Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-07-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-287-859/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-07-17
Bylos Nr.
II-287-859/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01067-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Nukentėjusysis
R. V.
Kategorijos
Skundas Nr. II-287-859/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01067-2018-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. liepos 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Gretai Sankūnei,dalyvaujant skundą padavusiam S. L.,nukentėjusiajai R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. L. skundą dėl ne teismo tvarka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau - Institucija) priimto 2018 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-502-2018 (toliau - Nutarimas), kuriuo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį paskirta bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. L. patikslintu skundu prašo panaikinti Nutarimą ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą, kadangi. Teismo posėdyje skundą padavęs asmuo patikslino, kad prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą. Jo manymu, byla išnagrinėta šališkai, atsižvelgiant į pareiškėjos R. V. motyvus. Jo augintinis nukentėjo, jam buvo suteikta veterinaro pagalba. Dėl to jam buvo padaryta turtinė žala. Tačiau Institucija neatsižvelgė į pateiktą informaciją ir pažymą iš veterinarijos gydytojo. Pažymėjo ir tai, kad: 1) neteisingai nurodyta įvykio vieta, kurioje vyko šunų konfliktas. Viskas vyko miško teritorijoje, kurioje nebuvo kitų asmenų. Todėl Institucijos prielaida, kad tai galėjo grėsti žmonių saugumui neteisinga; 2) abu gyvūnai buvo palaidi. Pareiškėjos gyvūnas buvo agresyvus ir puolė pirmas. Į tai neatsižvelgta; 3) kelia abejonių Pareiškėjos pateiktos fotonuotraukos, kuriuos nėra fiksuotos atitinkamos tarnybos, nepateiktas veterinarijos išrašas. Nurodė, kad nenustatyta sunkinančių aplinkybių apie prieš tai buvusius tokio pobūdžio įvykius.

Skundą padavęs asmuo teismo posėdyje palaikė prašymą dalyje dėl Nutarimo panaikinimo. Patvirtino skunde nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad tiek jo šuo, tiek nukentėjusiosios buvo be pavadėlių ir be antsnukio. Jo šuo yra jauna kalytė ir niekada nepuola pirma, todėl jis jos nepririša. Ji nori tik žaisti. Gi jo šunį užpuolė nukentėjusiosios šuo, dėl ko jo šuo atitinkamai atsakė į tai. Šunys susikabino ir tiek. Nukentėjusiajai neįkando jo šuo. Priešingai, jo šuniui buvo padaryti sužalojimai, ką nustatė pateikti teismui dokumentai.

S. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir Nutarimu jam paskirta 150 EUR bauda už tai, kad ji, būdamas Vokiečių aviganio veislės šuns vardu P. savininku neužtikrino, kad šuo nekeltų grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nes 2017 m. gruodžio 16 d., apie 10:00 val., Vilniuje, šalia (duomenys neskelbtini), S. L. šuo sužalojo R. V. ir jos Australų aviganio veislės šunį, vardu D. K., taip pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą dėl Nutarimo Institucija mano, kad administracinio nusižengimo byloje yra visi įrodymai, o S. L. pripažintas kaltu teisėtai. Byloje nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinė teisena negalima. Švelnesnės nuobaudos, negu numatyta straipsnio sankcijoje, skyrimas yra ne Institucijos, o teismo kompetencija.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje priimtas ne teismo tvarka. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tam institucija privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus byloje, kuriuos institucijos pareigūnas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Skundą padavęs – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skundžiamu Nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Skundžiamame Nutarime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 3 ir 4 punktus.

Minimo gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis nustato asmenų teises ir pareigas, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prievolės gyvūnų laikytojams: 1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Byloje nustatyta, kad S. L. 2017 m. gruodžio 16 dienai buvo Vokiečių aviganio veislės šuns vardu P., gimusio (duomenys neskelbtini), savininkas (b. l. 14 ir 15), vadinasi jam galiojo Nutarime nurodomo gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodytos prievolės, t.y. (a) užtikrinti, kad jo laikomas gyvūnas – Vokiečių aviganis, vardu P., nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; (b) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Aptariamo ANK 346 straipsnio 4 dalies dispozicijos turinys susietas tiek su Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, tiek su kitais gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančiais teisės aktais. Todėl vien nurodyti gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas nepakanka, nes nurodytame gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 3 ir 4 punktuose išdėstytos tik bendras gyvūnų laikytojams taikomų prievolių pobūdis.

Bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje galioja bendras įpareigojimas asmeniui elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems. Tam tikrų gyvūnų, tarp jų ir šunų, ypač kovinių veislių šunų, laikymas yra susijęs su pavojumi kitiems asmenims, kurie yra toje aplinkoje, todėl įstatymu ir kitais teisės aktais yra įtvirtintos šunų savininkų bei šunų laikytojų pareigos, siekiant pašalinti ar užkirsti kelią žalos padarymui.

