- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- 2S-1363-392/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- E. J.
- Kreditorius
- VSDFV Vilniaus skyrius
- Kategorijos
- 3.3.2Atskirieji skundai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. J. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė V. M. ir išieškotojas VSDFV Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos E. J. skundas dėl antstolės V. M. veiksmų. Pareiškėja prašė išdėstyti mokėjimus po 600 Eur per mėnesį. Nurodė, jog 2016-02-09 gavo antstolės 2016-01-26 patvarkymą atsisakyti tenkinti prašymą išdėstyti mokėjimus po 600 Eur per mėnesį. Pareiškėja buvo informuota, kad CPK 615 str. 2 d. nustato, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas turi teisę įeiti pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjos buvo prašoma per 3 darbo dienas nuo minėto patvarkymo gavimo dienos sudaryti sąlygas patekti į areštuotą butą, esantį Panevėžio g. 31A-39, Vilniuje. Pareiškėja nurodė, kad sąlygas patekti į areštuotą butą, esantį Panevėžio g. 31A-39, Vilniuje, sudarys, jeigu bus tenkintas jos prašymas dėl skolos išdėstymo dalimis. Pareiškėja nesutiko su atsisakymu tenkinti jos prašymą išdėstyti mokėjimus po 600 Eur per mėnesį, nurodydama, jog ji bando taikiai išspręsti situaciją su išieškotoju, taip pat yra išsiuntusi prašymą dėl mokėjimų išdėstymų, kas patvirtina jos norą pasiekti abi šalis tenkinantį susitarimą. Pareiškėja taip pat nesutiko su patvarkyme nurodytais teiginiais, jog jos prašymas dėl įmokų išdėstymo yra tik būdas išvengti priverstinio areštuoto turto realizavimo. Pažymėjo, kad ji asmeniškai suras turto vertintoją, kuris įvertins butą, esantį Panevėžio g. 31A-39, Vilniuje, o tai reiškia, kad ji suvokia kylančias pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-29 nutartimi skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė V. M. vykdo 2015-02-24 VSDFV Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. (7.5)7-10-13300 dėl 9 179,16 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės E. J. išieškotojo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai. Antstolės raginimas skolininkei buvo įteiktas 2015-03-07. Antstolė V. M. gavo antstolio Dariaus Jonaičio 2015-07-07 patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo, antstolės R. D. 2015-08-11 patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo, antstolės B. P. 2015-08-11 patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo, antstolės M. G. 2015-11-18 patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-01 patvirtino antstolės V. M. patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus Ignalinos rajono apylinkės veiklos teritorijoje. Antstolė 2015-12-23 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, kuriuo nusprendė skirti turto vertės nustatymo ekspertizę skolininkei priklausančiam areštuotam nekilnojamajam turtui. Antstolė 2016-01-12 gavo skolininkės prašymą dėl mokėjimo išdėstymo dalimis, kurį antstolė 2016-01-26 patvarkymu atmetė. Teismas iš vykdomosios bylos medžiagos nenustatė, kad pareiškėja E. J. būtų pateikusi antstolei įrodymus, patvirtinančius, kad ji gauna tokio dydžio pajamas, iš kurių, darant įstatymo nustatyto dydžio išskaitymus, galima išieškoti skolą per šešis mėnesius. Vykdomosios bylos duomenimis, pareiškėjos darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2015-11-30 UAB „Stepneta“ buvo tik 162,50 Eur per mėnesį, A. J. IĮ „Jarema“ – taip pat tik 162,50 Eur per mėnesį. Akivaizdu, kad darant išskaitymus iš tokio dydžio darbo užmokesčio, per šešis mėnesius negalima išieškoti 9 179,16 Eur išieškotojo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai. Nagrinėjamu atveju, antstolės iš pareiškėjos išieškoma suma gerokai viršija nurodytą sumą, todėl antstolė turėjo pagrindą pradėti rengtis areštuoto pareiškėjos turto realizavimo procedūrai, skirdama ekspertizę pareiškėjos turto vertei nustatyti. Pareiškėja turėjo galimybę baigti vykdymo procesą, sudarydama su išieškotoju VSDFV Vilniaus skyriumi taikos sutartį. Išieškotojas ir pareiškėja buvo sudarę įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis, tačiau pareiškėjai jų nesilaikius, išieškotojas sutartis nutraukė. 2016-01-19 pareiškėja kreipėsi į išieškotoją dėl įsiskolinimo išdėstymo dalimis, tačiau išieškotojas prašymo netenkino. Šios aplinkybės bei duomenys apie pareiškėjos darbo užmokestį patvirtino išvadą, jog pareiškėja neturi galimybių susidariusio įsiskolinimo padengti per įstatymo nustatytą terminą.
