Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant Erikai Bernotaitei,

automobilio BMW 118D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam gali būti taikomas konfiskavimas savininkei, suinteresuotam asmeniui M. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje E. M. (M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv(duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)), vidurinio išsilavinimo, užsiėmimas - individuali veikla, nevedęs, teistas: 1) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalį – 18 MGL (677 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 12 MGL (451 Eur) bauda, uždraudžiant vienerius metus vairuoti transporto priemones; paskirta bauda sumokėta 2017 m. gegužės 30 d.; 2) 2019 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2019-04-24 nuosprendis) pagal galiojančios redakcijos BK 281 straipsnio 7 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalim, jam paskirta 70 MGL (3500 eurų) bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, o būtent:

jis, 2019 m. rugsėjo 27 d., apie 0.08 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 8, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobili BMW 118D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija (b.l. 24, 98, 105).

Be to, E. M. vengė atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, 2018 m. rugsėjo 12 d., apie 11.46 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 39, vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai 2018 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą 3 (tris) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (b.l. 98, 105).

Kaltinamasis E. M. (toliau-kaltinamasis) teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. pas jį į svečius atvažiavo R. V. L., R. E. ir S. J., su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus. Per vakarą jis išgėrė apie 500 gramų degtinės ir 1 litrą alaus. Apie 23.30 val. draugės nusprendė važiuoti namo, todėl jis nusprendė juos pavežti. Važiuojant (duomenys neskelbtini) kelyje, ties pastatu Nr. 8, pamatė policijos automobilio švyturėlius. Sustabdė automobilį ir greitai perlipo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje. Priėjo policijos pareigūnai, kuriems R. V. L. pateikė dokumentus. Tada jie išlipo iš automobilio. Jiems stovint lauke policijos pareigūnai atnešė alkoholio matuoklį ir patikrino jų visų blaivumą. Policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė virš dviejų promilių girtumą. Jie visi buvo nuvežti į policijos komisariatą. Pripažino, kad automobilį BMW 118D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jis. Iš karto kaltės dėl padaryto KET pažeidimo nepripažino, kadangi buvo labai išsigandęs dėl to, kad jau buvo nuteistas du kartus už vairavimą neblaiviam ir jam paskutiniu nuosprendžiu buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė -uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 metų laikotarpiui. Su minėtu nuosprendžiu buvo susipažinęs ir žinojo, kad jam buvo atimta teisė vairuoti. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad neblaivus ir be vairuotojo pažymėjimo vairavo automobilį. Supranta, kad jam 3 metus uždrausta vairuoti transporto priemones ir jis to draudimo nesilaikė (b.l. 25-26, 99, 134-138).

Teisme kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo E. M. parodymų jo kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais bei paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato rinktinės ,,Vytis“ 1-os kuopos vyriausiojo patrulio K. Š. tarnybiniu pranešimu bei parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. rugsėjo 27 d., apie 0.03 val., patruliavo kartu su policijos vyriausiuoju patruliu L. V., kai iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 4, pavojingai manevruoja pirmos klasės BMW automobilis. Atvykę į vietą, pastebėjo iš degalinės „Baltic Petroleum" išvažiuojantį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) sustabdė. Priėjus prie vairuotojo pusės lango pastebėjo, kad vairuotojo vietoje niekas nesėdėjo. Iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas. Automobilyje sėdėję asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, kalbėjo nerišliai. Keleivio vietoje sėdėjo S. J., gim. (duomenys neskelbtini)., gale už keleivio sėdynes sėdėjo E. M., gim. (duomenys neskelbtini)., už vairuotojo sėdynės sėdėjo R. V. L., gim. (duomenys neskelbtini)., o tarp vyrų ant galinės sėdynės sėdėjo R. E., gim. (duomenys neskelbtini) m. Visi automobilyje sėdėję asmenys sakė, kad transporto priemonės nevairavo. Po kurio laiko dar kartą paklausus asmenų, kas vairavo automobilį, R. E. ir V. L. nurodė, jog automobilį vairavo E. M.. 0. 41 val. pirmu pūtimu E. M. buvo nustatytas 2,78 prom. girtumas, o 01.08 val. antru pūtimu E. M. buvo nustatytas 2,34 prom. girtumas. S. J. buvo blaivi (0,00 prom.). R. E. buvo nustatytas 2,67 prom. girtumas. V. L. buvo nustatytas 2,32 prom. girtumas (b.l. 7, 57).

R. E. kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. po pietų autobusu iš (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „Maxima" susitiko su draugu. Laiką leido su draugu. Paskambino draugei Sandrai ir sutarė su ja susitikti prie prekybos centro ,.BIG" esančioje viešojo transporto stotelėje. Belaukiant prie jos privažiavo automobilis, kuriame buvo keturi asmenys. Ji atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės dešinėje pusėje, šalia sėdėjo S. ir kažkuris iš vaikinų (E. ar R.). Automobilį vairavo jai nepažįstamas asmuo. Nuo prekybos centro visi kartu važiavo link jos namų (duomenys neskelbtini) e. Važiuodami buvo užsukę į degalinę. Ką veikė degalinėje, nepamena, bet gale sėdėję asmenys iš automobilio išlipę nebuvo. Galimai iš automobilio buvo išlipęs tik vairuotojas, tačiau to patvirtinti negali. Išvažiavus iš degalinės niekur nebuvo sustoję ir važiavo iki tol, kol juos sustabdė policijos pareigūnai. Išvažiavus iš degalinės automobilį vairavo tas pats jai nepažįstamas asmuo. Ji vairuotojo pažymėjimo neturi ir tą vakarą automobilio nevairavo (b. l. 61).

S. J. kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. po pietų susitiko su draugais R. E., E. M. ir R. L., kurio automobiliu BMW važiavo į Vilnių. Tuo metu būdamas blaivus automobilį vairavo R. L.. Atvyko į Vilnių pas E. M. į namus, kur draugai vartojo alkoholinius gėrimus. Ji praktiškai nieko negėrė. Pas E. M. pabuvo keletą valandų. Vaikinai bandė nusamdyti žmogų, kuris juos visus parvežtų iki namų, tačiau jiems nepavyko. Tuomet V. L. automobilio raktelius padavė R. E. ir jie nuėjo į automobilį. Ji atsisėdo ant automobilio priekinės keleivio sėdynės, o R. E. atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės. Nesulaukusi, kol į automobilį ateis vaikinai, užmigo. Miegodama jautė, kad automobilis važiuoja, tačiau nežiūrėjo, kas vairavo. Ji vairuoti automobilio nemoka, vairuotojo pažymėjimo niekad neturėjo, o R. E. taip pat niekada vairuotojo pažymėjimo neturėjo ir vairuoti automobilio nemoka. Ji pabudo, kai juos sustabdė policijos pareigūnai. Tuo metu R. E. sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės per vidurį. Kas vairavo automobilį, nežino, tačiau, mano, kad automobilį vairavo kažkuris iš vaikinų. Kai atvyko policijos pareigūnai, vaikinai ginčijosi, kuris vairavo automobilį, vienas kitą kaltino vairavimu (b. l. 66).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato rinktinės ,,Vytis“ 1-os kuopos vyr. patrulio L. V. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuotos aplinkybės, susijusios su 2019 m. rugsėjo 27 d. 0.08 val. automobilio BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo (b. l. 8).

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad automobilis BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. L. (b .l. 13).

Išraše iš VšĮ „Emprekis“ nurodyta, kad vidutinė automobilio BMV 118d kaina Lietuvoje su PVM 4540 eurų, be PVM 3752 eurų (b. l. 15).

2019 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2019 m. balandžio 24 d. nuosprendis) užfiksuota, kad E. M. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 105 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 70 MGL (3500 eurų) dydžio bauda. Pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – 3 metams uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones (b. l. 87-90).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 6, 9-12, 14, 33-34, 41, 71-81).

Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. M. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Kaltinamasis E. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę pripažino visiškai, t. y., kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus (kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio) vairavo transporto priemonę BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. E. M. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis E. M. 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal galiojančios redakcijos BK 281 straipsnio 7 dalį. Kartu su bausme jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. ,,Liteko“ duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 209 m. gegužės 22, atiduota vykdyti probacijos tarnybai ir buvo vykdomas. 2019 m. rugsėjo 27 d. 0.08 val., E. M. (duomenys neskelbtini) kelyje vairavo automobilį „BMW 118D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nors neturėjo teisės jo vairuoti. Kai kaltinamasis teismo posėdyje paaiškino, jis minėto nuosprendžio nuorašą gavo, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams –žinojo ir suprato, kad negali vairuoti transporto priemonių, todėl darytina išvada, kad jis turėjo suprasti ir tai, jog už šios baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymą jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės. Teismas neabejoja, kad visa tai patvirtina kaltinamojo psichinį santykį su daroma veika, kad jis suvokė, jog sėsdamas už vairo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis E. M. nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 3 metus naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir tokiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Teismas, skirdamas E. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje padarė būdamas recidyvistu.

Kaltinamasis E. M. padarė vieną nusikaltimą priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis legaliai dirba ir darbo vietoje charakterizuojasi teigiamai, turi vaiką ir sergančią, neįgalią motiną R. M., įgijo sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, praeityje du kartus teistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pagal paskutinį nuteisimą bauda nesumokėta, yra nusikaltimo recidyvas (b. l. 84-85, 120-138). Pagal pirmą nuteisimą paskirtą baudą neatgarsino kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų padarymo, nes jis vėl padarė analogišką nusikaltimą, o vėl jam paskirta bauda iki šio dar nesumokėta. Šios aplinkybės rodo, kad E. M. sistemingai daro analogiškus nusikaltimus, kartu patvirtina ir tai, kad paskirtos bausmės nepadarė jam teigiamos įtakos, jis jokių išvadų nepadarė – vėl sėda už vairo neblaivus, taip keldamas grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. E. M. elgesys, sėdant už transporto priemonės vairo esant neblaiviam nebe pirmą kartą, rodo jo ypatingą neatsakingumą ir abejingumą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms. Arešto ar laisvės atėmimo bausmių paskyrimas galėtų kaltinamajam atimti galimybę prižiūrėti neįgalią motiną, todėl, atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas už padarytas nusikalstamas veikas E. M. paskyrus galutinę baudą kurios dydį nustatant didesnį negu pagal ankstesnius teistumus už vairavimą esant neblaiviam (BK 47 straipsnis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina subendrinta bauda.

Paskirta subendrinta bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta sumažinta bauda visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos dalimi.

Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net ir tada, kai asmuo šios specialiosios teisės nėra įgijęs. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam E. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nustatant jos terminą 4 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t.y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui M. L. (b. l. 13). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą iš kaltinamojo konfiskuoti transporto „BMW 118D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri pagal byloje surinktus duomenis sudaro 3752 eurų, o automobilį saugomą aikštelėje(duomenys neskelbtini) (mob. tel. (duomenys neskelbtini)) jau savininkė M. L. atsiėmė (b. l. 15, 70, 82-90, 120-139).

Kaltinamajam E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus (b.l. 29, 112-116).

Kaltinamasis E. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 28 d., šis laikas, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais įskaitytinas į paskirtos galutinės bausmės laiką (b.l. 17, 31).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307, 308 straipsniais,-

nusprendžia:

E. M. (M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

-pagal BK 243 straipsnį -20 MGL (1000 Eur) baudą.

-pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti E. M. (M.) subendrintą bausmę – 120 MGL (6000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. (M.) skirti 80 MGL (4000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2019 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėta dalimi ir E. M. (M.) subendrintą bausmę paskirti- baudą 150 MGL (7500 eurų) dydžio.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 9 dalimi į subendrintos bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. ir E. M. (M.) subendrintą bausmę paskirti- baudą 148 MGL (7400 eurų) dydžio.

7400 Eur bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 30 (trisdešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu E. M. (M.) uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio reikalavimais, išieškoti iš E. M. (M.) konfiskuojamo automobilio „BMW 118D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3752 Eur.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.