Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalytė Zlatkuvienė, spręsdama pareiškėjo J.K. skundo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmimo nagrinėti klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2015 m. sausio 12 d. nutartimi administracinė byla Nr.(duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr.(duomenys neskelbtini), buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui (10-11 b. l.).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – ir Vilniaus AAT) pareiškėjo J. K. skundo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmimo nagrinėti teisme klausimas nebuvo išspręstas.

Išanalizavus pareiškėjo skundo, prie jo pateiktų dokumentų turinį, daroma išvada, kad pareiškėjo skundo dalykas susijęs su administravimu teismuose.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 5 ir 109 straipsnius, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau - ir Teismų įstatymas) 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 7 straipsnį, teismas yra viena iš valstybės valdžių, kuriai vienintelei pavesta teisingumo vykdymo funkcija ir kurios veikla grindžiama nepriklausomumo principu. Konstitucijos 111 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai (1 dalis), administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai (2 dalis), teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Teismų įstatymas (4 dalis). Teismų įstatymo 103 straipsnis numato, kokie teismo pareigūnai įgyvendina teismų administravimą, nustato jų įgaliojimus, skundų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, teikimo galimybę, o šio įstatymo 104 straipsnis nustato administracinės veiklos priežiūrą vykdančius subjektus. Taigi, pagal išvardintose teisės normose įtvirtintas nuostatas, teismui, kuris įgyvendina savo konstitucinę paskirtį vykdyti teisingumą, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, o veikla, susijusi su teismų administravimu, nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Toks teismų administravimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-492-704/2013. Pažymėtina, kad šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra siejama su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis apibrėžiamas ir suprantamas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą bei ABTĮ nuostatas. Tokia pozicija, be kitų argumentų, buvo grindžiama ir teisminės valdžios nepriklausomumo principu, kuris turi garantuoti tiek teismo laisvę nuo bet kokio valdžios ar kitų asmenų kišimosi į su teisminių funkcijų vykdymu susijusią veiklą, tiek savarankišką teismo veiklos administravimą - institucinį teismų nepriklausomumo aspektą. Tik pagal Teismų įstatymą numatyta teismų administravimo sistema gali laiduoti teismo organizacinį, o kartu ir teisėjo procesinį savarankiškumą bei nepriklausomumą.

Pagal ABTĮ 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 16 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, administracinių teismų kompetencijai priskiriami ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms vykdant viešąjį administravimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundo dalykas, susijęs su administravimu teismuose, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje objektu, laikytina, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo J. K. skundą dėl atsakovo Vilniaus AAT įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 104, 105 ir 149 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo J.K. skundą dėl atsakovo Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti J.K. 2014 m. spalio 29 d. skundo dalį dėl Vilniaus AAT pirmininko pavaduotojos J.R. veiklos atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.