Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas H. A. Markavičius Teisminio proceso Nr. 84-1-00047-10

2012 m. sausio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda; pagal BK 270 str. 3 d., 5 MGL (650 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 13 MGL (1690 Lt) bauda.

Nuosprendžiu iš A. S. priteista 2111, 20 Lt žalos atlyginimo V. I. naudai. Taip pat iš A. S. valstybės naudai priteista 2744,56 Lt padarytos žalos atlyginimo. Nuosprendžiu nustatyta, jog kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio mėnesio pabaigos iki 2010 m. kovo mėnesio pradžios, dienos metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatyti, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, bendrasavininkų V. I., D. K. ir I. I. miške, esančiame Šauklių kaime, Skuodo rajone, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) benzininiu pjūklu, be leidimo miškui kirsti, neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punktą, išpjovė 34 juodalksnio medžius, t. y. 19,625 m² juodalksnio ir 2 beržo medžius, t. y. 1,487 m² beržo medienos. Tokiu būdu A. S., tyčia, slapta pagrobė 2111,20 Lt vertės svetimą turtą, t. y. 21,112 m² medienos, priklausančios bendrasavininkams V. I., D. K. ir I. I. ir padarė nedidelę 2744,56 Lt dydžio žalą augmenijai, tuo padarydamas BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir BK 270 str. 3 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo A. S. nusikalstamas veikas. Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 178 str. 1 dalį, 270 str. 3 d. Tačiau nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, o jo kaltė yra pagrįsta byloje surinktais ir patikrintais teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodymais.

Baudžiamasis įstatymas nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą ir kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles. Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, BPK 20 str. nuostatų nepažeidė. Tai, kad A. S. kaltu pagal BK 178 str. 1 d., 270 str. 3 d. neprisipažįsta, tai neįrodo, kad jis neįvykdė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apelianto versija, jog jis neįvykdė nusikalstamų veikų, paneigiama pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymais bei paties apelianto prieštaringais parodymais.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog savo ir V. I. miško ribas žino gerai, nes pats tą ribą buvo iškirtęs. Šiuo metu ribos jau užžėlė, bet ribas skiriančias jo ir V. I. mišką žino gerai. Be to, dar ir dabar ant ribos augančių medžių yra užkabinti popieriaus lapai. Iškirto dalį savo miško ir medieną pardavė, tačiau tiek kiek iškirto iš savo miško jam pasirodė per mažai, reikėjo daugiau pinigų, o toliau miške kirsti nebegalėjo, nes ten buvo šlapia vieta ir įvažiuoti nebuvo galima. Todėl nutarė kitus medžius kirsti iš šalia esančio V. I. miško. Prieš kertant iš V. I. miško, pasirinko sausesnę ir geriau privažiuojamą vietą ir ten per dieną su benzininiu pjūklu išpjovė apie 34 medžius. Buvo du beržai ir kiti medžiai juodalksniai. Sekančią dieną norėdamas išvežti medžius iš miško paprašė Stasio ir A. D. pagalbos. Medžius vežė Z. B. su traktoriumi. Dvi traktoriaus priekabas apie 14,5 m² pardavė D. N., o trečią priekabą apie 7 m² pardavė T. A. Gavo po 300 litų už kiekvieną priekabą. Viso 900 litų. Darbininkams už vienos priekabos pakrovimą sumokėjo kiekvienam po 50 litų, o traktorininkui 100 litų. Jog vogė mišką iš V. I. priklausančio miško žinojo ir suprato, tačiau vogė, nes reikėjo pinigų. Darbininkai nežinojo, jog vagia iš V. I. miško. Dėl vagystės gailisi, pasižada atsiprašyti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (t. 1., b. l. 49).

Analizuojant nuteistojo parodymus matyti, jog A. S. savo parodymus dalinai pakeitė susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, tuomet nuteistasis teigė, jog pripažįsta savo kaltę, tačiau nepripažįsta, kad medžius iš V. I. miško išpjovė ir pavogė turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą. Teigė, jog medžius pjovė ir pardavė, nes nebeturėjo pinigų pragyvenimui (t. 1., b. l. 60 - 62). Bylą perdavus teismui, teismo posėdžio metu apeliantas visiškai pakeitė savo parodymus, kaltu neprisipažino ir iškėlė versiją, jog buvo priverstas prisipažinti, jam buvo daromas spaudimas, tyrėja liepė pasirašyti ant tuščių lapų. Apeliantas iškėlė naują versiją, teigdamas, jog savo miške darė atrankinį kirtimą, kur medžiai buvo suaugę, nulūžę, nudžiuvę, kreivi, nesveiki tuos ir kirto. Kadangi reikėjo mišką valyti, tą ir darė. Teismo posėdžio metu nurodė, jog savo miško ribas jis žino, galėjo kelis medžius iš V. I. miško nukirsti, bet ne tiek kiek nurodyta kaltinime. Vėlesnio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis pradėjo teigti, jog medžius kirto tik savo miške. Riba tarp jo miško ir V. I. miško yra neaiški, tačiau į V. I. miško pusę jis nėjo, kirsdamas medžius buvo pasilikęs apie 10 - 20 metrų rezervo, kad nepatekti į V. I. miško teritoriją. Kartu padėjusiems kirsti medžius žmonėms pasakė, kad neitų toliau tos eglės, kur yra atžymėta. A. S. teigė, kad pats parodė kur galima kirsti, kad neįeitų į svetimo miško pusę. Kas iškirto V. I. mišką negali pasakyti. Kuomet dirbo miške, girdėjo, kad kažkas taip pat pjauna medžius, tačiau jis nėjo žiūrėti (t. 1., b. l. 196 - 197; t. 2., b. l. 23, 24).

Iš šių išdėstytų nuteistojo parodymų matyti, kad jie nenuoseklūs, skiriasi ne tik nuo jo duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, tačiau netgi tarpusavyje yra prieštaringi. Nepaisant to, kad nuteistasis A. S. nuolat keitė parodymus sau palankesne linkme ir prisitaikydamas prie naujų paaiškėjančių aplinkybių kėlė vis naujas versijas apie savo nekaltumą, tačiau visos jo versijos galutinai buvo paneigtos pirmosios instancijos teisme apklausus liudytojus bei atlikus parodymų patikrinimą vietoje.

Liudytojas S. L. patvirtino, jog jis A. S. padėjo dirbti miške, tai galėjo būti apie 2009 m. pabaigą. A. S. medžius dar padėjo pjauti D. ir M., A. S. taip pat pjovė. Pjovė visi pasikeisdami, šakas genėjo, krovė į krūvas, miškas buvo A. S. Pjovė alksnius, gal vienas kitas buvo ir beržas, pjovė apie 5 - 6 dienas. Už darbą į dieną jis gaudavo po 40 Lt. Medžius vežė traktoriumi, gal 5 - 6 priekabas išvežė. Kokius medžius ir kurioje vietoje pjauti rodė A. S. ( t. 1., b. l. 199).

Iš atlikto jo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas nurodė, kuriose miško vietose jis pjovė medžius kartu su A. S. ir jo nurodymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog iš byloje esančio miško plano matyti, kad S. L. pjovė medžius ne tik savo miško teritorijoje, bet ir šalia esančiame V. I. miško sklypo dalyje (t. 2., b. l. 77 - 87). Tai, kad parodymų patikrinimas įvykio vietoje buvo atliktas vėliau savaime nedaro liudytojo parodymų neteisingų ar leidžiančių abejoti jais.

Atkreiptinas dėmesys, jog iš 2010 m. balandžio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nuteistasis pats nurodė, kokioje V. I. miško dalyje jis išpjovė medžius, A. S. aiškiai nurodė V. I. miško sklypo teritorijoje iškirstą vietą (t. 1., b. l. 53 – 57).

Nuteistojo teisme duotus parodymus ir versijas, o taip pat jo apeliacinio skundo argumentus paneigia ir nukentėjusiojo V. I. parodymai, teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog apie iškirtą jo mišką jam pranešė Aplinkos apsaugos darbuotojas. Nuvykę į mišką apžiūrėti rado iškirstus juodalksnius ir kelis beržus. Iš viso buvo iškirsti 36 medžiai. Tie 36 medžiai nukirsti ne iš miško linijos, jie buvo iškirsti už 1,5 metro. Nukentėjusysis teigė, jog šalia jo miško yra A. S. miškas, jo miške buvo taip pat iškirsti medžiai bei jam priklausančio miško pačiame priekyje. Jo miškas ir A. S. miškas nėra atriboti. Medžiai buvo išpjauti ne riboje, o priekyje, ir buvo išvežti, nukentėjusysis suprato, kad jo mišką galėjo iškirsti A. S. Nukentėjusysis parodė, jog A. S. buvo sutikęs, jis norėjo jam atlyginti žalą už išpjautą mišką. Žadėjo duoti 400 litų ir dar medienos, tam kad nukentėjusysis atsiimtų pareiškimą iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų (t. 1., b. l. 151).

