- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- 2-866/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties paskirti bankroto administratorių atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi iškėlė atsakovo UAB „Gertauta“ bankroto bylą, paskyrė bankroto administratoriumi UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. 2013 m. kovo 6 d. paskirtasis administratoriaus pateikė teismui prašymą atstatydinti jį iš užimamų pareigų. Atsakovo kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Dalis erdvės“ teismui pasiūlė bankroto administratoriumi skirti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi atleido UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ iš atsakovo administratoriaus pareigų ir administratoriumi paskyrė UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartimi panaikino nurodytos 2013 m. kovo 21 d. nutarties dalį dėl UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ paskyrimo bankroto administratoriumi ir šį klausimą grąžino nagrinėti iš naujo. Nurodyta nutartimi apeliacinės instancijos teismas taip pat taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto ir veiklos visišką administravimą, administratoriaus funkcijas iki teismo nutarties dėl kito atsakovo bankroto administratoriaus paskyrimo įsiteisėjimo pavedant vykdyti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. 2013 m. rugpjūčio 27 d. atsakovo kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas pritarti naujojo atsakovo bankroto administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ kandidatūrai. Kreditorius AB DNB bankas apskundė šį kreditorių susirinkimo nutarimą, tačiau Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartimi skundas buvo atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovo bankroto administratoriumi nuo 2014 m. kovo 12 d. paskyrė UAB „Kauno įmonių restruktūrizacijos centras“.
Teismas nutartį motyvavo 2013 m. kovo 6 d. atsakovo bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašymu atstatydinti iš užimamų pareigų, kreditorių komiteto nutarimu siūlyti administratoriumi paskirti UAB „Kauno įmonių restruktūrizacijos centras“, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2013 m. kovo 19 d. pranešimu apie siūlomo kandidato atitiktį administratoriui keliamiems reikalavimams, bei tuo, kad UAB „Kauno įmonių restruktūrizacijos centras“ laikinai jau vykdo atsakovo bankroto administratoriaus pareigas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas AB DNB bankas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skirti administratoriumi UAB „Verslo administravimo centras“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nei vienas iš teismo nurodytų pagrindų nebuvo pakankamas skundžiamai nutarčiai priimti. Pirma, ankstesniojo bankroto administratoriaus pareiškimo dėl atstatydinimo klausimas buvo išspręstas teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi, kurios aptariama dalis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi, todėl toks pareiškimas neturi jokios reikšmės naujojo administratoriaus paskyrimui. Antra, teismas nenurodė nutartyje minimo kreditorių komiteto nutarimo datos. Apeliantui nėra žinoma apie bankroto administratoriaus kandidatūros svarstymą kreditorių komitete. Apelianto žiniomis, paskirtojo administratoriaus kandidatūra buvo teikiama kreditorių komiteto pirmininko, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi toks teikimas buvo pripažintas nepakankamu pagrindu administratoriui pakeisti. Bankroto administratoriaus kandidatūros klausimas buvo svarstomas 2013 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkime, tačiau apie šio svarstymo eigą ir rezultatus nutartyje neužsimenama. Trečia, teismas, spręsdamas paskirtojo administratoriaus atitikimo įstatymo reikalavimams klausimą, nepagrįstai rėmėsi Ūkio ministerijos 2013 m. kovo 19 d. raštu – vienerių metų senumo duomenys negali būti laikomi tinkamais ir aktualiais. Teismas turėjo pakartotinai kreiptis į kompetentingas institucijas dėl visų teismui pasiūlytų administratorių kandidatūrų atitikimo įstatymo reikalavimams. Ketvirta, aplinkybė, kad paskirtasis bankroto administratorius laikinai vykdė atsakovo administratoriaus pareigas nėra tinkamas ir pakankamas pagrindas šį asmenį skirti nuolatiniu administratoriumi. Priešingai, teismas privalėjo įvertinti, ar laikinas administravimas buvo tinkamas, ar atitiko teisės aktų reikalavimus.
