Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-01 · Administracinė byla Nr. A-520-1234-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-01
Bylos Nr.
A-520-1234-12
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00142-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Panevėžio miesto apylinkės teismui
Kategorijos
  • 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A520-1234/2012Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00142-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 16.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Panevėžio miesto apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo priimti į konkurso būdu laimėtas pareigas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į administracinį teismą, prašydama panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės 2011 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. P-15 „Dėl nepriėmimo į konkurso būdu laimėtas pareigas ir pasiūlymo pateikimo“, įpareigoti Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkę priimti ją į konkurso būdu laimėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorės pareigas.

Pareiškėja nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme 2011 m. vasario 7 d. ji laimėjo konkursą teismo posėdžio sekretorės vietai užimti. 2011 m. vasario 11 d. jai buvo įteiktas pranešimas apie priimtą sprendimą prašyti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kitas teisėsaugos ir kontrolės institucijas pateikti informaciją apie pareiškėją. Kadangi ji nebuvo informuota, kada bus priimta į pareigas, 2011 m. vasario 21 d. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkę, siekdama išsiaiškinti susidariusią situaciją. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė 2011 m. vasario 22 d. informavo, kad pareiškėjos priėmimo į darbą klausimas bus sprendžiamas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų po to, kai bus gauta kompetentingos valstybės institucijos (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos) informacija apie ją. 2011 m. vasario 28 d. pareiškėjai buvo pranešta, kad 2011 m. vasario 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme gauta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) pažyma Nr. 4-01-650, kurioje nurodyta kad 2010 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pareiškėjai iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį bei BK 300 straipsnio l dalį ir 182 straipsnio l dalį, taip pat nurodyta, kad 2010 m. liepos 19 d. J. S. buvo bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 6 dalį. 2011 m. kovo 2 d. pareiškėjai buvo įteiktas Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės 2011 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. P-15 „Dėl nepriėmimo į konkurso būdu laimėtas pareigas ir pasiūlymo pateikimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjos įsitikinimu, Įsakymas yra nepagrįstas. STT pažymoje Nr. 4-01-650 pateikta informacija Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkei buvo žinoma dar iki konkurso, o minėtoje pažymoje nėra informacijos, dėl kurios ji negalėtų būti priimta į valstybės tarnautojos pareigas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą. Įsakyme nėra nurodyta, kokie reikalavimai keliami teismo posėdžių sekretorei, todėl teismo pirmininkės Įsakyme išdėstytas aplinkybes apibendrinanti išvada, kad teismo posėdžių sekretoriui keliami reikalavimai bei paaiškėjusios aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti J. S. patikimumu ir galėjimu eiti Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorės pareigas, yra nereikšminga, nepagrįsta nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, nei Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis. Įsakyme pateikti duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, nurodant, kad Vilniaus apygardos teisme yra gauta baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo, papirkimo bei sukčiavimo, kurioje yra kaltinama ir J. S., tačiau, kaip teigė pareiškėja, šis bylos pavadinimas niekuo nesisieja su jai pareikštais įtarimais. Pareiškėjos atveju nėra Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant į valstybės tarnautojo pareigas asmuo negali būti priimtas. Įsakyme paminėtos nuorodos „kitų įstatymų nustatytais atvejais“, nenurodant nei įstatymo, nei konkrečios sąlygos, nepakanka, kad būtų galima teigti, jog pareiškėja nėra lojali valstybei, kurios tarnautoja ji siekia tapti. Aplinkybę, ar pareiškėja yra lojali, gali konstatuoti tik teismas. Be to, pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamame įsakyme nepagrįstai nurodyta patikimumo sąvoka, kadangi teismo posėdžio sekretorės pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėja pažymėjo, kad iš įsakyme dėstomų teiginių apie jos netinkamumą valstybės tarnautojo pareigoms užimti galima suprasti, kad ji netinka dėl to, jog jai yra pareikšti įtarimai dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, tačiau jos kaltumas dėl pareikštų įtarimų neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl ji pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį yra laikoma nekalta.