Telšių apylinkės teismo įsakymas

2014-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-133-922/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-09-19
Bylos Nr.
1-133-922/2014
Teisminio proceso Nr.
1-51-1-00340-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-133-922/2014
Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00340-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.;.; 1.2.4.8.; 2.10.1.; 2.10.1.1.; 2.10.1.4. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 19 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, teistas 2012-09-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 5 mėn., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2014-09-09 d. apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo sugyventinei V. J. šešis kartus rankomis smogė į veidą, po to, suspaudęs stipriai jos kairę ranką spyrė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių jai į dešinę koją, kas V. J. sukėlė fizinį skausmą, taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Ikiteisminio tyrimu metu įtariamasis R. K. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir parodė, kad su sugyventine V. J. pažįstami maždaug 12 metų, kartu kaip sugyventiniai gyvena apie 6 metus. Gyvena V. J. priklausančiame name. Per tą laiką su V. J. pykosi labai daug, bet nesimušdavo, apsistumdydavo ir susibardavo žodžiais, bet vėl susitaikydavo. 2014-09-08 vakare grįžo namo girtas, tikslaus laiko nepamena. Kieme sutiko V. J.. Paprašė jos, kad ši jam į kiemą išneštų baltinius, nes jau buvo vakaras ir vėsus oras, o jis buvo trumpomis rankovėmis. Bet sugyventinė jam baltinių neišnešė, paprašė eiti namo. Jie kartu ir įėjo į namus. Jis palipo į namo antrą aukštą ir nuėjo į kambarį. Tada užsinorėjo parūkyti ir, nuėjęs į miegamąjį, kur buvo V., paprašė jos, kad ši jį įleistų į garažą pasiimti cigarečių. Bet V. J. jo į garažą neįleido. Jis vėl grįžo atgal į kambarį. Iš paskos atėjo V. J. ir tarp jų įvyko konfliktas. Kiek buvo laiko, nepamena, gal ir po vidurnakčio. Jis supyko ant V. J. ir priėjęs prie jos maždaug 6 kartus smogė ranka jai į veidą, tada ji jam čiupo už lytinių organų ir stipriai suspaudė, jam nelabai skaudėjo. Tada jis čiupo V. J. už kairės rankos ir, nepamena kiek sykių, koja spyrė jai į dešinę koją. Po to V. J. pasakė, kad iškvies policiją. Tada jis išėjo iš namų. Ryte, 2014-09-09 maždaug apie 07.00 val. jis grįžo į namus. Susiruošė į darbą ir kartu su V. J. mašina išvažiavo į darbą. V. J. jį kiekvieną rytą nuveža į darbą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Po darbo autobusu grįžo į (duomenys neskelbtini). Ten sutiko draugą, su kuriuo išgėrė 3 butelius vyno. Po to pėsčiomis grįžo į (duomenys neskelbtini), kur nuėjo į parduotuvę ir nusipirko butelį degtinės. Po to nuėjo pas kaimyną, nusinešė butelį degtinės ir išgėrė. Apie 21.00 val. grįžo namo. Buvo labai girtas. Durys buvo užrakintos. Paskambino į duris. Duris atidarė V. J. mama, kuri pasakė jam eiti lauk. Tada priėjo V. J. ir pasakė, kad ji iškvietė policiją. Visi stovėjo kartu kieme ir laukė policijos. Parodė, kad gal ir grasino, kad padegs namus, bet nepamena, kad būtų taip sakęs ir tikrai taip nebūtų pasielgęs. Buvo supykęs, kad jo neįsileidžia į namus, gal tada taip ir pasakė. Labai gailisi, kad smurtavo prieš savo sugyventinę V. J., jis jos tikrai sužaloti nenorėjo. Jos atsiprašys (52 b.l.).

Nukentėjusioji V. J. parodė, kad 2014-09-09 d. apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini), jos namuose sugyventinis R. K., būdamas neblaivus, prieš ją panaudojo fizinį smurtą, t.y. apie šešis kartus rankomis smogė jai į veidą, suspaudė stipriai jai kairią ranką ir keletą kartų, kiek tiksliai, negali pasakyti, spyrė jai į dešinę koją. Jai labai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant rankos ir kojos atsirado mėlynės. R. K. prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą. 2012 metais jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, tada ji jam atleido, teismas juos sutaikė. R. K. ją pastoviai gąsdina, kad su ja susidoros, prikalbės nebūtų dalykų, jog ją atleistų iš darbo, gąsdina padegti namus, sugadinti jame esantį turtą. Kai ją naktį sugyventinis mušė, ji pasakė, kad jam iškvies policiją. R. K. tada iš namų išėjo, ji policijos nekvietė. Apie 07.00 val. jis parėjo į namus ir išvažiavo į darbą. 2014-09-09 d. apie 21.00 val. R. K. į namus grįžo vėl neblaivus. Ji jo neįsileido. Sugyventinis, būdamas lauke, vėl jai pradėjo grasinti, kad susidoros, sugadins namų turtą, iškoliojo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji tada iškvietė policiją. Parodė, kad su R. K. ji nebenori būti, nes jis pastoviai jai grasina, prieš ją smurtauja, su juo kartu gyventi ji bijo (17-18 b.l.).

2014-09-10 d. įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti ant V. J. kūno matomi sužalojimai (7-8, 13-15 b.l.).

2014-09-09 d. 22.36 val. alkoholio kiekio matuokliu R. K. nustatytas 2.58 promilių girtumas (48 b.l.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir R. K. kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo nurodytos aplinkybės, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios V. J. apklausos protokole užfiksuoti duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniui numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad R. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

2014-09-09 d. 21.00 val. R. K. buvo laikinai sulaikytas (47 b.l.), paleistas 2014-09-10 d. 15.55 val. (53 b.l.). 2014-09-10 d. nutarimu R. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (54, 55 b.l.).

Prokuroras siūlo pripažinti R. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 60 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. K. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (56 b.l.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgė į konkrečios veikos padarymo faktines aplinkybes, veikdamas tiesiogine tyčia panaudojo fizinę jėgą prieš sugyventinę V. J.. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į nustatytą sunkinančią aplinkybę. Taip pat į kaltinamojo asmenybę – teistas (21-27 b.l.), administracine tvarka baustas (31-39 b.l.), psichikos sveikatos centre nesilankė (44 b.l.), priklausomybių ligų registre neregistruotas, dirbantis.

Teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių į konkrečiai padaryto nusikaltimo sunkumą, į tai, kad kaltinamas R. K. pripažino kaltę. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pripažinti R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies ir 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-09-09 d. 21.00 val. iki 2014-09-10 d. 15.55 val.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmę vykdyti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sulaikius R. K..

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Loreta Janiulytė