Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagri­nėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) dėl termino priimti palikimą pratęsimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, Hageno mieste, mirė pareiškėjos dukterėčia B. R. (vokiška pavardė - R.). Pareiškėja apie jos mirties faktą sužinojo tik 2019 m. balandžio 15 d., kai jai apie tai pasakė sūnėnas A. R.. Nors A. R. bendravo su B. R. (R.), tačiau jis pats apie jos mirtį sužinojo tik 2018 m. gruodžio 10 d., kai ji jau buvo palaidota valstybės lėšomis. Kadangi B. R. (R.) buvo žadėjusi testamentu palikti turtą A. R., šis kreipėsi į notarą bei teismą Vokietijoje siekiant gauti testamentą, tačiau sužinojo, kad Vokietijoje testamento B. R. (R.) nepaliko. Tuomet A. R. atvyko į Lietuvą, kur teta turėjo nekilnojamojo turto, siekdamas sužinoti, ar teta nepaliko testamento Lietuvoje. Atvykęs sužinojo, kad testamentu jam turtas nepaliktas, todėl siekdamas, kad mirusios B. R. (R.) turtą galėtų paveldėti jos įpėdiniai pagal įstatymą, apie B. R. (R.) mirtį pranešė pareiškėjai. Apie tai sužinojusi pareiškėja pradėjo tvarkyti dokumentus, siekdama paveldėti turtą po dukterėčios mirties kaip penktosios eilės įpėdinė, nes artimesnės eilės įpėdinių nėra: B. R. (R.) nebuvo ištekėjusi, vaikų neturėjo, tėvai yra mirę. Mano, kad terminą priimti palikimui praleido dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsniu prašo jį pratęsti.

Nurodo ir tai, kad B. R. (R.) dalį laiko gyvendavo Vokietijoje, o dalį laiko gyvendavo Lietuvoje, čia turėjo nekilnojamojo turto, Lietuvoje gyvendavo Kauno mieste, kur turėjo nekilnojamojo turto, vėliau - A. R. priklausančioje sodyboje, kuri buvo nupirkta iš lėšų, kurias B. R. (R.) gavo pardavusi jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą Kaune. B. R. (R.) nekilnojamasis turtas buvo Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), todėl ši vieta laikytina vyraujančia jos ekonominių ir asmeninių interesų vieta ir remiantis CK 5.4 straipsniu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. R. (R.) palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo NŽT prie ŽŪM į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį jai pranešta (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos dukterėčia B. R. (R.) mirė (duomenys neskelbtini) Po jo mirties liko nekilnojamas turtas – žemės sklypai. Pareiškėja yra penktosios eilės įpėdinė pagal įstatymą, t. y. mirusiosios teta. Ji pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui nepadavė, praleido terminą palikimui priimti. B. R. (R.) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbimi) k. bei (duomenys neskelbtini) turėjo nekilnojamojo turto – žemės sklypus. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Mirties įrašas ir mirties liudijimas patvirtina, kad B. R. (Hageno civilinės metrikacijos biuro išduotame mirties liudijime – R.), gimusi (duomenys neskelbtini), mirė Vokietijoje, Hageno mieste, (duomenys neskelbtini) (b. l. 15,62–63). Iš pažymėjimo matyti, kad B. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 16 d. Lietuvoje, Lazdijuose, buvo išduotas pilietybę patvirtinantis pažymėjimas B. R. pavarde; ši pavardė pakeista į vokišką pavardę R. prieš jai suteikiant Vokietijos pilietybę (b. l. 16,17). Archyvo pažymos patvirtina, kad 1929 m. gegužės 19 d. pakrikštyta K. ir O. R. dukra E., gimusi (duomenys neskelbtini); 1920 m. rugsėjo 26 d. pakrikštytas K. ir O. R. sūnus A., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 18,19). Išrašai iš santuokos ir gimimo akto įrašų patvirtina, kad A. R. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. R., jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra B. R. (b. l. 20,21), kas patvirtina, kad pareiškėja yra mirusios B. R. (R.) teta. (duomenys neskelbtini) mirė A. R., o (duomenys neskelbtini) mirė A. R. (b. l. 22,23). Testamentų registro įrašas patvirtina, kad po B. R. mirties palikimo priėmimo faktas neregistruotas, 2008 m. spalio 29 d. ji buvo sudariusi oficialųjį testamentą, testamentinių įpėdinių nėra (b. l. 24). B. R. 2013 m. rugpjūčio 19 d. deklaravo išvykimą į Vokietiją, ji netekėjusi, vaikų neturi (b. l. 25). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad Kauno m. turėtą nekilnojamojo turto dalį B. R. pardavė 2014 m. spalio 22 d.; 2014 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi A. R. įsigijo sodybą (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–33). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad B. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso penki žemės sklypai (duomenys neskelbtini), vienas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), vienas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir vienas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b. l. 37–52). Hageno apylinkės teismo pažyma patvirtina, kad B. R. laidotuvėmis pasirūpino Teisėtvarkos tarnyba, saugotino palikimo nėra (b. l. 34–36). Iš asmens tapatybės kortelės matyti, kad E. R. (iki santuokos R.) gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–9). Iš A. R. paaiškinimo matyti, kad B. R. yra jo pusseserė, nors buvo deklaravusi išvykimą į Vokietiją, tačiau dažnai gyvendavo Lietuvoje, Kauno m., o kai šį turtą pardavė, gyvendavo pas jį sodyboje (duomenys neskelbtini) Su Lietuva pusseserę siejo glaudūs ryšiai, ji čia turėjo nekilnojamojo turto. Jis apie savo pusseserės B. R. mirtį sužinojo tik 2018 m. gruodžio 10 d., kai ilgą laiką su ja negalėjo susiekti. Žinodamas, kad gali būti B. R. testamentas, advokatų ir teismo pagalba ieškojo jo Vokietijoje ir Lietuvoje. Lietuvoje surado B. R. rašytą testamentą, tačiau juo turtas buvo paliktas dar iki B. R. mirties mirusiam jos tėvui. Tik tuomet jis sužinojo apie tai, kad galima paveldėti tik pagal įstatymą ir todėl 2019 m. balandžio 15 d. apie B. R. mirtį pranešė E. R. (b. l. 53).