Vadinasi, atsakomybei pagal ANK 346 straipsnio 4 dalyje reglamentuotą nusižengimą kilti būtina nustatyti ne tik gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimą, bet ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių tesės aktų pažeidimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad kiekviena savivaldybė yra patvirtinusi jos teritorijoje galiojančias gyvūnų laikymo (auginimo) taisykles. Vienas tokių, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintos taisyklės dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kurių III skyriaus „šunų, kačių laikymo reikalavimai“ 19 punktas nustato, kad – „Draudžiama vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiai, antkakliais ar pavadėliais“.

Analizuojant galimai padarytą pažeidimą aptartame kontekste Nutarime trūksta nurodomo konkretaus pažeidimo, kurį galimai padarė skundą padavęs asmuo. Tokiu atveju būtų visiškai įvykdytas ANK 346 straipsnio 4 dalies reglamentavimas. Tačiau, konkrečiu atveju net ir papildžius Nutarimą trūkstamu reglamentavimu, teismo vertinimu skundas dėl Nutarimo yra iš dalies pagrįstas. Ir štai kodėl.

Minėta, kad ne teismo tvarka priimdamas sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas (ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vien fakto, kad skundą padavęs asmuo vedžiojo savo šunį be pavadėlio ir be antsnukio, bei tai, kad jis galimai pažeidė gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 3 ir 4 punktus bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų taisyklių dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, III skyriaus „šunų, kačių laikymo reikalavimai“ 19 punktą, kuris draudžia vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiai, antkakliais ar pavadėliais, konkrečiu atveju nepakanka asmeniui patraukti už padarytą administracinį nusižengimą. Tam, kad konstatuoti tokio padarymą būtina nustatyti, kad dėl minimo reglamentavimo pažeidimo atsirado ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatytos pasekmės - žala asmens sveikatai ar turtui. Gi tokių šioje byloje nenustatyta.

Byloje esanti BIRT ataskaitų žiūryklė patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 16 d. buvo gautas nukentėjusiosios R. V. pranešimas apie tai, kad, tarp 10:00 ir 11:00 val., savo šuns vedžiojimo metu ji ir jos šuo buvo užpulti kito palaido ir agresyvaus šuns, kuris įkando jos šuniui ir paliko plėštinę centimetro dydžio žaizdą ant šuns šono. Bandydama juos išskirti minėtas šuo įkando jai į ranką, dėl ko liko mėlynė, nes ji mūvėjo pirštines (b. l. 7). Tačiau kitų įrodymų dėl padarytų sužalojimų byloje nėra. Pati nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino neturinti jokių įrodymų apie savo ar šuns sužalojimą, kurie galimai padaryti aptariamo galimo įvykio metu. Byloje yra fotonuotrauka (b. l. 9). Tačiau vien šios nekokybiškos fotonuotraukos pagalba nėra galimybės nustatyti ar apskritai nukentėjusiosios ranka buvo sužalota ir dėl to patinusi. Nukentėjusioji minėjo, kad įvykio metu buvo su pirštinėm. Tai patvirtino ir teismo posėdyje nagrinėjant skundą, tačiau Institucijos šios apžiūrėtos net nebuvo, vadinasi, nebuvo nustatomas galimas šuns įkandimas. Pateikta fotonuotrauka su galimai nukentėjusiosios šuns sužalojimu (b. l. 10), tačiau ši fotonuotrauka taip pat nėra informatyvi. Joje nesimato jokie sužalojimai bei apskritai neaišku kas fotonuotraukoje užfiksuota. Joje yra tik įrašas apie medžiagos numerį ir galimos įvykio vietos adresu.

Pažymėtina ir tai, kad skundą padavęs asmuo pateikė duomenis apie jo šuns sužalojimą, kuris nurodomas 2018 m. sausio 10 d. pažymoje, išduotoje UAB „Vilniaus veterinarijos klinikinės ligoninės“, t. y., kad šuo vardu P. yra traumuotas. Po traumos kaklo srityje susidaręs infiltratas su nedideliu kraujo išsiliejimu į paodį. Atlikta punkcija, suleisti vaistai. Tolimesnei šuns sveikatai ir gyvybei pavojus negresia (b. l. 15). Nors ir šie įrodymai tiesiogiai nepatvirtina šuns sužalojimo datos, visgi, vertinamas nedidelis laiko tarpas nuo galimai padaryto nusižengimo, nurodyto Nutarime, t. y. 2017 m. gruodžio 16 d.

Dėl nustatyto teismas sprendžia, kad Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, požymių. Todėl administracinė teisena negalima (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nutaria:

S. L. skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus ne teismo tvarka priimtą 2018 m. kovo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-502-2018, kuriuo S. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 150 EUR bauda, panaikinti, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij