Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo itariamosios D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietes, lietuves, išsiskyrusios, nedirbancios, aukštojo išsilavinimo, deklaravusios gyvenamaja vieta ir gyvenancios (duomenys neskelbtini), neteistos, itariamos padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 25 str. 3 d. ir 183 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 225 str. 3 d., 25 str. 3 d. ir 222 str. 1 d., gynejo advokato Algimanto Šliaupos skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. kovo 3 d. nutarties, kuria itariamajai D. Ž. paskirta kardomoji priemone – suemimas 15 paru, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

D. Ž. itariama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. ir 183 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 222 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 225 str. 3 d., o butent ji, budama valstybes tarnautojo V. T. prilyginto asmens-laikinai einancio UAB „Šnipiškiu ukis“ direktoriaus pareigas 2007 metu spalio menesi Vilniaus mieste ikurtos organizuotos nusikalstamos grupes nare, i kurios sudeti iejo V. T. pavaldume tiesiogiai esantys bei kitaip priklausantys nuo jo valios: vyr. buhaltere S. L., vyr. kontrolierius G. J., vedeja N. V., veterinarijos vedejas D. P., veterinarijos gydytoja N. J., kontrolieriai: V. Š., M. V., E. E., J. B., A. R., S. Z., M. J., mesininkas K. K. su kuriais iš anksto susitare daryti kelis sunkius nusikaltimus - turto pasisavinima, papirkima, kyšininkavima bei apysunki nusikaltima - apgaulinga apskaitos tvarkyma, kai kiekvienas grupes narys, darydamas nusikaltima, atliko tam tikra užduoti ir turejo skirtinga vaidmeni, o butent:

D. Ž. nuo 2007-10-04 iki 2009-02-02 Vilniaus mieste, turedama tiksla sistemingai grobti UAB „Šnipiškiu ukis“ priklausancius pinigus, surenkamus iš Vilniaus miesto Kalvariju turgaus prekeiviu bei kitu asmenu, užsiimanciu kitokio pobudžio veikla, V. T. nurodymu, budama Kalvariju turgaus kontrolieres pareigose už darbo vietas bei galimybe prekiauti maisto produktais, kitos paskirties prekemis, užsiimti paslaugu teikimo verslu ir k., iš asmenu, nuomojanciu darbo vietas turguje ir užsiimanciu tokia veikla oficialiai rinko teises aktu nustatytus mokescius, taciau dali ju nuslepdavo prekeiviams už darbo vietas Kalvariju turguje pateikdama fiktyvius kvitus arba išvis ju nepateikdama, tokiu budu kiekviena Kalvariju turgaus diena surinkdavo ir i kasa neinešdavo ne mažiau kaip 400 Lt, kuriuos atiduodavo V. T., tokiu budu 2007-10-04 – 2009-02-02 laikotarpiu D. Ž. ir V. T. pasisavino jiems patiketa ir ju žinioje esanti svetima - UAB „Šnipiškiu ukis“ dideles vertes - ne mažiau 112000 Lt pinigu suma. Tokiais veiksmais D. Ž. itariama padariusi nusikalstama veika, numatyta LR BK 25 str. 3 d. ir 183 str. 2 d.

Taip pat D. Ž. nuo 2007-10-04 iki 2009-02-02 Vilniaus miesto Kalvariju turguje savo bei kitu asmenu naudai tiesiogiai bei netiesiogiai už teiseta bei neteiseta veikima ir neveikima vykdant igaliojimus reikalavo ir provokavo Kalvariju turgaus prekeivius sistemingai duoti kyši, kuri, pinigine, naturine bei paslaugu suteikimo išraiška bendroje sumoje didesni negu 56000 Lt prieme, t.y. V. T. nurodymu D. Ž., budama Kalvariju turgaus kontrolieres pareigose, Kalvariju turgaus prekeiviams už galimybe tureti darbo vietas bei galimybe netrukdomai prekiauti maisto produktais, kitos paskirties prekemis, užsiimti paslaugu teikimo verslu ir kt. neturint tam reikalingu leidimu bei kitu dokumentu, nedraude tokia veikla užsiimti, jos nekontroliavo, taciau leido tokia veikla vystyti ir iš asmenu, norinciu išsinuomoti darbo vietas turguje, asmenu, užsiimanciu tokia veikla, rinko teises aktu nenustatytus neoficialius mokescius – 2007-10-04 iki 2009-02-02 laikotarpiu prieme ne mažiau kaip 56000 Lt kyši, kuriuos pasidalino su V. T.. Tokiais veiksmais D. Ž. itariama padariusi nusikalstama veika, numatyta LR BK 25 str. 3 d. ir 225 str. 3 d.

