- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-07
- Bylos Nr.
- 1-783-598/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35167-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- A. C.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2008 m. rugpjūčio 18 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 281 str. 4 d. – 3 m. laisvės atėmimo bausme;
2) 2010 m. rugsėjo 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 302 str. 1 d. 64 str. 2 d.- 3 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausme;
3) 2014 m. gegužės 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 286 str., 64(1 ) str. -4 mėn. laisvės atėmimo bausme;
4) 2016 m. spalio 31 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., 178 str. 1 d. – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 2 m. laikotarpiui;
5) 2018 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 64 str. 1 d., 3 d. - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;
6) 2018 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK140 str. 2 d. , 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. - 2 m. laisvės atėmimo bausme;
7) 2021 m. sausio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ str. 1 d., 64 (1) str. 1 d. - 40 parų arešto bausme. BK 75 str. atridėti 9 mėn. Baudžiamojo poveikio priemonės - uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d.; turto konfiskavimas - 1 250,00 eurų; 2021-08-10 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 40 parų arešto bausmę;
8) 2021 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 str., 281¹ str. 1 d. , 64¹ str. 1 d., 64 str. 1 d., 2 d. - 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Baudžiamojo poveikio priemonės - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 m.; konfiskuoti automobilį AUDI A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-03-30 Kauno apygardos teismo nutartimi panaikinta nuosprendžio dalis, kuria konfiskuotas automobilis AUDI A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą 1240 eurų.
9) 2022 m. gegužės 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. , 64¹ str. 1 d., 63 str. 9 d. - 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, turto konfiskavimą. 2022-10-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu bausmė pakeista - paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Kitoje dalyje nuosprendis nepakeistas. 2023-03-17 lygtinai paleistas prieš 1 mėn. 15 dienų. 2023-05-02 išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. 2023 m. rugsėjo 13 d. apie 00.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – kartu su juo gyvenančią sugyventinę A. C. – tyčia ranka sudavė jai smūgį į veidą ir tuo sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Šie A. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.
Kaltinamasis A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini), ten gyveno, draugo butą prižiūrėjo, jis buvo išvykęs į užsienį ir leido pagyventi. Nukentėjusioji nuėjo atsigulti, žiūrėti televizorių, o jis išėjo į balkoną. E. C. ir K. R. buvo tame pačiame kambaryje, nes ten tik vieno kambario butas. Pripažįsta, kad kilus iš pradžių žodiniam konfliktui sudavė smūgį savo sugyventinei į veidą, t. y. į kaktą. Tą smurtavimą E. C. matė, o K. R. atrodo, kad tuo metu kvietė policiją balkone. Labai greitai viskas įvyko. Šiai dienai su sugyventine susitaikę ir gyvena kartu, ji jau kitą dieną grįžo, jis jos atsiprašė. Gyvena kartu. Gailisi dėl tokio savo poelgio.
Liudytoja E. C., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad galimai 2023 m. rugsėjo 13 d. buvo pas mamą A. C., adreso nurodyti negali, nes Jonavos nepažįsta. Bute buvo kaltinamasis ir K. R.. Vakare įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir mamos, detalių neprisimena, nes praėjo daug laiko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinus liudytojai parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. kartu su savo draugu K. R., nuvažiavo iki jos mamos A. C., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventiniu A.. Iki 2023-09-12 viskas buvo gerai, nebuvo jokių konfliktų. 2023 m. rugsėjo 12 d. jos mama su savo sugyventiniu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, tuo metu viskas buvo gerai. Kai jie vartojo alkoholinius gėrimus, ji su savo draugu buvo viename kambaryje ir viską matė. Vienu momentu jos mama pasiekė savo išgėrimo lygį ir daugiau nebenorėjo vartoti alkoholinių gėrimų, pasakė, kad eina miegoti, o A. nuėjo į balkoną ir ten toliau gėrė ir rūkė cigaretę. Mama buvo prisnūdusi ir per miegus pasakė „eik iš čia“. Jos sugyventinis A. suprato, kad neva tai skirta jam ir jie tarpusavy žodiškai pradėjo konfliktuoti dėl šio jos mamos sakinio. Žodinio konflikto metu, A. jos mamos paprašė 20 eurų, tačiau mama jam nedavė. Tada jis pradėjo vadinti mamą į virtuvę, ten dviese pasikalbėti, tačiau mama tai daryti atsisakė. Po to jis pradėjo ant mamos šaukti negražiais įvairiais žodžiais, priėjo prie jos mamos, kur ji gulėjo lovoje ir bandė ją pakelti, tačiau jos mama pasitraukė toliau nuo jo ir jam nepavyko pakelti jos iš lovos. Tada A. užlipęs ant lovos vieną kartą kumščiu trenkė jos mamai į kaktos sritį. Ji užstojo mamą ir daugiau neleido jam jos mušti. A. jai pasiūlė išvažiuoti iš čia. Į ką ji atsakė, kad kartu su mama išvažiuoja. A. sakė, kad tik ji turi išvažiuoti su savo draugu, o mama galės išvažiuoti tada, kada jie pasiliks dviese ir ją „sulaužys“ ir išvažiuos tik su greitąja. Jos draugas paėmęs telefoną, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policija. Tada mamos draugas susirinko daiktus ir pats išėjo iš buto į kiemą, tačiau vis skambino jos mamai ir prašė, kad jam atneštų, tai įkroviklius, tai kitus daiktus. Mama vis nunešdavo, ko prašė. Kiek jai žinoma prieš jos mamą jos sugyventinis A. smurtauja jau nebe pirmą kartą. Yra ir anksčiau mačiusi kaip prieš jos mamą smurtauja A., tačiau vis pavykdavo išvengti sunkesnių padarinių, kadangi nuolatos ją užstodavo. Kiek jai žinoma, jos mama su savo sugyventiniu gyvena daugiau nei vieneri metai, abu veda bendra ūkį. Ji yra mamai sakiusi, kad ji netylėtų ir išsikviestų policiją, tačiau mama teigė, kad nenorinti, dėl to, kad jo bijo (1 t. b. l. 82-85).
