Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio ir sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs automechaniko išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Š.“ (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent jis, 2024-03-21 apie 15.02 val. vairuodamas automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Vilniuje, kryptimi nuo Konstitucijos pr. link (duomenys neskelbtini) g., buvo neatsargus ir neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, priartėjęs prie priekyje stovinčio automobilio „Opel“, ketinančio sukti į kairę pusę, nestabdė ir nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, lenkė ir kirto dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi (nuo (duomenys neskelbtini) g. link Rinktinės g.) T. S. vairuojamu krovininiu automobiliu „Renault“ (v. n. (duomenys neskelbtini) dėl ko susidūrus transporto priemonėms, T. S., dėl patirtų sužalojimų (nustatytas dešinio kelio sąnario srities sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda, keturgalvio raumens sausgyslės pažeidimu ir vėlesne raumens atrofija. Kaklinės stuburo dalies raiščių patempimas) buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o „BMW“ automobilio keleivei S. O. – nežymiai sutrikdyta sveikata (nustatytas dešinio kelio srities nubrozdinimas). Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto, 137 punkto, 99 punkto, 140.7 punkto reikalavimus ir Kelių eismo taisyklių 3 priedo I skyriaus draudžiamojo kelio ženklinimo Nr. 1.3 reikalavimą. T. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto T. B. paaiškinime nurodyta, kad išnagrinėjęs S. O. medicininius dokumentus, S. O. nustatyta dešinio kelio srities nubrozdinimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 90).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-10-08 specialisto išvadoje Nr. G 3269/2024 (01) nurodyta, kad T. S. nustatytas dešinio kelio sąnario srities sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda, keturgalvio raumens sausgyslės pažeidimu ir vėlesne keturgalvio raumens atrofija. Taip pat diagnozuotas kaklinės stuburo dalies raiščių patempimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodyto eismo įvykio metu, t. y. 2024-03-21. Sužalojimai dėl dešinio kelio sąnario srities sumušimo sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis sužalojimo metu galėjo justi fizinį skausmą (b. l. 96, 97).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojo BK 281 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri švelnina kaltinamojo teisinę padėtį (straipsnio sankcijoje numatyta dar viena alternatyvi švelnesnė bausmė – viešieji darbai), T. P. padarytas neatsargus nusikaltimas kvalifikuojamas pagal nuo 2025-02-01 įsigaliojusią BK 281 straipsnio 1 dalį (2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi 2025-02-01, BK 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės suprantamas kaip teismo priimtas sąlyginis arba nesąlyginis sprendimas atsisakyti teisės pripažinti nusikalstamą veiką padariusį asmenį kaltu ir atleisti jį nuo pareigos patirti tokios veikos sukeliamus baudžiamuosius teisinius padarinius, siejamus išimtinai su apkaltinamuoju nuosprendžiu. Teismas, pripažinęs, kad asmuo pagrįstai kaltinamas padaręs konkrečią nusikalstamą veiką, ir kartu nustatęs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus, atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės, įskaitant bausmę. Baudžiamajame įstatyme kiekvienai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai yra nustatyti konkretūs jos taikymo pagrindai. Priimant sprendimą svarstyti konkretaus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo pagrindus, būtina įvertinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo tikslus ir teisinius padarinius proceso dalyviams konkrečioje byloje, įskaitant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, nukentėjusiojo ir viešąjį interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-976/2025).

Teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).???

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. P. neteistas, padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Žalos klausimas šioje byloje nesprendžiamas, nes ją pagal įstatymą atlygino draudimo bendrovė (b. l. 106-107). Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog padarytą žalą atlyginą ne patas kaltininkas, o draudimo bendrovė, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimas ir neeliminuoja galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Reikalavimas atlyginti (iš dalies atlyginti) žalą laikytinas įgyvendintu, nes kaltinamajam šiuo atveju nekyla pareigos atlyginti daugiau žalos, nei nustatyta draudimo bendrovės (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

Taip pat teismo vertinimu, byloje yra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis T. P., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. T. P. anksčiau neteistas, dirba. Nors 2025-03-04 administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis kaltinamasis per paskutinius trejus metus administracinėn atsakomybėn trauktas 8 kartus (už automobilio pastatymą neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose, už tai, kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, važiavo autobusu be bilieto ir kt.), tačiau matyti, kad kaltinamasis paskutinį nusižengimą padarė prieš metus (2024-05-28), be to beveik visos jam paskirtos baudos apmokėtos (nėra duomenų dėl vienos baudos apmokėjimo), kas rodo, kad kaltinamasis linkęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus (b. l. 142-145). Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad T. P. iš esmės laikosi įstatymų, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio.

Visa tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą išvadai, kad byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat turi įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties įstatyme nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018, 2K-224-1073/2023).

Kaltinamojo sesuo L. P. duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad jos ryšys su T. P. yra artimas, bendrauja, gyvena arti vienas kito. Nurodė, kad su broliu kalbėjo apie įvykį, jis pergyvena dėl padaryto, buvo šoke, kad jam šis įvykis buvo didelė pamoka. O kaltinamasis nurodė, kad jam sesės nuomonė yra labai svarbi ir po įvykio jis iškart paskambino L. P.. Iš L. P. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad ji supranta laidavimo svarbą ir yra pasiryžusi laiduoti už brolį. Byloje pateikta L. P. charakteristika iš darbovietės. Ji darbdavio charakterizuojama teigiamai. Charakteristikoje nurodoma, kad L. P. darbe užsirekomendavo kaip sumani, principinga ir pareiginga darbuotoja, reikli sau ir kitiems. Teistumo registro duomenimis L. P. neteista, taip pat ir per paskutinius vienerius metus nebuvo traukta administracinėn atsakomybėn. Visa tai rodo, jog L. P. yra drausmingas ir įstatymų besilaikantis asmuo.

Teismo nuomone, nustatytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad L. P. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra verta teismo pasitikėjimo, ją ir kaltinamąjį sieja artimas ryšys, kaltinamajam svarbi sesers nuomonė, o taip pat matyti, kad L. P. turi teigiamą įtaką brolio elgesiui ir gali atsakingai vykdyti savo kaip laiduotojos pareigas. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad L. P. yra tinkama laiduotoja.

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal L. P. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą T. P. nutraukti. Įvertinus pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę, nustatytinas vienų metų laidavimo terminas. Tačiau taip pat teismas įvertinęs pirmiau išdėstytą, eismo įvykio padarymo aplinkybes, kaltinamojo nedidelį vairavimo stažą ir tai, kad per šį neilgą vairavimo stažą jis buvo baustas administracine tvarka, mano, kad nagrinėjamu atveju tikslinga skirti 1 000 Eur užstatą. Teismo nuomone, užstato paskyrimas papildomai įtakotų kaltinamąjį atsakingiau vertinti savo veiksmus bei būtų, kaip papildoma prevencinė priemonė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Prokuroras prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus (BK 68 straipsnis).

BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad T. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje pripažįstama, kad specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas paprastai yra taikomas, kai nustatoma, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-309-699/2018, 2K-183-628/2023 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant, ar yra pagrindas skirti kaltininkui aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, privalu atsižvelgti tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017, 2K-183-628/2023 ir kt.).

Kaip jau pirmiau minėta, nėra nustatyta, kad kaltinamasis T. P. sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, t. y. 2025-03-04 administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, kaltinamasis per paskutinius trejus metus administracinėn atsakomybėn trauktas 8 kartus (už automobilio pastatymą neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose, už tai, kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, važiavo autobusu be bilieto ir kt.), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad T. P. paskutinį nusižengimą padarė pakankamai seniai - prieš metus (2024-05-28). Be to, remiantis baudžiamojoje byloje užfiksuotais duomenimis, T. P. asmenybė apibūdinama teigiamai, taip pat nenustatyta duomenų apie kokius nors neigiamos kaltinamojo įpročius ar priklausomybes. O šios aplinkybės leido teismui spręsti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Iš kaltinamojo ir jo sesers duotų parodymų matyti, kad jis išties nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio įvykio. Be to būtina įvertinti minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą (1 metai) ir tai, kad T. P. nepadarė veiksmų, kurie galėtų būti vertintini kaip tyčiniai, įžūlus ar pan., nusikalstama veika yra padaryta neatsargia kaltės forma. Papildomai pažymėtina, kad teismas, įvertinęs kaltinamojo vairavimo stažą ir baustumą administracine tarka, laidavimą taiko su užstatu, kas papildomai įtakos kaltinamąjį atsakingiau vertinti savo veiksmus. Todėl teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam T. P. nėra tikslinga skirti prokuroro prašomos, BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Tačiau įvertinus tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, kad veikos padarymo metu nukentėjo kiti asmenys ir svetimas turtas, siekiant prevencinių tikslų, T. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant numatytą minimalų jos dydį, t. y. 10 MGL (500 Eur) (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, BK 71 straipsnio 1 dalis), šią įmoką įpareigojant sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1; 14.2.2.1 punktais, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam T. P., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 270,83 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamajam parinkto (teismo nutartimi dar nepaskirto) gynėjo paslaugas priteisimo, pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pakankamai gerai nemokėjo proceso kalbos, todėl teismas kreipėsi į VGTP dėl gynėjo parinkimo BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis gynėjas. Tačiau kaltinamasis dar nesant paskirtam VGTP parinktam gynėjui, sudarė sutartį su gynėju savarankiškai, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti VGTP išlaidas už VGTP parinkto gynėjo atliktus veiksmus iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena su vaizdo įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

T. P., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje (2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi 2025-01-01), remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą su 1 000 (vieno tūkstančio) Eur užstatu. Baudžiamąją bylą T. P. nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją L. P. įmokėti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, mokėjimo paskirtyje nurodant „Užstatas už laidavimą. T. P.. Byla Nr. 1-2288-1133/2025“. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinei. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Vadovaujantis BK 67, 71 straipsniais, paskirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

T. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų.

Byloje esančią kompaktinę laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

T. P. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

L. P. išaiškinti, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui (pateikus teismui rašytinį prašymą), jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Taip pat išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.