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio miesto apylinkės teismas atsiliepimu į skundą prašė J. S. skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pateikdama dokumentus dalyvauti konkurse Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorės pareigybei užimti, J. S. užpildė pretendento anketą, kurioje nenurodė, kad dar tuo metu, kai ji pateikė prašymą dalyvauti konkurse, dėl jos buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir byla, kurioje ji yra viena iš kaltinamųjų, bus perduodama teismui. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkei iki konkurso nebuvo žinoma, kad pareiškėjai yra iškelta baudžiamoji byla, kadangi ruošiant konkursą ir vertinant pateiktus asmenų prašymus dalyvauti konkurse, atsižvelgiama į informaciją, kurią pats asmuo pateikia. Paaiškino, jog J. S. prašymą dalyvauti konkurse į teismo posėdžių sekretorės pareigas pateikė 2011 m. sausio 25 d., o baudžiamoji byla, kurioje J. S. yra viena iš kaltinamųjų, Vilniaus apygardos teisme gauta 2011 m. vasario 3 d., t. y. konkurso dieną pareiškėjai buvo žinoma, jog baudžiamoji byla yra perduota teismui. Nurodė, kad 2011 m. vasario 7 d. pareiškėja laimėjo konkursą teismo posėdžių sekretorės pareigybei užimti. Kadangi baudžiamoji byla, kurioje viena iš kaltinamųjų yra pareiškėja, jau buvo gauta teisme, Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė 2011 m. vasario 10 d. Nr. ND-41 raštu kreipėsi į STT su prašymu pateikti informaciją apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje. 2011 m. vasario 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gauta STT informacija apie pareiškėją kaip apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės tarnyboje. Pažymoje nurodoma, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos informavo, jog J. S. administracine tvarka buvo bausta 2010 m. liepos 19 d. pagal ATPK 127 straipsnio 6 dalį, jai paskirta 100 Lt bauda. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro 2011 m. vasario 14 d. duomenimis, apie J. S. yra įrašas teistumo kartotekoje. Registro duomenimis J. S. 2010 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Aukšti etinio bei moralinio pobūdžio, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra keliami ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir visam teismo organizaciniam personalui, kurio darbas viena ar kitokia forma yra tiesiogiai susijęs su teisingumo įgyvendinimo veikla. Teismo posėdžių sekretorius yra valstybės tarnautojas. Vienas iš reikalavimų valstybės tarnautojui, suformuluotų konstitucinėje doktrinoje, yra tai, kad valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų, nepažeisti teisės aktų reikalavimų ir pan. Konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja ir tam tikrus konstituciškai pagrįstus reikalavimus asmenims, kurie siekia tapti valstybės tarnautojais. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė pareiškėjos nepriėmė į darbą remdamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktu, todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog tik remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktu atsakovas galėjo nepriimti pareiškėjos į darbą. Pabrėžė, jog pagal Konstituciją valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybės tarnyboje. Atsakovo nuomone, šiuo atveju atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 3 punktą, kad šiurkščiu pažeidimu gali būti laikoma korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar administracinėn atsakomybėn. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos leidžia skirti nuobaudą valstybės tarnautojui, kuris ir nebuvo pripažintas kaltu, todėl šios nuostatos turėtų būti taikomos ir priimant asmenį į valstybės tarnybą.