- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- 1S-609-387/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- V. R.
- Advokatai
- Eglė Mockienė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gynėjos advokatės Eglės Mockienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nutarties, kuria kaltinamajam V. R. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015-04-10,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. kaltinamas tuo, kad kartu su A. Š., O. L., V. Z., T. L., A. Š., R. Ž., D. P., V. J., turėdami tikslą pasipelnyti, susitarė bendrai nusikalstamai veiklai – daryti apysunkius ir sunkius nusikaltimus, t. y. grobti svetimą turtą – automobilius ir juos realizuoti, o būtent:
organizuotos grupės nariai, siekdami užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai, pasirengė nusikalstamų veikų darymui - turėdami tikslą paslėpti pagrobtus automobilius (bei nusikalstamai veikai daryti naudojamus automobilius), skirtingu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2010 m. pradžioje, išsinuomojo: garažą Nr.235, esantį garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini); A. Š. išsinuomojo garažą Nr. 4, esantį garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini); D. P. išsinuomojo garažą Nr. 179, esantį garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini); taip pat tuo pačiu tikslu naudojosi: garažu, esančiu garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini); garažais Nr. 282 ir Nr. 283, esančiais garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini);
įgijo įrankius, priemones, skirtus įsilaužti į vagiamus automobilius- automobilio durelių spynos užrakto, užvedimo spynelės išlaužimui, prietaisą, skirtą pajungti ir perkoduoti automobilio kompiuterį ir taip užvesti grobiamus automobilius, taip pat įgijo lynus, įsukamus automobilių buksyravimo žiedus grobiamų automobilių nutempimui;
automobilių vagystėms daryti bei pagrobtiems automobiliams iš vagystės vietos nutempti, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2009 m. pradžioje, įgijo: juodos spalvos automobilį „AUDI A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2009-05-28 registravo VĮ „Regitra“ A. D. vardu; juodos spalvos automobilį Audi S8, VIN kodas WAUZZZ4DZYN002454, kurio nuosavybės teisė Lietuvos Respublikoje neregistruota; automobilį „AUDI S8“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) kurį 2010-03-06 registravo VĮ „Regitra“ Ž. V. vardu; žalios spalvos automobilį Audi 100 (C4), kėbulo VIN kodas WAUZZZ4AZRN009358, įgytą 2010 m. balandžio 30 d., ir kurį 2010-10-27 užregistravus VĮ „Regitra“ P. R. vardu buvo išduoti valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat naudojosi mėlynos spalvos automobiliu Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-04-06 registruotu VĮ „Regitra“ G. B. vardu;
vagysčių darymo metu naudojosi radijo ryšio stotelėmis, racijomis, antiradarais, naktinio matymo prietaisu, žiūronais, pirštinėmis, kaukėmis; ant automobilių, kuriais vykdavo nusikalstamų veikų darymui, kėbulo uždėdavo pagrobtus kitų Lietuvos Respublikoje registruotų automobilių valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) siekdami išvengti galimo sulaikymo- automobilių priekinėse grotelėse įrengė tik specialiųjų tarnybų naudojamus specialiuosius šviesos ir garso signalus, sumontavo automobilių visų galinių žibintų šviesų atjungimą;
surado asmenis, galinčius suklastoti pagrobtų automobilių kėbulo identifikacinius numerius bei įgyti ir realizuoti pagrobtus automobilius, taip į organizuotos grupės sudėtį įtraukė D. P., V. J., kurie padėjo organizuotos grupės nariams daryti nusikaltimus;
tokiu būdu, veikdami skirtingų sudėčių grupėse kaip organizuotos grupės nariai, T. L., O. L., A. Š., V. Z., V. R., A. Š., R. Ž., D. P., V. J. padarė nusikalstamas veikas:
2010 m. kovo mėnesį, iš 29 į 30 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 08.00 val., T. L., A. Š., O. L., V. Z., V. R., A. Š., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, būdami iš anksto pasirengę pagrobti automobilį, A. D. vardu registruotu automobiliu „AUDI A4 Avant“, kuriam yra išduoti valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kėbulo uždėję pagrobtus kito automobilio valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ž. V. vardu registruotu automobiliu „Audi S8“, kuriam yra išduoti valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Panevėžio miesto atvyko į Utenos miestą, kur iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie Aukštakalnio g. 120 namo, Utenos mieste, pagrobė UAB „Visagino energetikos remontas“ naudojamą AB „Autoūkis“ priklausantį 42000 Lt vertės automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su nukentėjusiajam A. B. priklausančiais daiktais-700 Lt vertės odine striuke, 150 Lt vertės odiniais batais, 100 Lt vertės juodomis kelnėmis, 100 Lt vertės kelnėmis „Nike“, 300 Lt vertės automobilio radiatoriumi, tuo padarydami AB „Autoūkis“ 42000 Lt turtinę žalą, nukentėjusiajam A. B. turtinę 1350 Lt žalą ir nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d.;
2010 m. gegužės mėnesį, naktį iš 05 į 06 d., T. L., A. Š., O. L., V. Z., V. R., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, būdami iš anksto pasirengę pagrobti automobilį, Lietuvos Respublikoje neregistruotu žalios spalvos automobiliu „Audi 100 (C4)“, ant kėbulo uždėję užsienio valstybėje išduotus valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini), iš Panevėžio miesto atvyko į Babtus, Kauno rajone, kur laikotarpiu nuo 02.03 val. iki 02.14 val. iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini), lynu ištempė ir tokiu būdu pagrobė I. P. priklausantį 18000 Lt vertės automobilį AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini)tuo padarydami nukentėjusiajam I. P. turtinę 18000 Lt žalą ir nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d.;
2010 m. gegužės mėnesį, naktį iš 05 į 06 d., T. L., A. Š., O. L., V. Z., V. R., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, būdami iš anksto pasirengę pagrobti automobilį, Lietuvos Respublikoje neregistruotu žalios spalvos automobiliu „Audi 100 (C4)“, ant kėbulo uždėję užsienio valstybėje išduotus valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini), apie 03.29 val. atvyko į Šventupės k., Ukmergės rajone, kur laikotarpiu nuo 03.29 val. iki 03.33 val. iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini), lynu ištempė ir tokiu būdu pagrobė M. M. priklausantį 15600 Lt vertės automobilį AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydami nukentėjusiajai M. M. turtinę 15600 Lt žalą ir nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d.;
2010 m. gegužės mėnesį, naktį iš 06 į 07 d., T. L., A. Š., O. L., V. Z., V. R., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, būdami iš anksto pasirengę pagrobti automobilį, Lietuvos Respublikoje neregistruotu žalios spalvos automobiliu „Audi 100 (C4)“, ant kėbulo uždėję užsienio valstybėje išduotus valstybinius Nr. SIG RN 165, iš Panevėžio miesto atvyko į Ukmergės miestą, kur laikotarpiu nuo 00.08 val. iki 00.12 val. iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini), pagrobė R. R. priklausantį 9400 Lt vertės automobilį AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydami nukentėjusiajam R. R. turtinę 9400 Lt žalą ir nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d.;
2010 m. gegužės mėnesį, naktį iš 06 į 07 d., T. L., A. Š., O. L., V. Z., V. R., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, būdami iš anksto pasirengę pagrobti automobilį, Lietuvos Respublikoje neregistruotu žalios spalvos automobiliu „Audi 100 (C4)“, ant kėbulo uždėję užsienio valstybėje išduotus valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini), apie 01.16 val. atvyko į Vievį, Elektrėnų r. sav., kur laikotarpiu nuo 01.16 val. iki 01.20 val. iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini)., lynu ištempė ir tokiu būdu pagrobė P. G. priklausantį 24000 Lt vertės automobilį AUDI A6 valst. (duomenys neskelbtini)) tuo padarydami nukentėjusiajam P. G. turtinę 24000 Lt žalą ir nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d.;
2010 m. gegužės mėnesį, naktį iš 10 į 11 d., T. L., A. Š., O. L., V. Z., V. R., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, būdami iš anksto pasirengę pagrobti automobilį, Lietuvos Respublikoje neregistruotu žalios spalvos automobiliu „Audi 100 (C4)“, ant kėbulo uždėję užsienio valstybėje išduotus valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini), iš Panevėžio miesto atvyko į Vilniaus miestą, kur laikotarpiu nuo 01.43 val. iki 01.57 val. iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie Kovo 11-osios g. 43 namo, Grigiškėse, Vilniuje, lynu ištempė ir tokiu būdu pagrobė V. J. priklausantį 18 000 Lt. vertės automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydami nukentėjusiajam V. J. turtinę 18000 Lt žalą ir nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d.;
