Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., informacijos apie administracinių nuobaudų paskyrimą nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, 2016 m. spalio 8 d., apie 11.00 val. – spalio 9 d., 22.00 val., įmonėje leido nelegaliai dirbti R. G., gim., maisto išvežiotoju. Įmonės vadovas M. K., darbuotojui R. G. leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikęs antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste - VSDFV) teritorinio skyriaus. Susipažinus su 2017-01-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-405-813/2017, matyti, kad veikoje tarp darbdavio ir darbuotojo buvo visi darbo sutarties požymiai: buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo užmokesčio, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotojas vykdė. Šiuo atveju įmonės vadovas M. K., privalėjo užtikrinti, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinti Įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šios pareigos nevykdė. Tokia veika, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 98 straipsnyje traktuojama, kaip nelegalus darbas. Įmonės vadovas M. K., vykdydamas darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojui R. G., prieš jo darbo pradžią, įmonėje būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su darbuotoju rašytinę darbo sutartį, įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžią. Šiais veiksmais įmonės vadovas M. K., pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo, patvirtintų įstatymo Nr. IX-926, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnio 1, 2 dalis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V- 243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 p. (Draudėjas privalo pateikti, kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, 1-SD pranešimą, kuris turi būti pateikiamas ne vėliau, kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios). Įmonės vadovas M. K. būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti negauta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir M. K. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), Kauno apylinkės teismo nuosprendis (b. l. 3-4), Sodros informacinės sistemos išrašai, iš kurių matyti, kad R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nebuvo (b. l. 5-6), M. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad prisipažino jog R. G. jo vadovaujamojoje įmonėje dirbo nelegaliai. Dirbo tik savaitgaliais – išvežiodavo užsakytą maistą į namus įmonės automobiliu. Per dieną gaudavo 20 Eur. Dėl pažeidimo gailisi (b. l. 7), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 8), kita bylos medžiaga.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 99 str. 3 d., 6 d.)

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad M. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. M. K. padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą ir sankcijoje numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Įvertinus ATPK 41³ straipsnio 1 dalies ir ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijas, tai, kad ANK sankcijoje numatyta griežtesnė administracinė nuobauda, laikytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos leidžia veikos neperkvalifikuoti ir skirti ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla dėl M. K. nagrinėtina ir sankcija skirtina remiantis ATPK normomis.

Duomenų apie M. K. administracines nuobaudas nėra. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl apžeidimo prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, M. K. skirtina bauda, numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 288 straipsniu, teismas

nutaria:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 17065324893.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.