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 punktu, 2002 m. birželio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 64², 65 punktais, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktu bei remdamasi pateikta STT pažyma Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė 2011 m. kovo 1 d. priėmė įsakymą Nr. P-15, kuriuo nusprendė nepriimti J. S. į konkurso būdu laimėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorės pareigas ir siūlyti Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorės pareigas užimti antrajam pagal išlaikyto egzamino rezultatus pretendentui. Teismas nustatė, kad rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog pareiškėja, pateikusi paraišką dalyvauti konkurse, atitiko Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus valstybės tarnautojams keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus (patvirtina žyma pretendento anketoje) ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Tvarkos aprašo 66 punktas numato, jog konkursą laimėjęs asmuo skiriamas į pareigas ne anksčiau kaip po 3 darbo dienų ir ne vėliau kaip po 14 kalendorinių dienų nuo konkurso pabaigos. Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, jog pareiškėja laimėjo konkursą užimti teismo posėdžių sekretorės pareigas ir dėl to ginčo taip pat nėra. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą asmuo negali būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas „kitų įstatymų nustatytais atvejais“. Vienas iš tokių atvejų kaip tik numatytas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad „pateikta informacija yra vienas iš pagrindų, apibūdinančių asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, patikimumą“, ir kad „asmuo, praradęs pasitikėjimą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti nepriimamas į valstybės ar savivaldybės įstaigą arba atleidžiamas iš pareigų“. Dėl to teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalį konkurso laimėtojas gali būti nepaskirtas į pareigas, net jeigu laimėjo konkursą į jas, jeigu pagrįstai konstatuojama, kad tas asmuo yra praradęs pasitikėjimą. Taip pat teismas sutiko su atsakovo atsiliepime pateiktu argumentu, kad visuomenės pasitikėjimą teismais lemia įvairūs veiksniai, inter alia teisėjų (kartu ir teismą aptarnaujančios personalo) kvalifikacija, jų profesionalumas, sugebėjimas spręsti bylas vadovaujantis ne tik įstatymu, bet ir teise, tinkamo teisinio proceso užtikrinimas, pagarba procese dalyvaujantiems asmenims, racionalus teisinis baigiamųjų teismo aktų argumentavimas (motyvavimas), baigiamųjų teismo aktų aiškumas byloje dalyvaujantiems asmenims ir kt. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sąvokos „teismas“ viena iš prasmių yra „organizacine prasme teismas yra teismo tarnautojų, užtikrinančių tinkamą teismo funkcionavimą ir padedančių teisėjams vykdyti teisingumą, visuma, kuriai būdingas tam tikras struktūrinis suskirstymas ir administracinis pavaldumas teismo pirmininkui“ (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 106 straipsnis, 107 straipsnio 1, 2 ir 7 dalys). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad aukšti etinio bei moralinio pobūdžio, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra keliami ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir visam teismo organizaciniam personalui, kurio darbas viena ar kitokia forma yra tiesiogiai susijęs su teisingumo įgyvendinimo veikla. Pažymėjo, kad pareiškėja, pateikdama prašymą dalyvauti konkurse, nei pretendento anketoje, nei gyvenimo aprašyme nenurodė, kad ji 2010 m. liepos 19 d. administracine tvarka buvo bausta pagal ATPK 127 straipsnio 6 dalį, kad 2010 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pareiškėjai iškelta baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus bei kad 2011 m. vasario 3 d. baudžiamoji byla buvo perduota Vilniaus apygardos teismui. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad minėtoje baudžiamojoje byloje dar nėra priimta jokio sprendimo, o asmens kaltumą dėl pareikštų įtarimų gali nustatyti tik teismas, kadangi nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos kaltės baudžiamojoje byloje. Teismas akcentavo, kad pasitikėjimą asmeniu, siekiančiu tapti valstybės tarnautoju, lemia daug veiksnių, vienas iš jų – informacijos, galinčios turėti įtakos sprendžiant apie asmens reputaciją ir patikimumą, pateikimas/nepateikimas. Teismo nuomone, pareiškėja, pateikdama paraišką dalyvauti konkurse teismo posėdžių sekretorės pareigoms užimti, turėjo nurodyti visus duomenis, galėjusius lemti apsisprendimą dėl jos patikimumo ir galėjimo užimti valstybės tarnautojo pareigas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. P-15 „Dėl nepriėmimo į konkurso būdu laimėtas pareigas ir pasiūlymo pateikimo“ yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo panaikinti.