2. Teismui nebuvo privalomas 2013 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bankroto administratoriaus kandidatūros. Turi būti vertinama ne tik balsų daugumą turinčių kreditorių, tačiau ir kitų kreditorių nuomonė sprendžiama klausimu. Be to, šiuo atveju turėtų būti sprendžiamas naujo administratoriaus paskyrimo, o ne administratoriaus atstatydinimo klausimas, todėl teismui turėtų būti svarbios visos su tuo susijusios aplinkybės (bankroto proceso operatyvumas, teisėtumas, visų kreditorių interesų gynimas). Turi vyrauti bendros bankroto administratoriaus paskyrimo taisyklės. Teismas turi galimybę paskirti administratorių ir savo iniciatyva.
3. Teismas visiškai neatsižvelgė į bankroto byloje užsitęsusius ginčus, iš esmės sąlygotus balsų daugumą turinčių kreditorių ir išimtinai jų interesus ginančių buvusio ir šiuo metu paskirto bankroto administratorių nesąžiningais veiksmais. Dėl nuolatinių ir sistemingų neteisėtų sprendimų ir juos vykdančių administratorių veiksmų, bankroto procesas yra vilkinamas ir šiuo metu iš esmės grįžo į pirminę atsakovo turto pardavimo stadiją. Teismas neįvertino, kad paskirtąjį administratorių vėl gi pasiūlė tie patys asmenys, kurių iš esmės visi sprendimai buvo panaikinti kaip neteisėti ir žalingi atsakovui, kad paskirtasis administratorius, vykdydamas laikino administratoriaus funkcijas, aktyviai veikė prieš atsakovo interesus. Taip pat nebuvo įvertinta kita pasiūlyta bankroto administratoriaus kandidatūra – UAB „Verslo administravimo centras“.
Atsakovas BUAB „Gertauta“ prašo nutraukti apeliacinį procesą.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, apeliantas praleido terminą atskirajam skundui paduoti, neprašo jo atnaujinti, todėl procesas turi būti nutrauktas. Atsakovas taip pat nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje byloje, kurioje apeliantas ginčijo 2013 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros pateikimo, atmetė apelianto motyvus dėl paskirtojo administratoriaus šališkumo ir suinteresuotumo, kurie iš esmės buvo analogiški šio atskirojo skundo motyvams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė klausimą dėl naujojo bankroto administratoriaus paskyrimo atsistatydinus ankstesniajam administratoriui. Pažymėtina, kad šis klausimas buvo spręstas dar pirmosios instancijos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi, tačiau dėl tokios nutarties dalies panaikinimo apeliacine tvarka, kitų susijusių teisminių ginčų, jo išsprendimas užsitęsė apie vienerius metus. Minėta, nagrinėjamoje bankroto byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto ir veiklos visiškas administravimas, administratoriaus funkcijas iki teismo nutarties dėl kito atsakovo bankroto administratoriaus paskyrimo įsiteisėjimo pavedant vykdyti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“.
Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad apeliantas praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Kaip patvirtina bylos duomenys, skundas iš tiesų buvo paduotas per įstatymo nustatytą laiką (t. 12, b. l. 14, 17, 23, 37), tačiau pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartyje, kuria spręstas skundo priėmimo klausimą, klaidingai nurodė, kada apeliantas gavo skundžiamą nutartį (t. 12, b. l. 38). Nurodytas rašymo apsirikimo ištaisytas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi (t. 12, b. l. 40). Tai galėjo suklaidinti atsakovą, tačiau nesudaro pagrindo nutraukti apeliacinį procesą atsiliepime nurodytu pagrindu.
Teismo nuomone, vertinant apelianto atskirojo skundo pagrįstumą, reikšmingos yra nagrinėjamoje bankroto byloje priimtos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. (bylos Nr. 2-1561/2013) ir 2014 m. sausio 9 d. (bylos Nr. 2-67/2014) nutartys.
Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartyje buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos, reglamentuojančios naujojo bankroto administratoriaus paskyrimo procedūrą atsistatydinus ankstesniam administratoriui. Bylos duomenys patvirtina, kad šio išaiškinimo buvo laikomasi. 2013 m. rugpjūčio 27 d. įvyko atsakovo kreditorių susirinkimas, kuriame svarstyta naujojo administratoriaus kandidatūra (t. 10, b. l. 152-154). Susirinkimas nutarė siūlyti teismui bankroto administratoriumi skirti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Pažymėtina, kad susirinkimas svarstė ir apelianto pasiūlytą UAB „Verslo administravimo centras“ kandidatūrą, tačiau jai nepritarė.
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi atmetė apelianto atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas apelianto skundas dėl nurodyto 2013 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei procedūrinių, nei materialių nutarimo negaliojimo pagrindų. Akcentuotina, kad apelianto skundo argumentai apie siūlomo administratoriaus šališkumą ir priklausomumą, veikimą prieš atsakovo interesus, kurie iš esmės yra analogiški nagrinėjamo skundo 2 ir 3 punktuose nurodytiems argumentams, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Todėl teismas šioje byloje neturi pagrindo kitaip vertinti iš esmės tokių pačių apelianto argumentų. Be to, aptariamoje nutartyje, remiantis, be kita ko, minėta 2013 m. birželio 7 d. nutartimi, pasisakyta ir dėl apelianto teisės savo vardu siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą (tokios teisės neturėjimą (ĮBĮ 21 str. 2 d. 4 p.), teismo diskreciją nagrinėjamoje situacijoje skirti naująjį administratorių. Su šiais išaiškinimais teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti.
Teismo vertinimu, nauji ir anksčiau teismų neįvertinti yra tik kai kurie atskirojo skundo 1 punkte išdėstyti argumentai. Tačiau ir jie nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.
Galima iš dalies sutikti su apeliantu, kad skundžiama nutartis nėra išsamiai argumentuota, kad kai kurie teismo motyvai yra nereikšmingi (pvz., ankstesniojo administratoriaus pareiškimas dėl atsistatydinimo, faktas, kad skiriamas administratorius, laikinai vykdo administravimo funkcijas). Tačiau nutarties priėmimo aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo pasirinkimas yra aiškus įvertinus bankroto bylos eigą ir joje priimtus minėtus teismų procesinius sprendimus. Iš nurodyto taip pat akivaizdu, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodytas kreditorių komiteto, o ne kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo siūlyta naujojo bankroto administratoriaus kandidatūra; tačiau tai nekeičia esmės. Skiriamo administratoriaus veiksmai (jų tinkamumas) laikinai vykdant administratoriaus funkcijas, minėta, įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartyje.
Taip pat galima iš dalies sutikti su apeliantu, kad dėl teisinio aiškumo pirmosios instancijos teismas galėjo iš naujo suderinti skiriamo administratoriaus kandidatūrą su kompetentinga institucija (ĮBĮ 11 str. 2 d.), nes ankstesnis pritarimas buvo gautas beveik prieš vienerius metus (t. 9, b. l. 118). Kita vertus, ĮBĮ nenustato, kiek toks kompetentingos institucijos pritarimas (pranešimas apie kandidato atitiktį ĮBĮ reikalavimams) galioja, o nei apeliantas skunde nurodė, nei teismas iš viešai prieinamų duomenų gali spręsti, kad paskirtasis administratorius nebeatitiktų įstatymo reikalavimų. Taigi, jei nurodyta ir būtų galima laikyti pažeidimu, toks pažeidimas neturi įtakos nutarties galiojimui.
Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nutartyje ne visiškai tiksliai nurodytas paskirtojo administratoriaus pavadinimas – turi būti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, o ne UAB „Kauno įmonių restruktūrizacijos centras“. Tačiau tai nekeičia esmės, nes paskirtąjį administratorių galima aiškiai identifikuoti iš įmonės kodo.
Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo bankroto procesas tęsiasi nuo 2008 m., todėl ragina tiek pirmosios instancijos teismą, tiek paskirtąjį bankroto administratorių ir kreditorius daugiau bendradarbiauti ir operatyviai vykdyti bankroto procedūras.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.