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 650/2012 Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo 4 straipsniu, Lietuva turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl palikimo.

B. R. (vokiška pavardė – R.) mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), todėl sprendžiant bylą taikytinos šio CK normos.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). B. R. (R.) mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti yra pasibaigęs. Pareiškėja prašo šį terminą atnaujinti, svarbia šio termino praleidimo priežastimi nurodydama tą aplinkybę, kad ji tik 2019 m. balandžio 15 d. sužinojo apie tetos mirtį, todėl negalėjo priimti palikimo per įstatymo nustatytą terminą. Įstatyme svarbios priežastys nėra įvardintos, todėl spręstina, ar pareiškėjos nurodoma priežastis, dėl kurios ji praleido įstatymų nustatytą terminą, yra svarbi.

Terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtis yra dvejopa ir nustatyta abiejų šalių interesais, nes nustatant terminą sudaromos realios galimybės asmenims jų teisėms realizuoti, tačiau kartu ir užtikrinamas civilinių santykių stabilumas, asmenys skatinami būti atidūs ir rūpestingi, savo teises realizuoti per kuo trumpesnį laiką. Vertinant pareiškėjos elgesį, kai palikimas buvo nepriimtas per tris mėnesius, pažymėtina, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, privalo elgtis sąžiningai. Objektyviuoju požiūriu sąžiningas yra toks asmuo, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nustatomas, sprendžiant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į jo amžių, išsimokslinimą, išprusimą, gyvenimo patirtį. Vertinant objektyvias ir subjektyvias pareiškėjos elgesį sąlygojusias aplinkybes, pažymėtina, kad B. R. (R.) gyveno viena, buvo savarankiška, savimi pasirūpinanti, jai mirus, jos laidotuvėmis pasirūpino valstybė, nes nerado jos artimųjų ir apie jos mirtį niekam nepranešė. Pareiškėja apie dukterėčios mirtį sužinojo tik 2019 m. balandžio 15 d., kai jai apie tai pranešė sūnėnas, pareiškėja yra garbaus amžiaus, savo teises įgyvendina per atstovus, jos teisių realizavimas susijęs su dviejų valstybių teisinės sistemos ypatumais, suinteresuotas asmuo nepareiškė prieštaravimų dėl termino atnaujinimo, jį atnaujinus, kitų asmenų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Įvertinus šiuos argumentus, pareiškėjos nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pa­kan­kamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl pareiškimas tenkintinas, nes tai atitiktų ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnis), nepažeistų kitų šio teisinio santykio dalyvių teisių ir pareigų.

Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad B. R. (R.) įprastai gyveno Vokietijoje ir Lietuvoje, tačiau ji glaudžiau susijusi su Lietuva, kadangi šioje valstybėje turi nekilnojamojo turto. Paskutiniu metu iki mirties B. R. (R.) Lietuvoje gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau pagrindinės jos turto dalies buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), kuriame ji turi penkis žemės sklypus, todėl pripažintina, kad būtent ši vieta yra vyraujanti pagal jos ekonominius interesus, todėl ši vieta pripažintina B. R. (R.) palikimo atsiradimo vieta (CK 5.4 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atsižvelgus į tai, nustatytinas palikimo atsiradimo vietos juridinę reikšmę turintis faktas, nes jis yra įrodytas aukščiau aptartais įrodymais (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Kadangi pareiškėjai kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

E. R. (iki santuokos R.), gim. (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo po dukterėčios B. R. (vokiška pavardė - R.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. R. (vokiška pavardė - R.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.