III.

Pareiškėja J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės 2011 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. P-15 „Dėl nepriėmimo į konkurso būdu laimėtas pareigas ir pasiūlymo pateikimo“.

Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip skundas pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Atsiliepimas

1. Pirmosios instancijos teismas, rašydamas sprendimą, vadovavosi ne faktine bylos medžiaga, bet atsakovo atsiliepimu. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ji teismui nurodė, jog administracinė nuobauda jai paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, bet ne 6 dalį ir 100 litų baudą yra sumokėjusi nutarimo skirti baudą priėmimo dieną. Pažymi, kad jeigu teismas būtų nustatinėjęs aplinkybes, kaip teigia sprendime, tai tokių klaidų būtų išvengta.

2. Fakto apie paskirtą administracinę nuobaudą pretendento į valstybės tarnybą anketoje nurodyti nereikalaujama, todėl ši aplinkybė niekaip negali būti siejama su jos nepatikimumu valstybės tarnautojo pareigoms užimti. Atkreipia dėmesį į tai, jog netgi pretendentams į teisėjo pareigas nereikia nurodyti, ar pastarieji yra bausti administracine tvarka.

3. Baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus iškelta 2009 m. sausio 14 d., be to, 2011 m. sausio 27 d. prokuroro raštu pareiškėja buvo informuota apie tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas spręs, kuriam teismui bus teisminga jos baudžiamoji byla. Apie tai, kad byla perduota Vilniaus apygardos teismui, pareiškėjos niekas neinformavo. Pareiškėjos nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė sąmoningai pateikė neteisingą informaciją, t. y. nurodė korupcinio pobūdžio nusikaltimus, dėl kurių įtarimai jai nepareikšti.

4. Nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 954 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nėra reikalaujama nurodyti duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ar administracines nuobaudas.

5. STT pažymoje Nr. 4-01-650 pateikta informacija Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkei R. D. buvo žinoma dar iki konkurso, nes būtent sankcijas klausytis pareiškėjos telefoninių pokalbių davė Panevėžio miesto apylinkės teismas. Teismo pirmininkė teigdama, kad pareiškėja nuslėpė informaciją, elgiasi nesąžiningai ir toks jos elgesys kelia abejones dėl jos pačios patikimumo, kadangi ji gerai pažįsta pareiškėjos tėvus, kurie daug metų dirbo Panevėžio miesto apylinkės, apygardos ir apygardos administraciniame teismuose ir nuolat bendraudavo su ja iki pareiškėja laimėjo konkursą Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorės pareigoms užimti.