Liudytojai I. K., D. N., A. K. teismo posėdžio metu patvirtino tą faktą, jog malkas pirko iš A. S. (t. 1., b. l. 152). Liudytojas K. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2009 m. spalio ar lapkričio mėnesį A. S. paprašė jo, padėti išvežti medžius iš miško. Liudytojas nurodė, kad kartu su A. S. nuvažiavo į Šauklių kaimą, kartu buvo ir S. L., A. S. pjovė medžius, Staselis pridalino medžius į priekabą, pakrovė gal 6 metrus ir vežė pas D. N., medžiai buvo juodalksniai, vienas buvo beržas, šakas buvo nugenėję, medžiai buvo supjaustyti po 2 metrus. Su A. S. asmuo, kuriam nuvežė malkas atsiskaitė, sumokėjo 300 Lt. A. S. teigė, jog miškas yra jo. Medžiai buvo nekleimuoti, kelmų K. V. nematė, nes tada jau buvo prisnigę. Privažiavimas buvo geras, su traktoriumi buvo galima visur privažiuoti (t. 1., b. l. 197). Taip pat liudytojas T. S. patvirtino tą faktą, jog A. S. jo paprašė 2010 m. vasario mėnesį iš miško parvežti medžius. Miškas buvo A. S., tų ribų jis nežinojo, atrodo jis nuvežė 3 priekabas, medžių buvo visokių, juodalksnių, eglių, buvo beržas. Medžius nuvežė D. N., K. A. S. tarėsi dėl kainos. Medžiai buvo ruošiami ir kraunami į nedideles krūveles, jis krovė ir vežė. Liudytojas teigė klausęs A. S. dėl dokumentų, šis atsakė, kad surašys vėliau, tačiau taip ir nesurašė, tuomet jis atsisakė daugiau A. S. padėti (t. 1., b. l. 198).

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog į mišką nevažiavo, jis buvo tik aprodęs savo teritoriją kur galima kirsti medžius. Medžius (vėjovartas) pjaustė kaimynas S. L., ir galimai jis tyčia ar netyčia nuklydo ir nukirto V. I. miško teritorijoje priklausančius medžius. Kolegija pastebi, jog tokią versiją apeliantas iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme. Tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai, paneigiami paties liudytojo S. L. parodymais bei iš dalies paties nuteistojo parodymais. Liudytojas S. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis A. S. padėjo dirbti miške. A. S. medžius dar padėjo pjauti D. ir M. A. S. taip pat pjovė. Pjovė visi pasikeisdami, šakas genėjo, krovė į krūvas, miškas buvo A. S., pjovė alksnius, gal vienas kitas buvo ir beržas, pjovė apie 5 - 6 dienas. Už dieną gaudavo po 40 Lt. Medžius vežė su traktoriumi gal 5 - 6 priekabas išvežė. Kokius medžius ir kurioje vietoje pjauti rodė A. S. ( t. 1., b. l. 199). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog liudytojų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje sutampa, juos patvirtina kiti bylos duomenys, papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kartu su kitais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Apeliantas skunde nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti liudytojų parodymų patikimumu.

A. S. savo parodymų nesutapimą ir prieštaringumą teisme, kaip ir apeliaciniame skunde, aiškina tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos jo teisės, buvo daromas psichologinis poveikis, grasinama, jis buvo verčiamas pasirašyti ant tuščių lapų. Kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo nurodytų BPK pažeidimų nenustatė. Tokių pažeidimų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Nors apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje jam nebuvo išaiškintos bei pažeistos jo teisės tai prieštarauja bylos duomenims. Priešingai nei teigia apeliantas, bylos duomenys rodo, kad nuteistajam nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, apie tai liudija jo parašas teisės turėti gynėją išaiškinimo protokole, protokole apelianto ranka įrašyta „“teisė turėti gynėją man išaiškinta ją supratau“ (t. 1., b. l. 46). Šia teise nuteistasis nepasinaudojo, protokole dėl gynėjo atsisakymo nurodydamas, jog gynėjo nepageidauja (t. 1., b. l. 47). Iš įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad nuteistasis nepareiškė jokių pastabų nei dėl protokolo turinio, nei dėl apklausos procedūros. Priešingai, įtariamojo apklausos protokole yra nuteistojo ranka padaryti įrašai apie teisingai surašytus jo parodymus: „perskaičiau, mano parodymai surašyti teisingai“ bei ranka parašytas prierašas „papildau, kad medžius savo miške iškirtau maždaug 0,25 ha plote. V. I. miške apie 0,06 ha plote“ ir jo parašas (t. 1, b. l. 49).Taigi nuteistojo keliama versija nepatvirtinta bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, papildomai apklausė liudytoją tyrėją Z. Ž. Liudytoja Z. Ž. teisme paneigė nuteistojo A. S. nurodytas aplinkybes, nurodydama, jog ant tuščių lapų niekas A. S. nedavė pasirašyti, viskas buvo spausdinama kompiuteriu, viso proceso metu A. S. pretenzijų nereiškė, visur pasirašė, yra jo prierašai prie protokolų, kaltės neneigė (t. 1., b. l. 195 - 196). Kolegija pažymi, jog apeliantas manydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeidžiamos jo teisės, tyrėjos veiksmus galėjo skųsti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, aptarti bylos duomenys paneigia apelianto teiginius, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo pažeistos jo teisės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos neįtikino ir apelianto skundo teiginys apie prieš jį neva naudotą psichologinį smurtą. Kolegija tokius nuteistojo teiginius vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais A. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Visuma šių aplinkybių rodo, jog A. S. veikė tyčia. Bylos duomenys patvirtina, kad neteisėtais veiksmais padarydamas žalą gamtai, A. S. pasisavino svetimą bendrasavininkų V. I., D. K., I. I. priklausantį turtą. A. S. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., sudėtį ir pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką.

Taip pat atmestini A. S. teiginiai, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 270 str. 3 d. Pažymėtina, jog BK 270 str. 3 d. numato atsakomybę, jeigu dėl to buvo padaryta nedidelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų nesunkių padarinių aplinkai. Nuosprendžiu nustatyta, jog A. S. be leidimo iškirto svetimoje privačioje miško valdoje 34 juodalksnio medžius, t. y. 19,625 m² juodalksnio ir 2 beržo medžius, t. y. 1,487 m² beržo medienos. Tokiu būdu A. S., tyčia slapta pagrobė svetimą turtą, t. y. 21,112 m² medienos, ir padarė nedidelę 2744,56 Lt dydžio žalą augmenijai. Šių medžių iškirtimo be leidimo faktai įrodyti byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Byloje nustatyta, kad A. S. neturėjo leidimo kirsti medžius, t. y. juos kirto neteisėtai. Tai leidžia teigti, kad A. S., pasitelkdamas pagalbininkus, medžių kirtimą organizavo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. Minėtos aplinkybės paneigia jo apeliacinio skundo argumentus, kad jam leidimas nebuvo reikalingas, nes po audros „Anatolijus“ jis tik valė mišką. Tokią vėl nuteistojo naujai iškeltą versiją paneigia paties A. S. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad medžius kirto malkoms, nes trūko pinigų. Malkas ruošė ir išvežė pardavimui. Apelianto skundo teiginys, jog jis nebuvo miške ir liepė tik samdytiems darbininkams valyti mišką nuo vėjovartų, o šie galėjo suklysti ir iškirsti jį svetimame plote yra nieko nepagrįstas, be to paneigtas anksčiau aptartais įrodymais. Tokių apelianto nurodytų aplinkybių nepatvirtina ir byloje apklausti liudytojai, teigdami, jog kirto medžius A. S. nurodytame plote. Šioje byloje aplinkybių, kai leidimas kirsti mišką pagal norminių aktų reikalavimus nereikalingas, nenustatyta. Kad šiais veiksmais padaryta žala augmenijai, patvirtina AM Klaipėdos RAAD Skuodo rajono agentūros vyriausiojo specialisto paskaičiavimas (t. 1.; b. l. 16, 21). Šie bylos duomenys leidžia teigti, kad A. S. veikė tyčia. Taigi nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 str. 6 d., Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. Žala pripažinta nedidele. A. S. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 270 str. 3 d., objektyviąją ir subjektyvinę puses, ir pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai A. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau netinkamai išsprendė bausmių subendrinimo klausimą, todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t. y. esant nusikalstamų veikų sutapčiai. BK 63 straipsnio 1 dalyje pasakyta: jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, teismas iš pradžių paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti ar visiškai arba iš dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo, teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies, – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

Bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, apėmimo taikymo privalomi pagrindai numatyti BK 63 straipsnio 5 dalyje. Čia nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms.

Pagal įstatymo prasmę idealioji nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, nuteistojo A. S. padarytos veikos – svetimo, t. y. nukentėjusiųjų bendrasavininkų V. I., D. K., I. I. turto pagrobimas ( BK 178 str. 1 d.) ir žalos augmenijai padarymas (BK 270 str. 3 d.) – sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes abi šios veikos, nors ir numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, buvo padarytos viena veika tuo pačiu metu, t. y. vagystės metu. Būtent nuteistasis A. S. grobdamas svetimą turtą, iškirsdamas medžius, tuo pačiu metu padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką – padarė žalą augmenijai. Taigi jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl pirmosios instancijos teismas, subendrindamas už šias veikas paskirtas bausmes, nepagrįstai taikė BK 63 str. 1 d., 4 d. ir paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu. Apylinkės teismas privalėjo taikyti BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nuostatas ir paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir bausmės, paskirtos A. S. už nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 1 d. BK 270 str. 3 d. bendrinamos iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., kolegija

nusprendžia:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatų taikymo nuteistajam A. S.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nuteistajam A. S. pagal BK 178 str. 1 d., BK 270 str. 3 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir nustatyti subendrintą galutinę 10 MGL (1300 Lt) bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.