Be, to neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent:
jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo: revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. 011528, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ne mažiau 8 vnt. pramoniniu būdu pagamintus 9 mm kalibro garsinius šovinius, ne mažiau kaip 21 vnt. guminių kulkų, priskiriamų prie C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų, iš kurių į revolverio „ME 38 Compact-G“ Nr. 011528 būgnelio kameras įstatė 5 guminius šratus ir 5 garsinius šovinius, kurie neatitinka šaunamiesiems C kategorijos ginklams, skirtiems šaudmenims, keliamų reikalavimų (vidutinė kinetinė energija yra 23,0 J, o turi neviršyti 7.5 J), tokiu būdu pagamino penkis savadarbius neunitarinius šaudmenis, kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje-bute, adresu Aukštaičių g. 76-11, Panevėžyje, iki 2012 m. sausio 04 d. 06.10 val., kuomet minėtame bute kratos metu revolverį su šaudmenimis surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais V. R. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimu V. R. paleistas į laisvę, jam skirta kita kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant V. R. nesilankyti kavinėse, baruose, naktiniuose klubuose ir kitose masinio susibūrimo vietose, bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su O. L., T. L., V. Z. ir A. Š.. Minėtu nutarimu V. R. įspėtas, kad pažeidus šią kardomąją priemonę, jam gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė (t. 24, b. l. 66-67). Baudžiamąją bylą perdavus teismui ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis V. R. neatvyko į 2013 m. lapkričio 21 d., 2014 m. sausio 10 d. bei 2014 m. sausio 20 d. teismo posėdžius, todėl 2014 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylankės teismo nutartimi V. R. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į kardomąją priemonę - suėmimą, paskelbta jo paieška (t. 24, b. l. 180-183), bei baudžiamoji byla kaltinamojo V. R. atžvilgiu išskirta į kitą baudžiamąją bylą (t. 24, b. l. 1). 2014 m. vasario 20 buvo gautas Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyriaus pranešimas, kuriame nurodyta, kad V. R. sulaikytas ir laikomas Helsinborg kalėjime, Švedijoje (t. 24, b. l. 188). 2014 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį dėl V. R. (t. 24, b. l. 208-215). 2014 m. kovo 21 d. Helsinborgo apylinkės teismo sprendimu V. R. perduotas Lietuvai. Spendime taip pat nurodyta, kad V. R. A. teismo sprendimu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams (t. 25, b. l. 9-10). 2014 m. liepos 9 d. Vilniaus apskrities VPK NTV Asmenų paieškos skyrius nutraukė V. R. paiešką, kadangi ieškomasis buvo perduotas Lietuvai ir 2014 m. liepos 9 d. patalpintas į Vilniaus apskrities VPK areštinę (t. 25, b. l. 20). 2014 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam V. R. nustatytas 3 mėnesių kardomosios priemonės - suėmimo terminas, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 10 d. (t. 25, b. l. 25-28). 2014 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis kaltinamajam V. R. kardomosios priemonės - suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2015-04-10.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nutartimi V. R. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015-04-10.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamojo V. R. gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nutartį, kuria kaltinamajam V. R. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas 3 mėnesiams. Nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, reglamentuojančias suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindus ir sąlygas, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus bei prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai, formuojančiai Konvencijos taikymo ir aiškinimo praktiką. Skundžiamoje nutartyje išdėstyta Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentacija, sprendžiant dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės, susijusios teisės į laisvę suvaržymu, termino taikymo pagrįstumo, yra formali ir nepakankama pagrįsti tolesnį šios pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo teisėtumą.