Šalies argumentai

6. Pareiškėja nesutinka su Šiaulių apygardos administracinio teismo pozicija, kad pareiškėjos argumentas, jog baudžiamojoje byloje dar nėra priimtas sprendimas, o asmens kaltumą dėl pareikštų įtarimų gali nustatyti tik teismas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos kaltės baudžiamojoje byloje. Pažymi, kad šiuo atveju koks bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje yra ypač svarbu. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Pareiškėjos kaltumas dėl pareikštų įtarimų neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio miesto apylinkės teismas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti ir palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimą nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo teisėtumui neturi įtakos pareiškėjos patraukimo administracinėn atsakomybėn konkretaus straipsnio atitinkama dalis, kadangi tarp visų kriterijų, apibūdinančių pareiškėjos patikimumą, svarbi yra ne konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis, o pats pareiškėjos patraukimo atsakomybėn faktas ir jo nenurodymas. Analogiškai svarbi yra ne baudžiamosios bylos iškėlimo data, bet pats faktas, kad dėl pareiškėjos veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu perduoti teismui. Atsakovo įsitikinimu, nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė sąmoningai pateikė neteisingą informaciją, t. y. nurodė korupcinio pobūdžio nusikaltimus, dėl kurių įtarimai jai nepareikšti. Pažymi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas įsakyme nenurodė, jog pareiškėja kaltinama korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymu, konstatuotas tik faktas, kad pareiškėjai minėtoje byloje suteiktas kaltinamosios procesinis statusas, kas yra aiškiai matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų. Preziumuoti, kad teismo pirmininkei buvo žinomas ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo faktas, negalima. Pareiškėja teiginius grindžia nepagrįstomis prielaidomis. Net ir darant tariamą prielaidą, kad minėtos aplinkybės teismo pirmininkei buvo žinomos dar iki konkurso pradžios, tai nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja yra patikimas (tinkamas) asmuo dirbti valstybės tarnyboje, kad pareiškėja yra nepriekaištingos reputacijos. Atkreipia dėmesį į tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkę bei pareiškėjos tėvus sieja tik profesiniai santykiai, tokie patys santykiai, kurie sieja visus Lietuvos teisėjus (įskaitant ir bylą nagrinėjančius teisėjus) nepriklausomai nuo jų darbo vietos, todėl teiginiai, kad teismo pirmininkė bei pareiškėjos tėvai nuolat bendravo prieš pareiškėjai laimint konkursą, yra visiškai nepagrįsti, kadangi kitokie nei profesiniai santykiai su pareiškėjos tėvais nebuvo palaikomi. Abejoti, jog aukšti etinio bei moralinio pobūdžio, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra keliami ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir visam teismo organizaciniam personalui, kurio darbas viena ar kitokia forma yra tiesiogiai susijęs su teisingumo įgyvendinimo veikla, nėra pagrindo. Pastebi, kad teismo posėdžių sekretorės pareigybės aprašymas yra tik vienas iš daugelio norminių aktų, reglamentuojančių jos teisinį statusą ir šiai pareigybei keliamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. P-15 „Dėl nepriėmimo į konkurso būdu laimėtas pareigas ir pasiūlymo pateikimo“, kuriuo buvo nuspręsta nepriimti pareiškėjos J. S. į konkurso, įvykusio 2011 m. vasario 7 d., metu laimėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretoriaus pareigas ir siūlyti Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretoriaus pareigas užimti antrajam pagal išlaikyto egzamino rezultatus pretendentui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme 2011 m. vasario 7 d. įvyko konkursas į valstybės tarnautojo pareigas, t. y. į teismo posėdžių sekretoriaus pareigas, konkursą laimėjo pareiškėja J. S.. Į valstybės tarnautojo pareigas priimantis asmuo Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 3, 9 dalimis, 2011 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją dėl informacijos apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės įstaigoje. Apie priimtą sprendimą prašyti pateikti informaciją buvo supažindinta pareiškėja 2011 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2011 m. vasario 24 pažymoje Nr. 4-01-650 (teisme gauta 2011 m. vasario 28 d.) nurodė, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos informavo, jog J. S. administracine tvarka bausta 2010 m. liepos 19 d. pagal ATPK 127 straipsnio 6 dalį, jai paskirta 100 Lt bauda, kad Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Įtariamų ir teistų asmenų žinybinio registro 2011 m. vasario 14 d. duomenimis apie J. S. yra įrašas teistumo kartotekoje (b. l. 18). Pažymoje taip pat nurodyta, kad registro duomenimis 2010 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje J. S. iškelta baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja J. S. šių duomenų nenurodė gyvenimo aprašyme, pretendento anketoje. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė 2011 m. kovo 1 d. priėmė pareiškėjos J. S. ginčijamą įsakymą Nr. P-15, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kad 2011 m. vasario 3 d. Vilnius apygardos teisme yra gauta baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo, papirkimo bei sukčiavimo, kurioje nusikalstamos veikos padarymu kaltinami Rimantas Savickas, A. K., V. S. ir J. S., minėta STT pažyma, tuo, kad asmuo, praradęs pasitikėjimą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti nepriimamas į valstybės ar savivaldybės įstaigą arba atleidžiamas iš pareigų, kad aukšti etinio ir moralinio pobūdžio, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra keliami ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir visam teismo organizaciniam personalui, kurio darbas viena ar kita forma yra tiesiogiai susijęs su teisingumo įgyvendinimo veikla, ir teismo posėdžių sekretoriui keliami reikalavimai bei paaiškėjusios aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti pareiškėjos patikimumu ir galėjimu eiti Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorės pareigas. Įsakymas grindžiamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalimi, 2002 m. birželio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 64², 65 punktais, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktu. Pareiškėja J. S. skundu ginčijo Įsakymą tuo pagrindu, kad STT pažymoje Nr. 4-01-650 pateikta informacija Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkei buvo žinoma dar iki konkurso, o šioje pažymoje nėra informacijos, dėl kurios ji (pareiškėja) negalėtų būti priimta į valstybės tarnautojos pareigas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą, teismo posėdžių sekretorės pareigos nepriskiriamos prie pareigybių, kurioms užimti yra keliami specialūs reikalavimai, Įsakyme nurodyti reikalavimai yra keliami teisėjams, o ne posėdžių sekretorėms, patikimumo sąvoka Įsakyme nurodyta nepagrįstai, nes teismo posėdžių sekretorės pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Taip pat pareiškėja nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo IX-1426 redakcija) į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, o jos (pareiškėjos) kaltumas dėl jai pareikštų įtarimų neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį ji yra nekalta. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės 2011 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. P-15 yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nes pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, pateikti papildomi įrodymai apeliacinės instancijos teismui nepaneigia šios išvados.

