- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-04
- Bylos Nr.
- eI2-801-809/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02154-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB "Segmita"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 8.4Užsieniečių darbas Lietuvos Respublikoje
- 55.1.2Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Segmita“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. NUIĮPBJ 19883 (toliau – ir Nutarimas) arba pakeisti Nutarimu paskirtą baudą, paskiriant švelnesnę nei įstatyme nustatyta minimali nuobauda – 300 Eur dydžio baudą.
Nurodo, kad pareiškėja 2021 m. vasario 25 d. sudarė darbo sutartį su Baltarusijos Respublikos piliečiu A. D. (A. D.) ir priėmė dirbti betonuotojo pareigose. Pareiškėja prieš įdarbindama minėtą asmenį įsitikino, kad jis turi galiojančią nacionalinę vizą, o taip pat jo betonuotojo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – ir VSDFV) apie darbininko įdarbinimą, tinkamai ir nustatytais terminais mokėjo visus socialinio draudimo bei gyventojų pajamų mokesčius, o taip pat darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį darbuotojui. Pareiškėjai 2021 m. balandžio 30 d. buvo surašytas protokolas dėl Užimtumo įstatymo pažeidimo, o 2021 m. gegužės 26 d. priimtas Nutarimas Nr. NUIĮPBJ 19883, kuriuo pareiškėja buvo pripažinta padariusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, dėl ko jai buvo paskirta 1500 Eur dydžio bauda.
Nesutinka su atsakovės išvada, kad betonuotojo profesija nėra įtraukta į profesijų sąrašą, kurių trūksta. Nurodo, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtintame profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – ir Sąrašas) yra nurodyta betonuotojo profesija, todėl akivaizdu, kad atsakovė Nutarime nepagrįstai konstatavo, kad A. D. buvo būtinas leidimas dirbti, kadangi jo profesija buvo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą.
Pažymi, kad Užimtumo įstatymas užsieniečiui numatė galimybę dirbti pas kitą darbdavį, o ne tik pas tą, kuriam tarpininkaujant buvo išduota nacionalinė viza ir kitas darbdavys turėjo teisę įdabinti jį betonuotojo pareigose. Įstatyme įtvirtinta pareiga kreiptis į Migracijos departamentą, norint pakeisti darbdavį, yra numatyta užsieniečiui, o ne naujam darbdaviui, kuris siekia įdarbinti užsienį, todėl šiuo atveju pareiškėja negali būti baudžiama dėl nelegalaus darbo dėl to, kad būtent užsienietis pažeidė įstatymo reikalavimus dėl darbdavio pakeitimo procedūros, kurios atlikimui pareiškėja jokios įtakos daryti negali. Pareiškėjai prieš sudarant darbo sutartį su užsieniečiu buvo žinoma, kad jam buvo išduota nacionalinė viza, suteikianti teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat pareiškėja tinkamai pranešė apie užsieniečio įdarbinimą ir mokėjo visus su darbo santykiais susijusius mokesčius. Pareiškėjas saugojo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus dokumentus ir juos pateikė Inspekcijai bei Migracijos departamentui. Pareiškėjos teigimu, ji sąžiningai manė, kad užsienietis, prieš įsidarbindamas pas pareiškėją buvo susitvarkęs visus būtinus formalumus dėl darbdavio pakeitimo, domėjosi, ar jis turi galiojančią vizą, apie jo įdarbinimą pranešė SODRAI, todėl net jeigu teismas ir nustatytų, kad buvo padaryti kokie nors pažeidimai, tokie pažeidimai, pareiškėjos nuomone, negalėtų būti prilyginami nelegaliam darbui, kadangi nelegalus darbas yra itin šiurkštus pažeidimas, kurio padarymui turėtų egzistuoti atsakomybėn trauktino asmens tyčia. Nurodo, kad jeigu teismas spręstų, kad pareiškėja padarė tam tikrus pažeidimus, prašo juos vertinti tik kaip padarytus dėl nesusipratimo.
Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad Migracijos departamento Kauno skyriuje atliekant patikrinimą pagal MB „Erlonesos statyba“ pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis – Baltarusijos Respublikos piliečio A. D. neatvykimą dirbti buvo nustatyta, kad užsienietis 2021 m. kovo 16 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei nacionalinę viza tarpininkaujant UAB „Interrestos statyba“.
Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 62 straipsnio 2² numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Užsienietis turi išduota nacionalinę vizą tarpininkaujant MB „Erlonesos statyba“ pagrindu.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skirtingu laikotarpiu buvo įdarbinusi užsieniečius, tarpininkaudama jiems išduodant nacionalines vizas, o tai reiškia, kad užsieniečių įdarbinimo tvarka pareiškėjai yra suprantama. Atsakovės teigimu, naikinti Nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Inspekcijos 2021 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. NUIĮPBJ 19883 teisėtumo ir pagrįstumo.
Inspekcija 2021 m. gegužės 26 d. priėmė Nutarimą, kuriuo UAB „Segmita“ paskyrė 1 500 Eur baudą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Pareiškėja prašo panaikinti Inspekcijos Nutarimą. Tuo atveju, jei teismas nuspręs, kad nėra pagrindo naikinti Nutarimą, prašo Nutarimu paskirtos baudos dydį sumažinti iki 300 Eur.
Pareiškėja pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatantį, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Įstatymo 62 straipsnio 2² dalis nustato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris buvo įdarbintas bendrovėje, nacionalinė viza buvo išduota tarpininkaujant būtent MB „Erlonesos statyba“, o ne pareiškėjai. Pareiškėja, prieš įdarbinanti užsienietį, nebuvo gavusi Užimtumo tarnybos leidimo dirbti ir tarpininkauti gaunant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis teisės nuostatomis, Inspekcija pagrįstai priėmė išvadą, kad užsienietis turėjo teisę konkrečiu laikotarpiu dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėja įdarbino asmenį, kuris tuo metu pagal jam išduotos vizos bei leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje sąlygas turėjo teisę dirbti ne pas pareiškėją, darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai pripažino, kad pareiškėja padarė nelegalaus darbo pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Pareiškėjos skunde dėstomi argumentai, kaip tai, kad: pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka informavo VSDFV apie darbininko įdarbinimą; tinkamai ir nustatytais terminais mokėjo visus socialinio draudimo bei gyventojų pajamų mokesčius, o taip pat ir darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį darbuotojui; Įstatyme įtvirtinta pareiga kreiptis į Migracijos departamentą, norint pakeisti darbdavį, yra numatyta užsieniečiui, o ne naujam darbdaviui, todėl šiuo atveju pareiškėja negali būti baudžiama dėl nelegalaus darbo; būtent užsienietis pažeidė Įstatymo reikalavimus dėl darbdavio pakeitimo procedūros, kurios atlikimui pareiškėja jokios įtakos daryti negali; pareiškėja sąžiningai manė, kad užsienietis, prieš įsidarbindamas pas pareiškėją, buvo susitvarkęs visus būtinus formalumus dėl darbdavio pakeitimo, domėjosi ar jis turi galiojančią vizą, apie jo įdarbinimą pranešė SODRAI ir pan., nepaneigia pareiškėjos pareigos laikytis Įstatymo 62 straipsnio 2² dalies nuostatų. Šių argumentų kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Įstatymo nuostata, jog užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris tarpininkavo dėl vizos jam išdavimo, yra imperatyvi tik užsienio atžvilgiu, o pareiškėja už šios nuostatos pažeidimą neturi būti baudžiama. Šis nuostatos imperatyvas taikytinas taip pat ir pareiškėjai, kuri, prieš priimdama į darbą užsienietį, kuriam išduota viza, privalėjo patikrinti vizos išdavimo pagrindą. Šios nuostatos nepaisant, kaip ir nagrinėjamu atveju, darbdaviui atsiranda neigiamos pasekmės dėl nelegalaus darbo pažeidimo.
Pareiškėja skunde prašo sumažinti jai paskirtą baudą iki 300 Eur. Šis pareiškėjos prašymas yra grindžiamas tuo, kad pažeidimas buvo padarytas dėl nesusipratimo.
Nutarimu pareiškėjai paskirtas baudos vidurkis, kurios dydis apskaičiuotas taikant Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas.
Teismas pažymi, kad pagrindas mažinti sankciją – tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad Inspekcijos pareiškėjai skirta bauda yra neproporcinga. Pareiškėja skunde nurodo, kad padarytas pažeidimas yra dėl nesusipratimo, pažeidimo sudėtyje nėra pareiškėjos tyčios. Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, todėl vien tokiu pagrindu nuobauda negalėtų būti sušvelnintina. Taip pat teismui nėra pateikti jokie duomenys apie dabartiniu metu bendrovės gaunamas pajamas, turimą turtą ir pan., iš kurių būtų galima objektyviai spręsti apie jos finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl paskirtos nuobaudos sumažinimo netenkinamas.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvadą, kad Inspekcijos 2021 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. NUIĮPBJ 19883 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Segmita“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.