Taip pat D. Ž. nuo 2007-10-04 iki 2009-02-02 Vilniaus mieste apgaulingai tvarke teises aktu reikalaujama UAB „Šnipiškiu ukis“ buhalterine apskaita ir sunaikino apskaitos dokumentams tvarkyti butina technine priemone-sunaikino dokumentus, t.y. V. T. nurodymu D. Ž., budama Kalvariju turgaus kontrolieres pareigose, siekdama paslepti nusikalstamos veikos pedsakus – pasisavinta UAB „Šnipiškiu ukis“ priklausanti turta – ne mažiau kaip 112000 Lt; priimtus kyšius – ne mažiau kaip 56000 Lt, senus dar galiojancius Vilniaus miesto Kalvariju turgaus kasos aparatus nuraše pakeite kitais, imones buhalterijai sistemingai pateikinejo tikroves neatitinkancius duomenis apie surenkamus mokescius už darbo vietas Tokiais veiksmais D. Ž. itariama padariusi nusikalstama veika, numatyta LR BK 25 str. 3 d. ir 222 str. 1 d.

D. Ž., vadovaujantis LR BPK 140 str. nustatyta tvarka, sulaikyta 2009 m. kovo 2 d., 12.00 val. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemone – suemimas 15 paru.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas, išanalizaves visas kardomajai priemonei - suemimui reikšmingas aplinkybes, pažymejo, kad skirti itariamajai D. Ž. kardomaja priemone - suemima yra tam butinos LR BPK 122 str. 7 ir 8 d.d. numatytos salygos ir LR BK 122 str. 2, 3 ir 4 dalyse numatyti pagrindai.

Teismo posedyje itariamosios gynejas praše skunda tenkinti, o prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Itariamosios gynejo skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos, siekiant užtikrinti itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio vykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi suemimas, kaip ir visos kitos kardomosios priemones, gali buti skiriamas tik siekiant Lietuvos Respublikos BPK 119 str. nurodytu tikslu. Taciau sprendžiant suemimo skyrimo ar jo pratesimo klausima, kiekviena karta turi buti svarstoma švelnesniu kardomuju priemoniu skyrimo galimybe.

2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 „Del teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ nurodyta, kad teismai privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodancias, kad niekam neturi buti atimta laisve kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proceduras, kokias yra nustates istatymas, ir atsižvelgti i BPK 122 str. 7 d. nustatancia, jog suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytu tikslu. Ten pat nurodyta, kad pagal BPK 121 str. 2 d., spresdamas kardomosios priemones paskyrimo klausima teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad butent itariamasis padare nusikalstama veika.

Teismas, susipažines su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei itariamosios gynejo skunde išdestytais argumentais, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, itariamajai D. Ž. paskyre pacia griežciausia kardomaja priemone – suemima 15 dienu vadovaudamasis vien formaliais motyvais, net nesvarstes švelnesnes kardomosios priemones skirimo galimybes. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 119 str. kardomosios priemones gali buti skiriamos, siekiant užtikrinti itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio vykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurode, kad kardomoji priemone - suemimas 15 paru skiriamas, kadangi švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytu tikslu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje surinkta duomenu, leidžianciu manyti, jog D. Ž. galejo padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir pagristai manoma, kad itariamoji D. Ž. gali: begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo, kadangi ji itariama sunkiu ir apysunkiu nusikaltimu padarymu, už kuriuos istatymas numato griežtesne negu vieneriu metu laisves atemimo bausme; trukdyti procesui, kadangi nusikaltimai, kuriu padarymu ji itariama, padaryti grupes iš anksto susitarusiu asmenu, ne visi organizuotos grupes nariai yra sulaikyti, nusikalstamos veiklos epizodu tyrimas tik pradetas, todel budama laisveje itariamoji gali susisiekti su kitais grupuotes nariais ir su jais derinti parodymus, paveikti nukentejusiuosius, liudytojus, paslepti daiktus ir dokumentus, turincius reikšmes bylos tyrimui ar nagrinejimui teisme; daryti naujus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d., nes itariamoji D. Ž. yra itariama padariusi LR BK 25 str. 3 d. ir 183 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 225 str. 3 d., 25 str. 3 d. ir 222 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.

Teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi byloje nera faktiniu duomenu, patvirtinanciu, jog itariamoji gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo, trukdyti procesui, daryti naujus nusikaltimus.