Pasak advokatės, skundžiama teismo nutartis yra priimta neobjektyviai ir teismo sprendimas nėra individualizuotas, tai tėra kopijavimas ankstesnių nutarčių, nes skundžiamoje nutartyje kartojamos tos pačios klaidos - faktinių aplinkybių neatitinkantys V. R. asmens duomenys (adresas, šeiminė padėtis).
Advokatė skunde nurodė, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo tariamas buvimas 2015 m. sausio 5 d. nutartyje konstatuojamas vertinant ne visumą reikšmingų aplinkybių, numatytų BPK 122 str. 2 d., o tik neteisingas ir tas, kurios V. R. yra nepalankios, nors tėra šalutinės, šias aplinkybes šabloniškai perkeliant iš ankstesnių nutarčių, kuriomis buvo tęsiamas suėmimo terminas, t.y. inkriminuojamų veikų sunkumas, gresiančios sankcijos griežtumas bei aplinkybė, kad kaltinamasis nedirba, tariamas socialinių ryšių nebuvimas. Teismas visiškai nepasisakė ir neįvertino, kad V. R. yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o Lietuvoje iki pirmojo sulaikymo šioje baudžiamojoje byloje praleisdavo labai mažai laiko, nes faktiškai dirbo užsienyje, prieš sulaikymą buvo grįžęs į Lietuvą tik Kalėdų šventiniam laikotarpiui, su jam pareikštais įtarimais nėra susijęs, ką nuolat kartojo nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, nes inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu net nebuvo Lietuvos Respublikoje, todėl objektyviai net negalėjo dalyvauti tuose nusikaltimuose, kurie jam inkriminuoti pagal BK 178 str. 3 d., jis tik pažįsta nuo vaikystės kaltinime nurodytus asmenis, su jais palaikė ryšius ir dažnai bendraudavo, tačiau jokių bendrų nusikaltimų su jais neplanavo ir nedarė. Jo socialiniai ryšiai yra pakankamai tvirti - Lietuvoje gyvena jo artimiausi giminės, čia turi žmoną, tėvus, seserį. Be to, teismas nenustatė jokių jo nusikalstamų ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas V. R. galėtų realiai bandyti pabėgti ar slapstytis nuo teisėsaugos. Anot advokatės, teismas, vertindamas, kad kaltinamasis nedirba, neatsižvelgė į tai, kad į bylą yra pateiktas rašytinis UAB „Autikus“ įsipareigojimas įdarbinti V. R.. Taip pat advokatė pažymi, kad pirmos instancijos teismas neįvertino kaltinamojo socialinių ryšių tamprumo, kas laikytina viena iš esminių aplinkybių, į kurias atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl aptariamo suėmimo skyrimo pagrindo egzistavimo.
Skunde akcentuojama, kad V. R. 2012-12-04 buvo paleistas iš suėmimo dar ikiteisminiame tyrime, nepaskyrus jam ilgą laikotarpį jokios kitos kardomosios priemonės, o rašytinis pasižadėjimas neišvykti V. R. paskirtas tik įteikiant galutinį pranešimą apie įtarimą, per visą pusės metų laikotarpį V. R. niekur nepabėgo ir nesislėpė, nors įtarimų/kaltinimų pobūdis ir sunkumas išliko toks pat. Gynėjos nuomone, teismo motyvas, neva inkriminuojamų veikų sunkumas ir gresiančios sankcijos griežtumas yra tos aplinkybės, kurios duoda pagrindą konstatuoti, kad kaltinamasis bėgs ar slėpsis nuo teismo, yra nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių bei neturintis jokio objektyvaus pagrįstumo.