Liudytojas K. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad galimai 2023 m. rugsėjo 13 d. buvo svečiuose pas A. C.. Išgirdo, kad prasidėjo pyktis, kurio priežasties nesuprato, į konfliktą nesikišo. Neprisimena detalių, nes praėjo daug laiko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinus liudytojui parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. su savo drauge E. C. nuvažiavo pas jos mamą A., adresu (duomenys neskelbtini) į svečius. Kartu su draugės mama A. gyvena jos sugyventinis A.. Iki 2023 m. rugsėjo 12 d. jokių konfliktų bute nebuvo, viskas buvo gerai. 2023 m. rugsėjo 12 d. apie 20:00 val. A. ir A. kartu vartojo alkoholinius gėrimus, visi kartu bendravo, pradžioje konfliktų nebuvo. Visi buvo viename kambaryje. Kažkuriuo tai metu A. alkoholio užteko, daugiau vartoti nebenorėjo ir ruošėsi eiti miegoti. Tuo tarpu A. nuėjo pasiimti daugiau alkoholio ir nuėjo į balkoną, kur per telefoną klausėsi muzikos, rūkė ir vartojo alkoholį. Kažkuriuo tai metu draugės mama užmigo ir per miegus kažką pasakė, ko pasėkoje kilo konfliktas, nesi A. pagalvojo, kad A. jam kažką pasakė negražaus. Žodinio konflikto metu A. paprašė draugės mamos 20 eurų, ruošėsi išeiti pas savo motiną, tačiau draugės mama jam jų nedavė. Tarp draugės mamos ir sugyventinio konfliktas sustiprėjo. A. pradėjo A. vadinti necenzūriniais žodžiais ir vienu momentu, kai A. buvo ant lovos, A. priėjo, bandė ją pakelti, tačiau nepavyko, todėl užlipęs ant lovos vieną kartą kumščiu trenkė draugės mamai į galvos sritį. Jie draugės mamą užstojo, bandė gražiai nuraminti A., tačiau jis darėsi vis agresyvesnis. Todėl jis nuėjęs į balkoną iškvietė policiją. Su drauge liepė A. krautis daiktus ir važiuoti laikinai pagyventi pas juos, kadangi kitokiu atveju A. ją tikrai sumuš. A. išgirdęs, kad iškvietė policiją, iš buto pasišalino, o tuo tarpu jis rinko draugės mamos daiktus ir ruošėsi kuo skubiau išvažiuoti. Po konflikto A. grasino į jų santykius nesikišti. A. yra ne kartą pasakojusi, kad prieš ją A. smurtauja, o jie ne kartą ją ragino su juo skirtis. A. yra keletą kartų siuntusi žinutes dėl smurto ir nuotraukas su sužalojimas, kuriuos sukėlė A. (1 t. b. l. 88-91).
Asmens apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrint moters (A. C.) veido sritį, kaktos dešinėje pusėje prie plaukų, matomas patinimas. (1 t. b. l. 71-76)
Kitų daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 5 vaizdo įrašai, iš policijos pareigūnų nešiojamų "body" kamerų, naudotų 2023 m. rugsėjo 13 d. įvykio metu, kuriuose užfiksuota policijos pareigūnų bendravimas su A. C., A. P.. A. C. pareigūnams sako, kad „mano mergaitė gali paliudyti, kaip vyras, man kirto. Sugyventinis net ne vyras“ (1 t. b. l. 46-48).
Alkoholio kiekio matavimo prietaisu, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. 01.03 val. A. C. nustatyta 2,88 promilės, 01.05 val. A. P. nustatyta 1,59 promilės. (1 t. b. l. 49-50)
Įrodymų vertinimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis kaltės neneigia. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.
Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.
Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad, kaltinamasis ir nukentėjusioji A. C. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl nukentėjusioji ir kaltinamasis yra šeimos nariai.
Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiajai fizinį skausmą sukėlė kaltinamasis.
Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t. y., kad jis tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare A. C., tyčia ranka sudavė jai smūgį į veidą ir tuo sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BPK 38 str.). Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmės skyrimo motyvai
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į A. P. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.
Teismas konstatuoja, kad A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu.
Vertinant A. P. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas (1 t. b. l. 122-135), administracine tvarka baustas (1 t. b. l. 138-144). VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre epizodiškai lankėsi (duomenys neskelbtini). Dgn.: (duomenys neskelbtini). (1 t. b. l. 147-148).
BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog A. P. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam A. P. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo A. P. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį A. P. – per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).
Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos galioti, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas – elektroninė laikmena, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. P. atidėti 1 (vieneriems) metams.
Įpareigoti A. P. - per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti A. P. kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o pradėjus bausmę vykdyti, kardomosios priemonės netaikyti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – elektroninę laikmeną, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.