- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- AN2-188-334/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00628-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Pažeidėjas
- A. D.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. (toliau – Pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį buvo nubausta 150 Eur bauda už tai, kad 2018 m. spalio 15 d. apie 12.30 val. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) vaikščiojo palaidos A. D. avys, kurios apgraužė nukentėjusiojo B. P. avietes, ištrypė daržą ir taip padarė jam turtinę žalą; tokia savo veika A. D. pažeidė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-738 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 22 punkto reikalavimus. Priteista iš A. D. B. P. 20 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja A. D. pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, prašydama panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, arba pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.
3. Skunde teigia, kad Taisyklių 22 punktas numato pareigą ūkinių gyvūnų savininkams užtikrinti, kad laikomi gyvūnai neišeitų iš savininkų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų, kurioje gyvūnai yra laikomi. Pareiškėja nurodo, kad avis ji laiko dalinės nuosavybė teise jai priklausančiame 0,36 ha žemės valdoje, unikalus (duomenys neskelbtini), esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kurios dalys tarp bendraturčių nėra nei atidalintos, nei pažymėtos, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog avys išėjo iš nuosavybes teise valdomo žemės sklypo ribų. Pareiškėja aiškina, kad visi bendraturčiai žinojo ir žino kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis yra laikomos avys, tačiau jokių pretenzijų nei B. P., nei kiti bendraturčiai nėra išreiškę. Pareiškėja teigia, kad šiuo atveju gyvūnų išėjimas už aptvaro ribų, jiems neišeinant už dalinės nuosavybės teise valdomo jos žemės sklypo ribų, nesudaro Taisyklių 22 punkto pažeidimo, nes nėra būtinosios pažeidimo sąlygos – gyvūnų (avių) išėjimo iš savininkui priklausančios žemės valdos ribos. Mano, kad jos veiksmai nesudaro ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų administracinio nusižengimo sudėties požymių.
4. Skunde teigia, kad nors B. P. nurodė, jog patyrė 100 Eur žalą, tačiau teismas nustatė 20 Eur žalą, kas rodo, jog aviečių pažeidimai yra mažareikšmiai, savaime išnykstantys ir nedarantis jokios esminės žalos augalui. Pareiškėja mano, kad jos atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi paskirta administracinė nuobauda yra per griežta ir neproporcinga.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į pareiškėjos skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato veiklos skyriaus viršininkas R. K. nesutinka su skundo reikalavimais ir mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
6. Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniu skundu pareiškėja A. D. neigia pažeidusi Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-738 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 22 punkto reikalavimus, dėl to nesutinka su nubaudimu už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, paskirta administracine nuobauda, būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei turi būti priežastinis ryšys tarp jų.
9. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje duomenys, kuriais remiantis patvirtintas administracinio nusižengimo faktas, nustatyti tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 5-6), pareigūno T. K.tarnybinis pranešimas (b. l. 8), administracinio nusižengimo byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 15-17), nukentėjusiojo B. P. pareiškimas (b. l. 9-11), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. D.parodymai bei liudytojos V. Z. parodymai (b. l. 14).
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. D.buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2018 m. spalio 15 d. apie 12.30 val. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)vaikščiojo palaidos A. D. avys, kurios apgraužė nukentėjusiojo B. P. avietes, ištrypė daržą ir taip padarė jam turtinę žalą. Tokia savo veika A. D. pažeidė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-738 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 22 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Nors pareiškėja A. D. neginčija avių išėjimo iš laikymo aptvaro ribų fakto, tačiau teigia, kad avys yra laikomos dalinės nuosavybė teise jai priklausančiame 0,36 ha žemės valdoje, kurios dalys tarp bendraturčių nėra nei atidalintos, nei pažymėtos, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog avys išėjo iš nuosavybes teise valdomo žemės sklypo ribų, kaip tai numatyta Taisyklių 22 punkte. Tačiau tokie pareiškėjos teiginiai yra nepagrįsti.
11. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-738 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 22 punkte numatyta, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Minėtų Taisyklių bendrosiose nuostatose nurodyta, kad žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję keli žemės sklypai. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos minimas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini)yra valdomas bendros dalinės nuosavybės teise (B. P., V. P., P. P., A. D.). Pažymėtina, kad nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Iš to seka, kad nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų, t.y. savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo atveju, pagal pasiskirstymą, matosi, kad kiekvienas bendrasavininkas naudojasi tam tikra žemės sklypo dalimi savo vykdomai veiklai vykdyti, t.y. A. D. aptvare laiko avis, B. P. turi daržą (augina daržoves, avietes ir pan.), ir tai rodo, tiesioginį supratimą, kad kiekvienas bendrasavininkas naudojasi žemės sklypu nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Kaip matyti, pareiškėjos A. D. avys yra auginamos, maitinamos konkrečioje vietoje - žemės valdoje (aptvare) kas atitinkamai leidžia spręsti, jog pareiškėja užsiima šia veikla būtent aptvaro teritorijoje, o ne visame bendrai valdomame žemės sklype. Tai, jog avių aptvaras yra dalinės nuosavybės teise valdomame sklype, nepaneigia prievolės užtikrinti, jog jos laikomos avys, nepažeistų kitų asmenų teisių. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad įvykio metu avių laikymo aptvaras nebuvo tvarkingas – dalis aptvaro buvo sulūžę, jo dalys (lentos) nukritę, aptvaras neturėjo vartelių, o įėjimas į aptvarą buvo užtvertas lengvai nuimamomis buitinėmis atliekomis, kas akivaizdžiai, rodo, jog pareiškėja A. D. nesiėmė pakankamų priemonių, kad užtikrintų, jog aptvare laikomos avys neišeitų už jo ribų ir nekeltų grėsmės kitų žmonių turtui. Byloje nustatyta, kad A. D. laikomos avys išėjo iš netvarkingo, nevisiškai aptverto aptvaro ir būtent tai lėmė teisiškai reikšmingus padarinius – avys apgraužė bei išlaužė šalia buvusiame darže augusius nukentėjusiojo B. P. augalus (avietes), ištrypė darže pasodintus žieminius česnakus ir tokiu būdu nukentėjusysis patyrė turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. D. pažeidė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-738 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 22 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjos teiginiai, jog bendrasavininkai žinojo kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis yra laikomos avys, nepaneigia A. D. pareigos užtikrinti, kad jos laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų, juo labiau nepanaikina administracinės atsakomybės už teisės aktų nesilaikymą.
12. Skunde pareiškėja iš esmės nesutinka ir su jai paskirta administracine nuobauda, teigdama, kad padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, todėl nuobauda paskirta per griežta ir neproporcinga.
13. Pagal ANK 32 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšies parinkimo, jų dydžio ir trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Esant teigiamai nusižengimą padariusį asmenį charakterizuojančių, kitų jo padėtį lengvinančių aplinkybių, dydis nuo vidurkio mažinamas ir didinamas, jei asmuo yra charakterizuojamas neigiamai, nustatyta kitų aplinkybių, kurios jo padėtį sunkina.
14. Už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą baudžiama bauda nuo 150 iki 300 Eur. Pagal to paties straipsnio 20 dalį, už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Apylinkės teismas, įvertinęs visas asmens atsakomybės individualizavimui svarbias aplinkybes, A. D. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį paskyrė administracinę nuobaudą - 150 Eur baudą be gyvūnų ( avių) konfiskavimo. Priteista iš A. D. nukentėjusiajam B. P. 20 Eur turtinės žalos atlyginimui. Su tokiu paskirtos nuobaudos vertinimu ir turtinės žalos nustatymu, visiškai sutinka ir apygardos teismas. Iš bylos duomenų matyti, kad A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, jog ji yra sulaukusi 65 metų amžiaus, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bausta administracine tvarka pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, teista už šioje byloje nukentėjusiojo B. P. sveikatos sutrikdymą ir skausmo jam sukėlimą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad ji nėra linkusi laikytis visuomenėje priimtinų normų bei elgesio reikalavimų. Be to, paskirta ankstesnė švelnesnė nuobauda nepasiekė savo tikslų ir nesustabdė pareiškėjos nuo analogiško nusižengimo padarymo. Nagrinėjamu atveju, A. D. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nusižengimo aplinkybes siekia pateisinti mažareikšmiškumu, bet ne savo nepakankamu atsakingumu. Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad jai paskirtas sankcijoje numatytos nuobaudos minimumas yra per griežta ar aiškiai neteisinga nuobauda. Be to, atsižvelgiant į apgraužtų ir išlaužytų aviečių nedidelį kiekį, į tai, jog buvo ištrypta dirva, bet nebuvo sudygę žieminiai česnakai, apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiojo nurodytą 100 Eur turtinę žalą sumažino iki 20 Eur. Priešingai nei teigia pareiškėja, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. D. paskirta administracinė nuobauda atitinka administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančias ANK normas, o taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nėra jokio pagrindo. Papildomai pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatose numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal susiformavusią teismų praktiką mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nekonstatuota. Jokių išskirtinių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde.
15. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžiama, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai ir tinkamai, todėl teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjos A. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.