Sulaikytas V. R. šioje baudžiamojoje byloje buvo tik praėjus pusantrų metų nuo to laikotarpio, kurio metu buvo įvykdyti šioje byloje nagrinėjami nusikaltimai ir tą laikotarpį kaltinamasis taip pat nei bėgo, nei slapstėsi, todėl nėra jokio faktinio ir objektyvaus pagrindo teiginiams, kad jis bėgtų ar slėptųsi dabar. Iki sulaikymo V. R. niekur nesislapstė ir netgi nebuvo paieškomas pareigūnų. Aplinkybė, kad V. R. neatvyko į paskirtą teismo posėdį, o vėliau į Lietuvą buvo pargabentas pareigūnų pagalba, negali būti objektyvus motyvas, jog šis asmuo būtent slapstėsi ir pabėgo nuo teisėsaugos institucijų. Skunde pažymima, kad V. R. išvykimas į kitą Europos Sąjungos valstybę tebuvo trumpalaikis (iki 7 dienų), tačiau susiklosčius aplinkybėms dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių grįžti laiku į Lietuvą jis tiesiog negalėjo, nes buvo sulaikytas užsienio valstybėje. Tačiau ši aplinkybė nėra niekaip susijusi su sąmoningu ir kryptingu slapstymusi nuo Lietuvos teisėsaugos ir sąmoningu kardomosios priemonės sąlygų pažeidimu. Apylinkės teismo interpretacija šiuo aspektu yra neteisinga ir nepagrįsta bylos duomenimis, todėl minėtiems teiginiams nėra objektyvaus pagrindo.
Gynėja nurodo, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog realiai egzistuojantys kaltinamojo socialiniai ryšiai ir jo ankstesnis elgesys proceso metu leidžia daryti kategorišką išvadą, jog paskyrus kitas kardomąsias priemones kaltinamasis dalyvaus procese ir kardomosios priemonės pakeitimas proceso eigai nesutrukdys.
Gynėjos teigimu, teismų praktikoje yra konstatuojama, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus.
Gynėja pažymi, kad už V. R. šiuo metu į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėta 20000 Lt dydžio užstato suma, kuri, atsižvelgiant į kaltinamojo ir jo šeimos turtinę padėtį, yra itin didelė ir sudaro reikšmingą turto dalį, todėl yra pakankama priemonė procesiniams tikslams pasiekti. Pažymėjo, kad 2014-12-15 sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamajam pakeitimo į užstatą, tokį prašymą palaikė ir prokuroras, tačiau teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, šios aplinkybės tinkamai neįvertino, nepasisakė, ar tokio dydžio užstatas yra pakankamas ir kokio dydžio užstatas, teismo manymu, būtų pakankamas siekiamiems proceso tikslam užtikrinti.
Skunde taip pat nurodoma, kad 2014-07-10 nutartimi, kuria V. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, konstatuoti BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatyti suėmimo taikymo pagrindai. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 2 p., buvo panaikintas konstatuojant, jog egzistuoja vienintelis suėmimo taikymo pagrindas – pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Tačiau skundžiamoje 2015-04-02 nutartyje nurodoma, jog vėl egzistuoja du BPK numatyti suėmimo taikymo pagrindai, manymas, jog kaltinamasis bėgs nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) ir darys naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 str. 4 d.). Skundžiamoje nutartyje manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, konstatuojamas niekaip neargumentuojant šio pagrindo egzistavimo, todėl, pasak advokatės, skundžiamos nutarties išvada dėl kaltinamojo polinkio daryti naujus nusikaltimus, yra nepagrįsta.
Advokatė pažymi, kad suėmimas šioje byloje jos ginamojo atžvilgiu buvo taikytas jau vienuolika mėnesių ikiteisminiame tyrime ir jau šešis mėnesius teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje. Tuo bylos tyrimo laikotarpiu, kuomet V. R. nebuvo paskirtos jokios kardomosios priemonės, jis nei bėgo, nei slėpėsi, nei trukdė tyrimo veiksmams, nei darė kitus nusikaltimus, kas vienareikšmiškai parodo, jog baudžiamojo proceso tikslams pasiekti šiuo atveju suėmimas nėra pateisinamas ir teisingas bei, tuo pačiu, nėra proporcinga prievartos priemonė, dėl kurios yra aiškiai pasisakyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002-03-14 nutarime.
Šalies argumentai
Gynėja skunde nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas naujausiomis nutartimis formuoja praktiką, jog ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtinais atvejais, kai, įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių V. R. turi būti laikomas suimtas taip ilgai (jau daugiau nei septyniolika mėnesių). Jis kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, turi stiprius socialinius ryšius, už jį jau yra sumokėtas užstatas, pateiktas rašytinis įsipareigojimas jį įdarbinti. Gynėjos nuomone, V. R. suėmimo terminas buvo pratęstas nesant būtinųjų suėmimo taikymo pagrindų, neįvertinus reikšmingų aplinkybių, į kurias privalu atsižvelgti ilgą laiką taikant griežčiausią kardomąją priemonę, ši kardomoji priemonė yra neproporcinga siekiamiems tikslams.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad V. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo (įtariamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam V. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri yra vienas iš teisės šaltinių, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos taip pat gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tokia nuostata suformuota ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose.
Tačiau skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis), kadangi yra kaltinamas (įtariamas) sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas padarius ne smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymą šiuo pagrindu negali nulemti nei didelė bylos apimtis nei ypatingas bylos sudėtingumas. Skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta 2012-01-04 ir tęsiama iki 2014-12-04. Bylą perdavus teismui ir paskelbus kaltinamojo paiešką, V. R. buvo sulaikytas ir suimtas 2014-07-10. Skundžiama nutartimi suėmimo terminas jam pratęstas laikotarpiu nuo 2015-04-10 iki 2015-07-10. Taigi skundo nagrinėjimo dienai V. R. iš viso suėmime yra praleidęs daugiau nei 20 mėnesių. Motyvuodamas griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimą, apylinkės teismas taip pat nurodė, jog V. R. šioje byloje buvo paieškomas, jam buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau jis, pažeisdamas jų sąlygas, išvyko į užsienį. Į Lietuvą V. R. buvo atvežtas pagal Europos arešto orderį. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pastaraisiais teiginiais, tačiau pažymi, jog laikotarpiu nuo 2012-12-04 iki 2013-11-21 (pirmo teisiamojo posėdžio data), t. y. beveik metų laikotarpiu kaltinamasis, žinodamas jam pareikštų įtarimų (kaltinimų) esmę, nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo. Jo paties teigimu, išvykdamas į užsienį, V. R. ketino greitai grįžti, tačiau to padaryti nespėjo, kadangi buvo sulaikytas užsienio valstybės teisėsaugos pareigūnų. Kaltinamasis neabejotinai pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, tačiau kita vertus po pakartotino suėmimo jam paskyrimo, V. R., kaltinamas nesmurtinių nusikaltimų padarymu, yra suimtas jau beveik 10 mėnesių. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2014-12-15 teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo V. R. gynėjai pareiškus prašymą dėl švelnesnės kardomosios priemonės jos ginamajam paskyrimo, kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikanti prokurorė neprieštaravo dėl šio prašymo tenkinimo, nurodydama, jog V. R. įvertino savo elgesį ir ateityje nesislapstys nuo teismo bei netrukdys procesui.
Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ši baudžiamoji byla yra didelės apimties, teisme nagrinėjama nuo 2013-10-01. Esant šioms aplinkybėms didėja tikimybė, kad ilgą laiką laikant asmenį suėmime bus pažeistos BPK, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, kaltinamajam taikytos griežčiausios kardomosios priemonės trukmę, konstatuotina, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo pratęsti V. R. suėmimo terminą, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes byloje yra kitų reikšmingų aplinkybių, kurios sumažina jo slapstymosi nuo teismo tikimybę. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis V. R. turi gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi galimybę įsidarbinti, paleistas ikiteisminio tyrimo metu nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, šiuo metu į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėtas 20 000 Lt (5792,40 Eur) užstatas (b. t. 29, b. l. 29). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo metu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti taikant V. R. kelias tarpusavyje suderintas švelnesnes kardomąsias priemones.
Esant šioms aplinkybėms, 2015-04-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis naikintina, V. R. paleistinas iš suėmimo, paskiriant jam kardomąsias priemones – užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) paėmimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nutartį panaikinti, paleidžiant V. R. iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
5792,40 Eur (penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt du eurai keturiasdešimt ct) užstatą, 2014-11-20 mokėjimo nurodymu sumokėtą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą ;
rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos be Vilniaus miesto apylinkės teismo leidimo;
dokumento (paso ar asmens tapatybės kortelės) paėmimą.
Išaiškinti V. R. BPK 133 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas, t. y. kad jis privalo šaukiamas atvykti pas teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Išaiškinti užstato davėjai S. R., kad kaltinamajam V. R. pažeidus BPK 133 straipsnio 4 dalies reikalavimus, užstatas pereis valstybei.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.