- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- e2-550-642/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11140-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Runelienei, ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės atstovui Linui Ališauskui, teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų UAB „Topada“, T. D., dėl turtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 411,17 Eur turtinės žalos atlyginimo, 50,19 Eur palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-09-13 transporto priemonė „Land rower", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu Kuncų g., Klaipėdoje, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vaiuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) duobė buvo apsemta vandens. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai ir padangos. Laikotarpiu nuo 2011-11-11 iki 2012-11-10 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu AB „Lietuvos draudimas" atstovas vyresnysis žalų ekspertas nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė ir galinė dešinės pusės padangos, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2011-09-28 redakcija, galioja nuo 2011-11-01). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos" 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei atsirado 1880,96 Lt žala ir ją kompensavo, išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovė 2013-03-08 ragino atsakovę per 15 dienų atlyginti 1880,96 Lt žalą, atsiradusią dėl 2012-09-13 eismo įvykio. Išieškant žalą subrogacijos tvarka iš 544,76 Eur žalos transporto priemonei išskaičiuojamas 133,59 Eur pakeistų padangų nusidėvėjimas. Atsakovei kyla pareiga atlyginti 411,17 Eur. Žala neatlyginta, todėl priteistina.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad ieškovės duomenimis, autoįvykis įvyko 2012-09-13, 7.00 val. ryto. Tą dieną saulė tekėjo 6.47 val., reiškia, eismo įvykio metu buvo pakankamai šviesu. Ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti, ar vairuotojas buvo pakankamai atidus (pvz. galimai apsnūdęs dėl ankstyvo ryto) ir nepažeidė Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p.¹, 133 p.² ir 134 p.³ (eismo įvykio metu galiojusi 2012-07-01 redakcija). Pagal vairuotojo pateiktą 2012-09-13 paaiškinimą Klaipėdos policijai, eismo įvykio momentu visa važiuojamoji dalis buvo patvinusi po naktį buvusios smarkios liūties, todėl važiuojant nesimatė duobės kontūro. Pastarieji vairuotojo teiginiai kelia abejonių dėl žemiau nurodytų kelių priežasčių: 1) 2012-09-12 jeigu ir blijo, tai buvo tik trumpalaikis lietus, o ne liūtis; 2) ieškovės pateiktose Klaipėdos policijos darytose nuotraukose bei 2012-09-13 Eismo įvykio vietos schemoje aiškiai užfiksuota, jog šalia duobės yra lietaus nuotekų šulinys ir nematyti jokių didelių balų ar pan., iš ko būtų galima spręsti, jog lietaus nuotekų šulinys nefunkcionuoja; 3) Klaipėdos policija, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo priėmė dar tą pačią - eismo įvykio dieną, todėl akivaizdu, jog Klaipėdos policijos nuotraukos darytos operatyviai po autoįvykio. Akivaizdu, jog lietaus nuotekų sistemaibuvusnefunkcionaliai, šalia būtų likę bent jau didesnė bala. Dar viena esminė autoįvykio aplinkybė yra automobilio važiavimo trajektorija. Pagal vairuotojo pateiktą 2012-09-13 paaiškinimą, eismo įvykio maksimali distancija važiuojant Kuncų gatve iki duobės / lietaus nuotekų šulinio (nuo Budelkiemio g. link Mogiliovo g) buvo apie 60 m.Tai galima nesunkiai nustatyti pagal VĮ Registrų centre įregistruotų gatvių ribų žemėlapį, matuojant atstumą nuo Kuncų / Budelkiemio g. sankryžos iki Kuncų g. l namo krašto bei atimant 2012-09-13 eismo įvykio schemoje Klaipėdos policijos nurodytą atstumą nuo Kuncų g. l namo krašto iki duobės (78,7 - 19,6 = 59,1 m). VĮ Registrų centro žemėlapis paskaičiavime neatvaizduoja vizualiai koks atstumas buvo matuojamas, todėl papildomai buvo pasinaudota www.maps.lt paskaičiavimu su grafiniu atvaizdavimu - ilgiai sutampa su 22 cm arba 0,3% paklaida. Įvertinant technines automobilio charakteristikas, t. y. jo galimybes 100 km/h greitį pasiekti per 7,2 s, akivaizdu, jog automobilis turėjo visas galimybes pasiekti ir viršyti maksimaliai leistina greitį mieste. Be to, kyla abejonių, kodėl, vairuotojo teigimu buvus patvinusiai gatvei, greitis nebuvo sumažintas kaip to reikalavo Kelių eismo taisyklių 9 p.⁵, 133 p. ir 134 p. Priešingu atveju, važiuojant minimaliu greičiu patvinusią gatve, esant tvarkingai automobilio pakabai, dėl techninių savybių ir padidinto pravažumo paskirties, sugadinimų iš principo negalėjo būti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog automobiliui buvo naudojamos 22 colių diskai, t. y. didesnio skersmens ratai su plonesne padanga, o tai nėra standartinė ratų komplektacija ir pvz. oficialiame www.landrover.lt (standartiniai diskai - 21 colio) pardavėjų tinklapyje. Akivaizdu, jog renkantis / naudojant daugumai žmonių gražiau atrodančius didžiulius diskus su plonytėmis padangomis, būtina rinktis ir atsargesnį važiavimą, priešingu atveju bet kokios nedidelės kliūtys kelyje (pvz. akmuo ant lygaus asfalto) gali sąlygoti apgadinimus.
Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta.
Dėl ieškovės akcinės bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimo priteisti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą ir šalių įrodinėjimo pareigos.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2012 m. rugsėjo 13 d. transporto priemonė LAND ROVER RANGE ROVER SPORT (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausanti trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Topada“, kurią vairavo trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. D., važiuodamas keliu ties namu Nr. 1, esančiu Kuncų g., Klaipėda, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Minėta duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, buvo apsemta vandens, duobės kontūro nesimatė. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai ir padangos. Nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2012 m. lapkričio 10 d. transporto priemonė LAND ROVER RANGE ROVER SPORT (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko) savanorišku draudimu. Ieškovė apskaičiavo trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Topada“ padarytą 461,36 Eur dydžio žalą dėl transoprto priemonės sugadimimo ir šią pinigų sumą sumokėjo trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Topada“. Ieškovė prašė atsakovės atlyginti trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Topada“ sumokėtą 461,36 Eur draudimo išmoką, tačiau atsakovė nesutiko su šiuo reikalavimu ir žalos neatlygino.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011). Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos nepašalina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (žr. pirmiau nurodytas nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-7-365/2007; 3K-3-62/2009).
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kelias, esantis Kuncų g., kuriuo važiavo trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. D., priklauso atsakovei. Atsakovės atstovui patvirtinus, kad kelias, esantis Kuncų g., kuriuo važiavo trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. D., priklauso atsakovei, konstatuotina, kad atsakinga už kelio būklę yra atsakovė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 – 248 straipsniuose reglamentuojamos civilinės atsakomybės bendrosios nuostatos, sąlygos jai atsirasti, pateikta neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų, samprata. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnį civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 ir 6.266 straipsniai yra deliktinę atsakomybę reglamentuojantys straipsniai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyta, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
Kadangi ieškovės ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai, šiuo atveju taikytina deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normo.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis (turi pareigą) tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius – už žalą atsakingas asmuo privalo visiškai ją atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.
Atsakovė atsikirto į ieškovės reikalavimus, grįsdama prielaidomis, t.y. jog eismo įvykio metu buvo pakankamai šviesu, todėl trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. D. turėjo matyti duobę, atsakovė abejoja, ar vairuotojas buvo pakankamai atidus (pvz. galimai apsnūdęs dėl ankstyvo ryto) ir nepažeidė Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p.¹, 133 p.² ir 134 p.³ Atsakovė abejoja ir policijos pareigūnų pažymose nurodyta informacija. Atsakovė pateikė samprotavimus ir apie automobilio važiavimo trajektoriją. Atsakovė akcentavo ir tai, kad trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. D. sistemingai baudžiams administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas sutinka su šiuo atsakovės argumentu, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad eismo įvykio dieną trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. D. būtų pažeidęs taisykles.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Pagal šias nuostatas rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiu (prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes.
Remiantis minėta teisės norma, byloje pateikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybiniai pranešimai, nutarimas, eismo įvykio vietos schema, ir kiti dokumentai turi didesnę įrodomąją galią (prima facie).
Pažymėtina ir tai, kad 2016 m. vasario 19 d. teismas pasiūlė šalims svarstyti galimybę atlikti ekspertizę šioje byloje, tačiau atsakovė šia teise nepasianudojo.
Konstatuotina ir tai, kad atsakovė iš esmės neginčijo žalos dydžio. Atsakovei neginčijus žalos dydžio, bei įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, teismas konstauoja, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo žalos dydį.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė įrodė priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (gatvės neremontavimo) ir žalos atsiradimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio l dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas" v. V.]., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodįįo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas" v. UAB „Rimva", bylosNr. 3K-3 -554/200 7).
Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovės pritesitinas 411,17 Eur žalos atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovės reikalavimas prteisti 50,19 Eur palūkanas ir 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas, nes atsakovė iš esmės neginčijo palūkanų dydžio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.37, 6.261, 6.53, 6.210 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai kad ieškinys yra tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti visiškai ieškovės akcinės bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų UAB „Topada“, T. D., dėl turtinės žalos priteisimo.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 411,17 Eur žalos atlyginimą, 50,19 Eur palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą 461,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.