D. Ž. itariama padariusi tycinius sunkius ir apysunkius nusikaltimus, už kuriuos istatymas numato griežta laisves atemimo bausme, taciau ji anksciau neteista, nebausta administracine tvarka, turi nuolatine gyvenamaja vieta, nors ir yra išsituokusi, taciau viena augina 5 metu vaika, todel laikytina, kad ji turi tvirtus socialinius ryšius, nera asocialus asmuo. Be to, ji iš darbo išejo prieš menesi bendru susitarimu, gavo 10000 Lt išeitine kompensacija, turi santaupu. Todel nepritartina pirmosios instancijos apylinkes teismo išvadai, kad budama laisveje ji gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

Teismo nutartyje suimant D. Ž. jokiu konkreciu duomenu, kad ji pati arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti ar paveike nukentejusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt. nenurodyta, tokiu duomenu byloje nera, todel nera pagrindo manyti, kad itariamoji D. Ž. gali trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p., 3 d.). Asmens neprisipažinimas padarius nusikalstama veika, atsisakymas duoti parodymus, nenuosekliu parodymu davimas nelaikytini aplinkybemis, trukdanciomis procesui. Prie šiu aplinkybiu negali buti priskiriamas ir kitu bendrininku nenustatymas, atitinkamu veiksmu savalaikis neatlikimas, todel teismas sprendžia, kad nutartyje nurodyti motyvai, jog D. Ž. yra suimama, nes šioje byloje dar nera apklausti visi liudytojai bei nera nustatyti visi kartu su D. Ž. nusikaltimus dare asmenys, nelaikyti pagristais. Faktiškai kiti tariami bendrininkai gali buti iš viso nenustatyti, o realiai „Kalvariju“ turguje dirbancius ar besilankancius asmenis apklausti laiko reikes ne vienerius metus.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad itariamosios D. Ž. nusikalstamu veiku mastas ir versliškumas leidžia pagristai manyti, kad itariamoji gali iš šiu nusikalstamu veiku pelnytis, ji neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nedirba, nepagrista jokiais bylos faktiniais duomenimis, o yra tik niekuo nepatvirtintos prielaidos. Nors iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad D. Ž. itariama padariusi nusikalstamas veikas organizuotoje grupeje kartu su kitais asmenimis, taciau byloje nera visiškai jokiu objektyviu duomenu, patvirtinanciu, kad ji ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p., 4 d.), tuo labiau, kad ji anksciau nera teista.

Be to, atkreiptinas demesys i tai, kad toje pacioje baudžiamojoje byloje itariamieji buvusieji Kalvariju turgaus darbuotojai, t.y. vyr. kontrolierius G. J. bei vedeja N. V., kuriems taip pat buvo paskirtos kardomosios priemones – suemimai, prokuroru buvo paleisti iš suemimo, nors jiems inkriminuojami analogiški nusikaltimai, nurodant beveik tokias pacias nusikalstamu veiku aplinkybes. Esant tokioms aplinkybems, teismas sprendžia, kad paleidus iš suemimo itariamuosius – vyr. kontrolieriu, tuo labiau turgaus vedeja, netikslinga laikyti suemime itariamaja D. Ž., dirbusia turguje kontroliere, kuriai iš esmes pareikšti analogiški itarimai del padarytu nusikaltimu.

Teismas sprendžia, kad šiuo metu byloje nera pakankamai duomenu, leidžianciu daryti išvada, jog itariamaja D. Ž. butina laikyti suimta. Teismo manymu, Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje gali buti pasiekti paskyrus itariamajai švelnesne kardomaja priemone su tam tikrais ikiteisminiam tyrimui reikalingais apribojimais. Apeliacines instancijos teismas taip pat atsižvelgia i tai, jog skiriant suemima pirmos instancijos teismas sutrumpino prokuroro prašoma suemimo termina ir tuo paciu išsake tam tikras abejones del paties suemimo skirimo butinybes ilgesniam laikui.

Atsižvelgiant i išdestyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartimi itariamajai D. Ž. nepagristai paskyre pacia griežciausia kardomaja priemone – suemima 15 paru, todel itariamosios gynejo skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisejas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119-122 str., 130 str., 442 str. 1 d. 2 p.

nutare:

Tenkinti itariamosios D. Ž. gynejo advokato Algimanto Šliaupos skunda.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. kovo 3 d. nutarti skirti itariamajai D. Ž. kardomaja priemone - suemima 15 paru, panaikinti ir ja iš suemimo paleisti.

Nutartis yra galutine ir neskundžiama.