Pagal Konstituciją valstybės tarnyba - tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Valstybės tarnyba - tai profesinė veikla, kurią atlieka valstybės ar savivaldybės institucijos darbuotojas, t. y. darbinė veikla. Taigi teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, įtvirtinta Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje, yra susijusi su Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarime konstatuota: „Valstybė, įgyvendindama savo priedermę užtikrinti nacionalinį saugumą, tinkamą jaunimo auklėjimą, švietimą, patikimą finansų sistemą, valstybės paslapčių apsaugą ir t. t., turi teisę nustatyti papildomus, specialius reikalavimus stojantiesiems į darbą svarbiausiose ūkio ir verslo srityse.“ Iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatų matyti, kad piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, yra keliami reikalavimai, kad jis būtų lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, laikytųsi Konstitucijos ir įstatymų, gerbtų, saugotų ir gintų žmogaus teises ir laisves, būtų nešališkas, neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, teisingas, vengtų viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepasiduotų neteisėtam spaudimui ar neteisėtiems reikalavimams, nesavivaliautų ir nepiktnaudžiautų tarnyba, keltų savo profesinę kompetenciją, laikytųsi profesinės etikos reikalavimų, saugotų savo, kaip valstybės tarnautojo, reputaciją, ir institucijos, kurioje jis dirba, autoritetą ir kt.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretoriaus pareigybės aprašyme buvo nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą ar leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcija), tačiau atsižvelgiant į teismo posėdžiaus sekretoriaus vaidmenį teismo procesuose, darytina išvada, kad asmens, siekiančio eiti teismo posėdžių sekretoriaus pareigas, patikimumas yra būtina sąlyga tam, kad toks asmuo galėtų eiti šias pareigas. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio sekretorius teismo procese vaidina labai svarbų vaidmenį. Įstatymų leidėjas numatė, kad byloje dalyvaujantys asmenys gali pareikšti nušalinimą ne tik teisėjui, bet ir teismo posėdžio sekretoriui, esant tam tikroms aplinkybėms teismo posėdžio sekretorius turi pats nusišalinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 64, 67, 68 straipsniai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 57-59 straipsniai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnis). Teismo posėdžio sekretoriaus nušalinimo ar jo negalėjimo dalyvauti nagrinėjant bylą pagrindai yra iš esmės tokie pat kaip ir teisėjo. Tai reiškia, kad teismo posėdžio sekretorius dalyvauja procese ir jo dalyvavimas turi užtikrinti, kad byla bus išspręsta objektyviai, bešališkai ir teisingai. Dėl to pripažintini pagrįstais atsakovo, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad aukšti etinio bei moralinio pobūdžio, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra keliami ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir teismo organizaciniam personalui, kurio darbas viena ar kitokia forma yra tiesiogiai susijęs su teisingumo įgyvendinimo veikla (nagrinėjamu atveju teismo posėdžių sekretoriui).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo IX-1426 redakcija) buvo numatyta, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimamas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja nebuvo priimta į valstybės tarnautojo pareigas ne šiuo pagrindu, todėl pareiškėjos argumentai, kad ji nėra teista, kad jos kaltumas dėl pareikštų įtarimų baudžiamojoje byloje neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti ginčijamo Įsakymo nepagrįstu ir neteisėtu.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad asmuo negali būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas „kitų įstatymų nustatytais atvejais“. Vienas iš tokių atvejų kaip tik numatytas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje, kurioje nurodyta, kad pateikta informacija yra vienas iš pagrindų, apibūdinančių asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, patikimumą, ir kad asmuo, praradęs pasitikėjimą, Valstybės tarnybos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti nepriimamas į valstybės ar savivaldybės įstaigą arba atleidžiamas iš pareigų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnį (jo 9 dalį) konkurso laimėtojas gali būti nepaskirtas į pareigas, net jeigu laimėjo konkursą į jas, jeigu pagrįstai konstatuojama, kad tas asmuo yra praradęs pasitikėjimą.

