Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad M. A. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 6 d. ir 129 str., padarymą nubaustas 2009-09-08 nutarimu, jam skirta nuobauda - 25 parų administracinis areštas ir 30 litų bauda. Pažymėjo, kad informacijos apie M. A. paskirto administracinio arešto atlikimą bei apie baudos sumokėjimą nėra. Padarė išvadą, kad 2009-09-08 paskirta nuobauda pagal ATPK 124¹ str. 6 d. ir 129 str. yra galiojanti, todėl padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 130² straipsnį. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2936 (b. l. 2), tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 5), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 6), pažyma apie baustumą (b. l. 10 - 14), kita bylos medžiaga, todėl asmuo baustinas. Teismas M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgęs į tai, paskyrė nuobaudą, numatytą ATPK 130² str. sankcijoje, – 20 parų administracinį areštą. Padarė išvadą, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, todėl jį taikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimu M. A. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 4 d., apie 04.20 val., prie Putvinskio g. 72, Kaune, vairavo transporto priemonę „K. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,03 promilių girtumas), kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje numatytą pažeidimą. Taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad nubausdamas M. A., teismas argumentavo, jog teismo 2009-09-08 nutarimu jis nubaustas pagal 124¹ straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnį areštu ir bauda, tačiau nėra duomenų apie administracinio arešto atlikimą ir baudos sumokėjimą, todėl 2009-09-08 nutarimu skirta nuobauda yra galiojanti. (b. l. 21-23)

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-09-08 nutarimu M. A. nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį (vairavo neblaivus ir neturintis teisės vairuoti) 25 parų areštu, pagal 124¹ straipsnio 6 dalį (nepateikė draudimo) 30 litų bauda.

ATPK 130² straipsnis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Pažymėtina, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti aplinkybes, kad pirmas pažeidimas patenka į ATPK 130² str. minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 126 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys, 127 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis), už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas, o nauja padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius: transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis „neblaivus vairavo automobilį, kai jam yra atimta teisė vairuoti“. Protokole nurodyta, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² straipsnyje. Minėta norma numato atsakomybę už „pakartotinį transporto priemonės vairavimą neblaivių asmenų“, tai yra kai transporto priemonę vairuoja neblaivus vairuotojas, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda.

Taigi protokole nurodyta aplinkybė neblaivus vairavo automobilį, „kai jam atimta teisė vairuoti“ neatitinka ATPK 130² straipsnyje nurodytos formuluotės vairuoja neblaivus vairuotojas, „kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda“. Šis požymis vairuoja neblaivus vairuotojas, „kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda“ yra vienas iš esminių ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymių, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole M. A. veiką kvalifikuojant pagal ATPK 130² straipsnį, jis nenurodytas. Akivaizdu, kad šioje konkrečioje situacijoje administracinio teisės pažeidimo protokole padaryto pažeidimo esmė atskleista nebuvo, o protokole nurodyta aplinkybė neblaivus vairavo automobilį, „kai jam atimta teisė vairuoti“ neatitinka ATPK 130² straipsnyje nurodytos formuluotės vairuoja neblaivus vairuotojas, „kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda“.

Teismo nutarime konstatuota, kad M. A. „vairavo neblaivus, kai jam buvo paskirta nuobauda“, ir vertino Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-09-08 nutarimu tiek pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį (nepateikė draudimo) skirtą 30 litų baudą, tiek pagal ATPK 129 straipsnį skirtą nuobaudą - areštą. Tačiau pažymėtina, kad traukiant asmenį atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, visiškai neturi įtakos jo nubaudimas pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, nes ATPK 130² straipsnis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Taigi ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis nepaminėta.

Nustatyta, kad teismas vertino ne administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą aplinkybę „neblaivus asmuo vairavo automobilį, kai jam atimta teisė vairuoti“, o aplinkybes, kad „asmuo vairavo automobilį, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda“- areštas ir bauda.

Teismas nurodė, kad M. A. skirta nuobauda (areštas) pagal ATPK 129 straipsnį, bauda pagal 124¹ straipsnio 6 dalį, galioja, tačiau šios aplinkybės (ar galioja) nepatikrino.

Pažymėtina, kad ATPK 36 straipsnis numato terminą, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Šioje normoje teigiama, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

Skundą nagrinėjantis teismas pareikalavo duomenų ir gavo atsakymą, kad M. A. R. rajono apylinkės teismo 2009-09-08 nutarimu paskirtą 25 parų areštą atliko nuo 2009-09-08 iki 2009-10-03. Todėl yra pagrindas tvirtinti, kad arešto nuobauda įvykdyta ir nuo jos įvykdymo praėjo daugiau nei 1 metai.

