui prilyginamus laikotarpius, nurodytus Pensijų įstatymo 2 priede patvirtinančiais dokumentais, t. y. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo arba Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotais pažymėjimais, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotais nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar tremtinio – teisinio statuso pažymėjimais ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotais pažymėjimais apie ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių – išbūtą laisvės kovotojų struktūrose faktinį laiką. Vadovaujantis Nuostatų 20 punktu Pensijų įstatymo 2 priedo 2.7 papunktyje nurodytų asmenų faktiniu tremties laiku laikomas laikotarpis nuo asmens ištrėmimo dienos iki tremties pabaigos, o asmenims, kuriems pasibaigus kalinimo ar tremties laikui buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė - uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje - iki leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje dienos. Jei yra duomenų apie faktinį asmens grįžimą į Lietuvą anksčiau nei jam leista grįžti ir gyventi Lietuvoje, - iki faktinio grįžimo į Lietuvą dienos. Tais atvejais, kai Nuostatų 6.4.9 papunktyje išvardytuose pažymėjimuose nurodyta, kad nėra duomenų apie šio apribojimo panaikinimo datą, leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje data laikoma faktinio grįžimo į Lietuvą data, bet ne vėliau kaip 1990 m. kovo 11 d. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.7 papunktyje nurodytų asmenų kalinimo ir (ar) tremties laikas įskaitomas remiantis Nuostatų 6.4.9 papunktyje nurodytų institucijų pažymėjimais, kartu pateikiant tame papunktyje nurodytus teisinio statuso pažymėjimus.
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1996 m. kovo 7 d. archyvo pažymėjime Nr. 6/6-13769 nurodyta, kad M. D. nuo (duomenys neskelbtini) buvo tremtyje (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), 2019 m. lapkričio 27 d. pažymėjime apie tremtį Nr. 1AP-432 nurodyta, kad M. D. numatyta ištremti 10 metų į (duomenys neskelbtini), laiką skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) etapuota į tremties vietą (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) atvyko į spec. ištrėmimą (duomenys neskelbtini). (b. l. 9). Pareiškėjo teigimu jo tėvas J. B. į M. B. tremties vietą nuvyko apie 1954 metus. Pareiškėjas A. A. B.gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 57). Asmens, nukentėjusio nuo 1939 -1990 metų okupacijų, anketoje pareiškėjo motina M. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo lentpjūvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirbo anglių kasykloje(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirbo anglies perdirbimo fabrike (duomenys neskelbtini) (4 punktas, b. l. 26). Taip pat nurodė, kad kartu su tėvais ir broliu ją ištrėmė į (duomenys neskelbtini) kraštą, tremtyje prabuvo 9 metus, į Lietuvą grįžo 1980 m. (9 punktas, b. l. 26). Anketoje nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvai ir pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gyveno iki 1957 metų, o nuo 1957 metų iki 1980 metų, kada visam laikui grįžo į Lietuvą, gyveno (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono apylinkės teismas 2002 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-990-09/2002 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D. (B.), gimusi (duomenys neskelbtini)., tremtyje (duomenys neskelbtini) išbuvo iki 1957 metų pavasario. M. B. anketoje nurodė ir iš J. B. charakteristikos-prašymo matyti, kad jau nuo 1957 m. liepos mėnesio iki 1977 m. rugsėjo 3 d. jie dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 49). Gyvenamųjų namų komunalinio ūkio valdybos susivienijimo „Intaugol“ 1977 m. spalio 7 d. pažyma patvirtina, kad M. B., J. B. ir A. A. B. gyveno (duomenys neskelbtini). Minėtų dokumentų pagrindu, nesat paneigiančių įrodymų, darytina išvada, kad M. B. nuo (duomenys neskelbtini) iki 1957 m. balandžio buvo tremtyje (duomenys neskelbtini), o 1957 metų balandžio mėnesį buvo priverstinai su šeima perkelta gyventi (duomenys neskelbtini) ir dirbti anglių kasykloje. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. lapkričio 27 d. pažymėjimas apie tremtį Nr. 1AP-432 patvirtina, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos archyviniuose fonduose kitų duomenų apie M. D. (B..) tremtį, paleidimą iš tremties bei žinių apie leidimą ar draudimą gyventi Lietuvos TSR teritorijoje, nerasta (b. l. 9). Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) Alytaus m. Angelų sargų bažnyčios Krikšto liudijimas (b. l. 6), pareiškėjo tėvų J. B. ir M. B. (D.) (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono civilinės būklės aktų įrašo biuro išduotas sutuoktuvių liudijimas patvirtina (b. l. 8), kad pareiškėjo tėvai J. B., M. B. ir pareiškėjas A. A. B. 1959 metais buvo grįžę į Lietuvą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad J. B., M. B. ir pareiškėjas A. A. B.iki 1957 metų balandžio mėnesio gyveno (duomenys neskelbtini), balandžio mėnesį buvo perkelti iš (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki 1977 metų pabaigos, tačiau 1959 metais rugsėjo mėnesį buvo grįžę į Lietuvą.
Pareiškėjo pareiškime teismui nurodytų faktinių aplinkybių bei teismo posėdyje pareiškėjo atstovo advokato Viliaus Putkio paaiškinimų pagrindu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo (CPK 183, 185 straipsniai). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas nuo gimimo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo tremtyje, pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui nustatyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš tremties vietos į Lietuvą grįžo (duomenys neskelbtini)
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo nustatymo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.