- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-11
- Bylos Nr.
- T-506-932/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47191-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- E. K.
- Advokatai
- Audrius Pėstininkas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl bausmių subendrinimo nuteistajam E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 245 straipsnyje, ir jam skirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nutartimi paskirta subendrinta bausme ir galutinė bausmė E. K. paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo 3 metams ir 7 mėnesiams bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, E. K. įpareigojant per 6 mėnesius nuo 2017-07-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; sumokėti 10 MGL įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo 2017-07-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nutartimi įskaitytos, paskirtos ir atliktos bausmės laikas. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. vasario 27 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalis (kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta 90 parų arešto bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taip pat dalis dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymo) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirta galutine 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 3 metams (kartu paskiriant įpareigojimus), ir E. K. paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktais, 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, E. K. įpareigotas: 1) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; 2) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 10 MGL, t. y. 376,60 Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 3) atlyginti AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Tele 2“ nusikalstama veika padarytą žalą. Taip pat įpareigoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 4) toliau tęsti darbą, o, jo netekus, nedelsiant (per vieną mėnesį nuo nedarbo pradžios) užsiregistruoti darbo biržoje; 5) būti namuose nuo 23 val. iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose; 6) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. kovo 14 d.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimu teismo prašoma subendrinti E. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu bei to paties teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes.
Teismo posėdyje prokuroras A. Vainauskas prašė tenkinti teikimą, subendrinti nuosprendžiais paskirtas bausmes ir palikti tą pačią 4 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metų laikotarpiui. Taip pat palikti tuos pačius įpareigojimus, be to, papildomai paskirti įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nuteistasis E. K. aiškios pozicijos dėl nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo neišreiškė. Jis tik akcentavo, kad yra įmokėjęs 10 MGL įmoką, atlikęs 60 val. nemokamų darbų (konkrečiai, pagal kurį nuosprendį, nurodyti negalėjo). Taip pat prašė sušvelninti jam skirtus įpareigojimus (buvimą namuose bei įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų), kadangi jie apsunkina rūpinimąsi savo motina.
Nuteistojo E. K. gynėjas A. Pėstininkas prašė paskirtas bausmes bendrinti jas apimant. Pažymėjo, kad 2018-03-05 nuosprendžiu E. K. buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, todėl bausmės turi būti apimamos. Akcentavo, kad nuteistasis jau kurį laiką vykdo jam paskirtas bausmes, sklandžiai bendradarbiauja su probacijos įstaiga, vykdo paskirtus įpareigojimus. Esant galimybei, prašo neskirti įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose, kadangi dėl to sunku jo ginamajam rūpintis savo motina. Vietoje jo nuteistasis sutiktų atlikti nemokamus viešuosius darbus. Realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju būtų neteisingas, jis prieštarautų teisingumo principui.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas tenkintinas
BPK 347 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.
Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-578/2012).
Atsižvelgiant į tai, kad bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu bei to paties teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, nebuvo subendrintos, taip pat į tai, kad abu teismo priimti sprendimai šiuo metu yra įsiteisėję, yra visi pagrindai subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu bei to paties teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes.
Svarstant bausmių bendrinimo klausimą, teismas mano nagrinėjamu atveju esant pagrindą E. K. paskirtas bausmes bendrinti taikant bausmių apėmimo būdą. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu E. K. paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė apėmimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad su ta pačia 2017 m. liepos 4 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme E. K. paskirta bausmė buvo subendrinta ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendis ir panaikinta nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta 90 parų arešto bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taip pat dalis dėl BK 75 straipsnio taikymo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 90 parų arešto bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, taikant bausmių apėmimo būdą, ir E. K. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus.
Taigi, kaip matyti, analizuojamu atveju susidarė situacija, kuomet Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi paskirta bausmė su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis buvo subendrinta du kartus (tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu, tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu), kas neabejotinai pasunkina nuteistojo padėtį. Svarbu tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu E. K. bausmė buvo paskirta už baudžiamąjį nusižengimą. Vadinasi, jeigu tokia bausmė nebūtų buvusi subendrinta su 2017 m. liepos 4 d. nutartimi, tai nagrinėdamas šį teikimą teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrintų apėmimo būdu. Būtent tokiam bausmių bendrinimo būdui šiuo atveju iškyla kliūtis, kadangi 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2017 m. liepos 4 d. nutartimi, kuria atitinkamai kitais teismų procesiniais sprendimais subendrintos bausmės, paskirtos už tyčinius nusikaltimus, kas šio teikimo nagrinėjime reiškia bausmių bendrinimo galimumą tik dalinio ar visiško bausmių sudėjimo būdais. Visgi toks bausmių bendrinimas nepagrįstai apsunkintų nuteistojo padėtį ir neatitiktų teisingumo principo, kadangi teismams paskirtas bausmes pakartotinai subendrinus su ta pačia dėl 2017 m. liepos 4 d. nutartimi nuteistasis nagrinėjamu atveju prarastų galimybę į jam palankų bausmių bendrinimo būdą, o tai automatiškai reikštų, kad subendrinus bausmes E. K. turėtų būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Tad, atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su to paties teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi buvo bendrinama antrą kartą, nagrinėjamu atveju teismas laiko esant pagrindą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu bei 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paliekant nuteistajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo atidėjimą 3 metams, taip pat minėtu nuosprendžiu nuteistajam paskirtus 6 įpareigojimus.
Nors teismo posėdžio metu E. K. prašė panaikinti įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, nurodydamas, jog dėl paskirto įpareigojimo jam kyla sunkumų darbe, taip pat nepatogu rūpintis savo motina, tačiau teismas laiko, jog paskirto įpareigojimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, paskirtas įpareigojimas trukdyti darbui niekaip negali, kadangi pareiga nustatytu laiku būti namuose turi išlygą, apimančią būtent darbo santykius. Vien ta aplinkybė, jog teismo paskirtas įpareigojimas nuteistajam yra nepatogus, nesudaro pagrindo tokį įpareigojimą naikinti. Taip pat iki nurodyto laiko nuteistasis turi visas galimybes pasirūpinti savo motina ir dėl to nėra pagrindo naikinti nei šio, nei kito nuteistojo įvardinto įpareigojimo. Teismas tik papildomai pažymi, kad už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių ir įpareigojimų bei draudimų visuma neabejotinai sukelia tiek nuteistajam, tiek jo šeimos nariams bei kitiems artimiesiems nepatogumus ir suvaržymus, tačiau tai yra neatsiejamos neigiamos pasekmės, kylančios už įvykdytus nusikalstamus veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą tenkinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu bei to paties teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, jas apimant, ir palikti E. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, jos vykdymo atidėjimą bei įpareigojimus.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. įskaitytą laiką.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.