Nors byloje pateikti duomenys iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykio registro ir juose nurodyta, jog nėra informacijos apie arešto atlikimą, baudos sumokėjimą, tačiau teismas privalėjo patikrinti aplinkybę apie tai, ar areštas atliktas, ar neatliktas. Juo labiau kad šią aplinkybę teismas galėjo aiškintis su M. A., nes jis dalyvavo teismo posėdyje. Be to, net ir tuo atveju, jeigu teismas laikė, kad areštas neatliktas, tai privalėjo įvertinti ATPK 308 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur teigiama, kad nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo senatis - vieneri metai.

Be to, apylinkės teismas nurodė tą aplinkybę, jog nėra duomenų, kad sumokėta bauda, kuri skirta Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-09-08 nutarimu ir darė išvadas, kad ji (nuobauda - bauda) yra galiojanti. Tačiau netikrino duomenų ir nepaklausė M. A., ar jis baudą yra sumokėjęs. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-09-08 nutarimu M. A. bauda paskirta pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Atsakomybei kilti pagal ATPK 130² straipsnį esminę reikšmę šiuo atveju gali turėti asmens nubaudimas pagal ATPK 129 straipsnį, bet ne pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Net jeigu teismas manė, kad baudos nesumokėjimas turi įtakos, tai turėjo vertinti tą aplinkybę, ar nėra pasibaigęs jos vykdymo senaties terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas, vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Kadangi ATPK nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Baudžiamajame kodekse numatytomis taisyklėmis. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Šio kodekso 96 straipsnio 3 dalis numato, kad senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymo senaties terminas, skaičiuojamas pagal teisminės praktikos pripažįstamas taisykles, t. y. siekiant nustatyti, ar toks terminas nėra praleistas, tikrinama, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis) bei ar vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taigi yra pagrindas manyti, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino aplinkybę dėl baudos nesumokėjimo ir jos galiojimo įtaką atsakomybei.

Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas daryti išvadą, kad teismas nepatikrino aplinkybių, ar 2013-05-04 M. A. padarė pakartotinį transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nepatikrino asmens baustumo, taip pat nepatikrino aplinkybės, ar pasibaigė nuobaudos vykdymas ir kada, ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį.

Taip pat yra pagrindas tvirtinti, kad teismas išplėtė kaltinimo ribas, pažeidė teisę į gynybą, nes 2013-05-22 nutarimo kaltinime nurodė, kad M. A. vairavo neblaivus „kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą“. Vigi administracinio teisės pažeidimo protokole ši aplinkybė nenurodyta ir konstatuota, kad jis vairavo neblaivus, „kai jam atimta teisė vairuoti“. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. A. pažeidė KET 14 punktą, o teismo nutarime nurodyta, kad jis pažeidė ne tik 14, bet ir 16 (ko nebuvo protokole) punkto reikalavimus.

Taigi teismas nepatikrino ir nepasisakė dėl aplinkybės, ar tikrai pažeidimo metu M. A. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę (kaip teigiama protokole) ir ar šis kaltinimas atitinka ATPK 130² straipsnį (pažymėtina, kad surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nekonstatuota, kad transporto priemonę jis vairavo turėdamas už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtą administracinę nuobaudą).

Taip pat teismas nepatikrino aplinkybių, kurios lemia išvadas dėl veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130² straipsnį, tai yra, ar už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda yra galiojanti, ar negaliojanti. Kaip minėta, šis požymis yra vienas iš esminių ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymių, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole M. A. veiką kvalifikuojant pagal ATPK 130² straipsnį jis nenurodytas, o teisme nepatikrintas. Todėl skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šis administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu padarytas pažeidimas, o tuo pačiu ir teismo nutartyje pakeista, išplėsta bei nepatikrinta kaltinimo dalis, neabejotinai pažeidžia vieną iš pagrindinių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių – teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Pažymėtina, kad asmens teisę žinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas, ir jo teisę į nešališką teismą užtikrinti įpareigotas yra ne tik teismas, bet ir administracinio teisės pažeidimo protokolus surašančios institucijos. Todėl administracinio teisės pažeidimo byloje teismo nutarimas turi būti panaikintas, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina teismui, kad būtų pašalinti nurodyti trūkumai ir pažeidimai, išaiškintos svarbios aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliantas teigia, kad nedalyvavo apylinkės teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama jo administracinio teisės pažeidimo byla, todėl neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų ir įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę patikrino ir iš Kauno apylinkės teismo išreikalavo teismo posėdžio garso įrašą. Aukštesnysis teismas, perklausęs 2013-05-22 Kauno apylinkės teismo posėdžio garso įrašą, apelianto argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus, nes iš įrašo nustatyta, kad tiek M. A., tiek automobilio savininkas V. B. dalyvavo teismo posėdyje ir turėjo galimybę pateikti paaiškinimus ir įrodymus. Esant tokioms aplinkybėms, šios apeliacinio skundo dalies argumentai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

M. A. skundą patenkinti iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.