Kaip jau buvo minėta, Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkei STT pateikė duomenis, kad Įtariamų ir teistų asmenų žinybinio registro 2011 m. vasario 14 d. duomenimis apie J. S. yra įrašas teistumo kartotekoje, t. y. registro duomenimis 2010 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje J. S. iškelta baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Pareiškėja nurodo, kad STT pažymoje nurodyti duomenys Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkei buvo žinomi dar iki konkurso, nes sankcijas klausytis jos telefoninių pokalbių davė Panevėžio miesto apylinkės teismas, teismo pirmininkė gerai pažįsta pareiškėjos tėvus ir nuolat bendravo su jais iki ji laimėjo konkursą. Šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovas ar jo pirmininkė iki konkurso konkrečiai žinojo apie įrašus registre, duomenis pagal kokius konkrečius BK straipsnius pareiškėjai iškelta baudžiamoji byla, kad byla perduodama teismui nagrinėti. Pagal bylos duomenis pareiškėja, teikdama gyvenimo aprašymą, pretendento anketą, nenurodė apie tai, kada ir kokiu pagrindu jai iškelta baudžiamoji byla. Pareiškėjos argumentai apie tai, kad pretendento anketoje, kurią ji pildė 2011 m. sausio 25 d. pretenduodama į Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžių sekretoriaus pareigas, nereikėjo nurodyti apie tai, jog yra iškelta baudžiamoji byla, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 2002 m. birželio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 64² punktu, neturėjo teisėto pagrindo kreiptis į STT tam, kad būtų pateikta informacija apie pareiškėją, siekiančią eiti pareigas valstybės įstaigoje, siekiant, kad valstybės įstaigoje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, o gavusi informaciją apie iškeltą baudžiamąją bylą pareiškėjai vertinti, kad pareiškėja nėra patikima ir negali būti priimama į valstybės įstaigą. BK 300 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, t. y. už tai, kad asmuo pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, t. y. už tai, kad asmuo apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Nusikalstamų veikų, kurios inkriminuotos pareiškėjai, pobūdis, tai, kad baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjai pareikšti šie kaltinimai, yra perduota teismui nagrinėti, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo pareiškėjos, siekiančios teismo posėdžių sekretoriaus pareigų teisme, nepatikimumą.

STT pažymoje buvo nurodyta, kad pareiškėja buvo bausta pagal ATPK 127 straipsnio 6 dalį. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad pareiškėja bausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą remtis STT pažyma ir nustatyti, kad pareiškėja bausta pagal ATPK 127 straipsnio 6 dalį. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad ji 2010 m. liepos 19 d. buvo bausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda, kurią sumokėjo 2010 m. liepos 19 d. (b. l. 79-80). Šie pareiškėjos pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad byloje ginčijamas Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes byloje nepaneigti duomenys apie tai, kad pareiškėjai buvo iškelta baudžiamoji byla, byla perduota teismui nagrinėti. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad baudžiamoji byla iškelta 2009 m. sausio 14 d., o ne 2010 m. gegužės 25 d., kaip kad nurodyta STT pažymoje, kad ji 2011 m. sausio 27 d. prokuroro raštu buvo informuota apie tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas spręs, kuriam teismui bus teisminga jos baudžiamoji byla, o apie tai, kad jos byla perduota Vilniaus apygardos teismui, jos niekas neinformavo, tačiau ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos ginčijamas Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėja J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jos dalyvavimą bylos nagrinėjime pripažino būtinu, tačiau bylą nagrinėjo nedalyvaujant Panevėžio miesto apylinkės teismo atstovui, neapklausė teismo pirmininkės, kuriai abejonių sukėlė jos (pareiškėjos) asmens patikimumas. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartyje nurodė aplinkybes, dėl kurių pareiškėjos dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu, t. y. teismas, įvertinęs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami skundo reikalavimai, nustatė, kad yra reikalingi papildomi pareiškėjos paaiškinimai dėl ginčytinų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja prašė, jog atsakovo atstovo ar atsakovo pirmininkės dalyvavimas teismo posėdyje būtų pripažintas būtinu. 2011 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio metu, sprendžiant klausimą, ar galima bylą nagrinėti iš esmės nedalyvaujant atsakovo atstovui, pareiškėja nurodė, kad nereikia apklausti atsakovo atstovo (b. l. 64). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis numato teisę teismui spręsti klausimą dėl bylos nagrinėjimo ar jos atidėjimo, kai į teismo posėdį neatvyksta proceso šalis. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui, nepripažino būtinu atsakovo pirmininkės dalyvavimo teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas paminėta anksčiau, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs proceso šalių pateiktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs procesinės ir materialinės teisės normas, netenkino pareiškėjos J. S. skundo reikalavimų. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė