Kauno apylinkės teismo nutartis

2011-07-08 · Civilinė byla Nr. 2-9330-748/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-08
Bylos Nr.
2-9330-748/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-05488-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Vilutienė
Pareiškėjas
R. P.
Advokatai
Kristina Mikolaitė
Kategorijos
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-9330-748/2011Proceso Nr. 2-05-3-05488-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 117.1.; 117.2; 128.11. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant pareiškėjui R. P., jo atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, antstolei Rimai Gražienei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei Rimai Gražienei dėl antstolio veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė :

Pareiškėjas pateikė teismui skundą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl antstolės veiksmų paduoti, pripažinti antstolės Rimos Gražienės padėjėjo Evaldo Martinkevičiaus veiksmus areštuojant ir įvertinant nekilnojamąjį turtą, esantį Ukmergės g. 20-34, Kaunas (unikalus Nr. 1998-0013-2018:0030), neteisėtais, panaikinti 2011-02-10 turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/02171, įpareigoti antstolę Rimą Gražienę areštuoti turto dalį, įvertinant ją realia rinkos kaina bei tiek, kiek reikalinga išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, priteisti iš antstolės Rimos Gražienės bylinėjimosi išlaidas valstybei (b.l. 3).

Pareiškėjas skundą palaikė ir paaiškino, kad antstolės Rimos Gražienės padėjėjas Evaldas Martinkevičius 2011-02-10 turto arešto aktu areštavo ½ dalį keturių kambarių buto su rūsiu, esančio Ukmergės g. 20-34, Kaune. Šis turto arešto aktas surašytas jam nedalyvaujant, jo nuorašą gavo 2011-02-14. 2011-02-10 turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas 21889,04 Lt, o areštuota turto už 70 000 Lt, todėl pažeistas CPK 675str.2d. reikalavimas, numatantis, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Jo nuomone, turto kaina nustatyta aiškiai per maža, neatitinka rinkos kainų, turtas buvo areštuotas neapžiūrėjus jo vietoje, nepakvietus skolininko ir nedalyvaujant išieškotojui. Antstolė jo neinformavo apie turto arešto aktą, neišaiškino teisės kviesti ekspertą turto įkainojimui, neišaiškino teisių ir pareigų. Be to, jo nuomone, pažeistas CPK 667str., nes antstolis privalėjo pasiūlyti išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kadangi šis turtas yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės nuosavybė. Dvidešimties dienų terminą skundui dėl antstolės veiksmų paduoti jis praleido dėl svarbių priežasčių, nes valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl teisinės pagalbos skyrimo jam buvo įteiktas tik 2011-03-16, o su paskirta advokate jam pavyko susitikti tik 2011-03-29, todėl prašo šį terminą atnaujinti.

Antstolė Rima Gražienė su skundu nesutiko ir paaiškino, kad vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-17 vykdomąjį raštą civ. byloje Nr. 2-1337-528/2010, buvo surastas vienintelis pareiškėjo turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas – butas. Atsižvelgiant į tai, kad išieškoma suma nėra didelė ir kad butas skolininkui priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, turto arešto aktu areštuota tik ½ dalis keturių kambarių buto su rūsiu, esančio Ukmergės g. 20-34, Kaune, įkainojant šią areštuotą buto dalį 70 000 Lt pagal Registrų centro 2006 m. įvertinimo duomenis. 2011m. Registrų centro duomenimis šio buto vertė yra sumažėjusi iki 118000 Lt, todėl dabar areštuotos dalies vertė būtų 60 000 Lt. Pripažįsta, kad skundžiamu arešto aktu yra areštuota turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau tai padaryta imant domėn, kad realaus išieškojimo nėra ir buvo atsižvelgta į išieškotojo interesus, kad turto, iš kurio bus vykdomas išieškojimas, nebūtų per mažai. Areštuojant šį turtą nebuvo pasiūlyta išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo, nes to nereikėjo, kadangi realiai nebus galimybės greitai išieškoti iš šio turto, butas yra įkeistas bankui. Jos nuomone, pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido terminą skųsti antstolio veiksmus, taip pat be pagrindo skundžia dėl teisių neišaiškinimo, dokumentų neįteikimo, nepranešimo apie atliekamus veiksmus, nes jis pats nepasiima registruotų laiškų, kurie yra jam siunčiami gyvenamosios vietos adresu.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0090/10/02171 matyti, kad 2010-12-23 patvarkymu antstolė Rima Gražienė priėmė vykdyti išieškotojo Valdemaro Pakalniškio pateiktą Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1337-528/2010 dėl 18029,00 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. P.. Antstolė siuntė pareiškėjui raginimą per 10d. įvykdyti sprendimą ir 2011-01-28 įteikė jį viešo paskelbimo spaudoje būdu. Skolininkui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, 2011-02-08 pradėta priverstinio vykdymo procedūra: priimti patvarkymai areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, užklausta Sodra. 2011-02-10 atlikta nekilnojamojo turto paieška, nustatyta, kad skolininko ir J. B. vardu nuosavybės teise įregistruotas butas Ukmergės g.20-34, Kauno m., įgytas 2006-11-02 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Duomenų, kad būtų surasta kito skolininko turto apart buto, byloje nėra. 2011-02-10 turto arešto aktu antstolės padėjėjas Evaldas Martinkevičius areštavo pareiškėjo R. P. turtą, apribojant disponavimo teisę – ½ dalį keturių kambarių buto su rūsiu unikalus Nr. 1998-0013-2018:0030, esantį Ukmergės g. 20-34, Kauno m., 70 000 Lt vertės. Turto arešto akto kopija pareiškėjui buvo išsiųsta paštu skolininko adresu Ukmergės g. 20-34, Kaunas, siunta grįžo neįteikta.

Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjas R. P. ir J. B. yra santuokoje nuo 2003-05-23.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl termino skundui paduoti atnaujinimo

Pareiškėjui turto arešto kopija įteikta 2011-02-14 (jo paties teigimu), todėl 20 dienų terminas apskųsti antstolio veiksmams dėl turto arešto panaikinimo suėjo 2011-03-07. 2011-02-18 pareiškėjas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (b.l. 9). Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimtas 2011-03-09 (b.l. 10). Pareiškėjo skundas paduotas teismui 2011-04-08, t.y. praėjus daugiau negu 20 d. po advokato paskyrimo. Laikytina, kad terminas skundui paduoti yra praleistas ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nesavalaikio sprendimo priėmimo. CPK 512 str. numatytas naikinamasis 90 dienų apskundimo terminas nėra praleistas. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas laiku ėmėsi savo interesų gynybos, o dėl valstybės institucijų neveiklumo jis negali nukentėti, todėl atnaujina terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti.

Dėl skolininko teisių ir pareigų išaiškinimo vykdymo procese, prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo

Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie priimtą vykdyti vykdomąjį raštą, todėl galėjo naudotis CPK 643 str. numatytomis skolininko teisėmis ir privalėjo vykdyti CPK 644 str. nustatytas skolininko pareigas. Įstatymas įpareigoja skolininką būti aktyviu proceso dalyviu, domėtis vykdymo eiga (CPK 644str.4p.). Pažymėtina, kad raginime vykdyti sprendimą, įteiktame viešo paskelbimo būdu, pareiškėjui buvo išaiškintos teisės ir pareigos (vykdomosios bylos Nr. 0090/10/02171 b.l. 19). Turto arešto akto kopiją antstolė pareiškėjui įteikė pastarajam atvykus į antstolės kontorą. Pareiškėjas, nedalyvavęs areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo galėjo pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (LR CPK 681 str. 3 d.). Vykdomosios bylos duomenimis, pareiškėjas 2011-02-14 pateikė antstolei Kauno teritorinės darbo biržos pažymą ir prašymą dėl pakartotinio turto akto surašymo, tačiau prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo nepareiškė. Susipažinęs su turto arešto akto turiniu, pareiškėjas turėjo procesinę teisę informuoti apie tai antstolį, pateikdamas savo motyvuotą nuomonę dėl turto vertės ir šią poziciją patvirtinančius įrodymus. Vykdomojoje byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-02-10 išrašas patvirtina, kad antstolio nustatyta areštuojamo ½ dalies buto vertė 70 000 Lt pagal įkainojimą atitiko vidutinei rinkos vertei, nustatytai masinio vertinimo būdu. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo skundo argumentai dėl teisių ir pareigų neišaiškinimo, neaiškumo, kuo remiantis nustatyta buto kaina, ar įkainotas visas butas, ar tik areštuota buto dalis, bei pretenzijos dėl neteisingo įkainavimo.

Dėl turto arešto apimties

Kaip matyti iš 2011-02-10 Turto arešto akto, antstolė taikė pareiškėjo turto areštą, nurodydama areštuotos turto dalies vertę 70 000 Lt ir turto arešto mastą – 21889,04 Lt. Vadovaujantis CPK 675 str. 2 d., antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. CPK 677 str. 2 d. nurodoma, jog antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 677 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga užtikrinti visų proceso dalyvių interesų apsaugą ir neaprašyti iš esmės daugiau turto, nei taikomas arešto mastas. Tačiau įvertinus aplinkybes, kad priverstinio vykdymo tvarka realizuojamo turto kaina gali ženkliai sumažėti (pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų areštuoto turto kainos, antrosiose varžytynėse – šešiasdešimt procentų), bei tai, jog aprašant turtą leistina užtikrinti ir pagrįstai prognozuojamas vykdymo išlaidas, teismas sprendžia, kad antstolės Rimos Gražienės padėjėjo Evaldo Martinkečiaus surašytas 2011-02-10 turto arešto aktas vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/02171 nepažeidžia CPK 677str.2d. nustatyto draudimo aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Dėl skolininko turto dalies nustatymo

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t.y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005; 2005-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005; 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009 ir kt.). Dėl galimybių išieškoti iš bendro sutuoktinių turto turi nustatyti teismas, bet ne antstolis. Šis privalo veikti pagal CPK 667 straipsnyje nustatytus reikalavimus; to nepadarius, konstatuotinas antstolio veiksmų neteisėtumas.

CPK 667str.1d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skundžiamu turto arešto aktu buvo areštuota ½ dalis buto, esančio Ukmergės g.20-34, Kauno m.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šis butas priklauso skolininkui R. P. ir Jūratei Bujauskaitei nuosavybės teise, yra įgytas 2006-11-02 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Bendrame turte pareiškėjui priklausanti dalis nėra nustatyta, todėl antstolė privalėjo įvykdyti įstatymo reikalavimą – pasiūlyti išieškotojui (ir bendrosios nuosavybės dalyviams), kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Antstolės argumentas, kad realiai išieškojimas iš turto bus galimas žymiai vėliau, todėl nebuvo reikalinga nustatinėti skolininkui priklausančią dalį, nepateisina įstatymo nesilaikymo. Pažymėtina, kad areštuojamas gali būti tik turtas, į kurį teisėtai gali būti nukreipiamas išieškojimas, todėl nežiūrint kada realiai bus atliekami priverstinio turto realizavimo veiksmai, įstatymo nustatyta tvarka turi būti nustatyta skolininkui priklausanti dalis tam, kad turtą areštavus nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Iš CPK 667str.1d. normos analizės matyti, kad pasiūlymas kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo turi sekti iškart po turto arešto veiksmų ir jei toks prašymas per antstolio nustatytą terminą nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš turto nutraukia.

Iš vykdomosios bylos medžiagos bei antstolės paaiškinimų galima konstatuoti, jog antstolė nevykdė CPK 667 str. 1 d. reikalavimų, nes aprašė ir areštavo skolininko turtą, bet nepasiūlė išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, į kurią turi būti nukreiptas išieškojimas, nustatymo.

Antstolei neįvykdžius nustatytos pareigos pateikti pasiūlymą dėl kreipimosi į teismą nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį, turto areštas laikytinas neteisėtu ir turto arešto aktas naikintinas.

Dėl antstolio įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjo prašymas įpareigoti antstolę Rimą Gražienę areštuoti turto dalį, įvertinant ją realia rinkos kaina bei tiek, kiek reikalinga išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti paliktinas nenagrinėtu, nes nėra pateikta įrodymų, kad antstolė atsisakė atlikti šiuos veiksmus. Vadovaujantis CPK 510 str.1d., antstolis gali būti įpareigojamas atlikti veiksmus, jeigu jis neteisėtai atsisako procesinius veiksmus atlikti.

Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Antstolis ir vykdymo proceso dalyviai nėra laikytini turintys priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, suinteresuotais gali būti laikomos tik vykdymo proceso šalys, todėl bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteisiamos (CPK 443 str.6d., 633str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 513str.,

nutaria:

Atnaujinti terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti.

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolės Rimos Gražienės padėjėjo Evaldo Martinkevičiaus surašytą 2011-02-10 turto arešto aktą, kuriuo areštuota ½ dalis keturių kambarių buto su rūsiu (unikalus Nr. 1998-0013-2018:0030), esančio Ukmergės g. 20-34, Kaune, vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/02171.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą

Teisėja Snieguolė Vilutienė