Šalies argumentai
Pareiškėja (apeliantė) E. J. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29 nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Nurodo, kad apeliantės mėnesinės pajamos nėra didelės, tačiau ji yra pajėgi mokėti po 600 Eur per mėnesį. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, jog ji būtų galėjusi sudaryti su išieškotoju taikos sutartį. Apeliantė taip pat nurodo, jog jokių susitarimų su išieškotoju nebuvo pasirašiusi. Taip pat pažymi, jog įsiskolinimų turi ne tik VSDFV Vilniaus skyriui, bet ir VMI, todėl pilna apimtimi apmokėti susidariusias skolas yra sudėtinga. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog nenustyta, kad apeliantės finansiniai įsipareigojimai minėtoms institucijoms yra didesni nei jos esama finansinė padėtis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu prašo teismo apeliantės skundą nagrinėti savo nuožiūra. Nurodo, kad apeliantė 2014-11-17 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Apeliantės prašymas buvo tenkintas ir šalys 2015-01-20 sudarė įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutartis, kuriose išdėstė skolos grąžinimo grafiką. Kadangi apeliantė įsipareigojimų nesilaikė, skolos nemokėjo, sutartis buvo nutraukta.
Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo teismo palikti Vilniaus miesto apylinkės 2016-03-29 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo apeliantės skundą ir pagrįstai jį atmetė. Antstolė pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė veikia nesąžiningai ir visais įmanomais būdais siekia išvengti priverstinio skolos išieškojimo. Antstolė atkreipia dėmesį, jog dabartinė apeliantės skola sudaro net 30 186,83 Eur, o apeliantės turtas siekia tik 8 575 Eur. Taigi, akivaizdu, jog apeliantė negali įvykdyti visų įsipareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.) Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.). Taigi, vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo 2015-02-24 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (7.5)7-10-13300 dėl 9 179,16 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės E. J. išieškotojo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai (v. b. l. 1). VSDFV Vilniaus skyrius 2014-11-18 gavo apeliantės prašymą dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo (b. l. 26). Nurodė, jog skolai padengti visa apimti neužtenka gaunamų pajamų. 2015-01-20 VSDFV Vilniaus skyrius ir apeliantė pasirašė įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis (b. l. 27-30). Apeliantė įsipareigojo sumokėti 5 364,30 Eur sumą iki 2015-12-15, mokant pagal atidėjimo grafiką. Taip pat buvo numatyta, jog apeliantė už laiku nesumokėtas įmokas moka palūkanas, kurių dydį nustato finansų ministras Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 31). Apeliantė, likusią skolą (751,01 Eur) įsipareigojo sumokėti taip pat iki 2015-12-15, mokant pagal atidėjimo grafiką (b. l. 29-30). VSDFV Vilniaus skyrius 2016-01-30 sprendimu nusprendė neatidėti apeliantės įsiskolinimo sumokėjimo, kadangi pastaroji nesilaikė įmokų mokėjimo grafiko (v. b. l. 176). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog apeliantė elgiasi nesąžiningai – teikia prašymus dėl skolų sumokėjimo atidėjimo, sudaro ir pasirašinėja sutartis, tačiau vėliau jų nevykdo.
CPK 663 str. 1 d. numatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant kodekse nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Nagrinėjamu atveju, nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog apeliantė turi galimybę per šešis mėnesius padengti susidariusį įsiskolinimą. Byloje taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, priešingai, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad prie antstolės V. M. vykdomo skolos išieškojimo prisijungė ir kiti antstoliai (v. b. l. 88, 90, 92, 94, 115, 118, 144). Taigi, akivaizdu, jog apeliantės įsiskolinimai ne tik VSDFV Vilniaus skyriui, bet ir kitoms institucijoms lyginant su jos finansine padėtimi yra dideli. Tuo tarpu, apeliantės argumentai, jog jos gaunamos pajamos yra didesnės nei finansiniai įsipareigojimai, vertintini kritiškai, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, priešingai, kaip buvo minėta anksčiau, apeliantė nesilaikė 2015-01-20 įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties, o tai leidžia daryti išvadą, kad jos finansinė padėtis nėra gera.
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo proceso veiksmus, pagrįstai sprendė, kad antstolė V. M. tinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas. Tuo tarpu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,
nutaria:
E. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.